Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. pratęstas kardomosios priemonės–suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-18-1121/2020 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

5. Teismo posėdyje gynėjas J. Jasiulevičius skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus skundas atmetamas.

6. Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis(-oji) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai negu teigiama skunde, kaltinamajame akte esantys duomenys, kurių dalis jau buvo ištirti ir teisiamajame posėdyje, t. y. liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvadosir kita bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad E. P. galėjo padaryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas. Nors skunde keliamas klausimas dėl E. P. pareikštų kaltinimų pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjanti skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas. Taip pat tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, kokie bylos duomenys pripažintini įrodymais, ir ar jų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam E. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Bylos duomenimis, E. P. jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, veikė sistemingai, pajungdamas ir kitus nuteistuosius, darydamas jiems didelę įtaką. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl suėmimo pratęsimo, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teisiamajame posėdyje apklausti asmenys nurodė apie baimę nevykdyti bausmės atlikimo vietos sektoriaus lyderių, tarp jų ir E. P., nurodymų. Apklausos teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino apie spaudimą neduoti kaltinančių parodymų, asmenų baimę, įtampą duoti parodymus, dėl šių priežasčių dalies asmenų apklausa buvo vykdoma nuotoliniu būdu. Taip pat skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad bylos duomenimis, bausmes atliekantys asmenys palaikė ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, per juos ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis. Šie nutartyje išdėstyti konkretūs duomenys patvirtina, kad E. P. gali imtis veiksmų, kuriais bus siekiama pakenkti teisingumo įgyvendinimui, t. y. bandyti paveikti kitus dar neapklaustus asmenis byloje (kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus) ir tokiu būdu trukdyti procesui. Tokiu būdu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimo terminas E. P. pratęstas pagrįstai.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas E. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje E. P. kaltinamas ne atsitiktinių, bet galimai iš anksto suplanuotų, sistemingų nusikaltimų, susijusių kitų asmenų gyvybės atėmimu bei sveikatos sutrikdymu sunkinančiomis aplinkybės bei su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų padarymu galimaiveikiant nusikalstamame susivienijime. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai įvertino ne tik E. P. inkriminuojamų galimų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir E. P. asmenybės pavojingumą, t. y. ankstesnius jo teistumus už labai pavojingas nusikalstamas veikas, galimą vieno iš lyderių vaidmenį naujų nusikalstamų veikų padaryme. Aptarti duomenys leidoapygardos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje E. P. gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam E. P. pagrįstumo, kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, vertintinos ir gynėjo skunde nurodomos E. P. teigiamai apibūdinančios aplinkybės: šeimos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, mokslų baigimas laisvės atėmimo vietoje. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nors ir reikšmingos, šiuo atveju nepaneigia egzistuojančių E. P. taikomo suėmimo pratęsimo pagrindų.

12. Gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad bylos teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties; šiuo metu ją sudaro 68 tomai bylos medžiagos, byloje yra itin didelis skaičius proceso dalyvių (daugiau nei 100), iš kurių 16 yra kaltinamųjų, byla nagrinėjama dėl sunkių ir labai sunkių sudėtingų, sistemingų, gerai suplanuotų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Vis tik iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas vyko pakankamai intensyviai. Buvo iš anksto suplanuotas intensyvus bylos nagrinėjimo grafikas, kurį iš esmės sutrukdė dėl pasaulinės COVID-19 koronaviruso pandemijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas griežtas karantinas, priverstinai sustabdęs žodinį bylų nagrinėjimą teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sušvelninus karantino sąlygas dedamos visos pastangos bylą nagrinėti kuo operatyviau, taip pat ir pasitelkiant apklausas nuotoliniu būdu, intensyvus teisiamųjų posėdžių tvarkaraštis suplanuotas iki 2020 m. gruodžio 10 d.

13. Neabejotinai griežčiausia kardomoji priemonė E. P. jau ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, atsižvelgiant į jo galimai įvykdytų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į E. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų specifiką ir tuo pačiu kaltinamojo asmenybės pavojingumą, viešojo intereso apsauga aiškiai rodo suėmimo tęsimo būtinumą. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis teisme netrukdomai ištirti ir įvertinti galimai labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo vykdytas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam E. P. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, taikant kaltinamajam E. P. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Kaltinamajam E. P. tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė yra proporcinga ir pateisinama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam E. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.