- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- 1S-281-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Virginija Liudvinavičienė, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- A. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1121/2020 A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas netikromis asmens tapatybės kortelėmis), plačiau minėtos veikos aprašytos kaltinamajame akte (t. 51, b. l. 23-35; t. 55, b. l. 83-103).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. R. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis A. R. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir paskirti jam už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę.
4. Kaltinamasis skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, ją priėmusi teisėjų kolegija yra šališka. Anot kaltinamojo, ikiteisminis tyrimas ir visa byla yra suklastoti. A. R. yra suimtas nuo 2016 m. lapkričio 22 d., t. y. daugiau nei 3 metus ir 9 mėnesius. Pasak kaltinamojo, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija net nesvarstė kardomosios priemonės švelninimo klausimo. Visų nutarčių tekstai yra beveik identiški, tik pakeičiamos datos ir pavardės. Skundžiamos nutarties 2 lape du kartus vietoj kaltinamojo A. R. nurodytas kitas kaltinamasis A. K. Pasak kaltinamojo, tai rodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai net neskaito nutarčių (panašu, kad vykdo LKPB nurodymus) ir yra šališki. Anot apelianto, prokuroras nepateikė nei vieno įrodymo apie galimą kaltinamojo trukdymą procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymą.
5. Skunde nurodoma, kad A. R. iš įkalinimo vietos buvo paleistas 2014 m. rugsėjo mėn., t. y. virš dviejų metų buvo laisvėje, nesislapstė, gyveno su šeima savo namuose, dirbo, šioje byloje buvo iškviestas į apklausą į Kauno apskrities VPK, todėl netrukdė bylos tyrimui ir procesui. Apelianto nuomone, negalima sutrukdyti procesui, kuris nuo pradžių yra suklastotas LKPB pareigūnų. 2016 metais trečią kartą bylą atnaujino Generalinė prokuratūra kartu su LKPB. Pasak kaltinamojo, LKPB sukūrė dešimties anoniminių liudytojų parodymus ir, remiantis šiais melagingais ir sukurtais parodymais, LKPB apgavo teismą, kuris leido atlikti kratą kaltinamojo namuose, taip pat apgavo ir kitą teismą, skyrusį kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliantas teigia, kad anoniminių liudytojų parodymai nesutampa su kitų asmenų parodymais. Byla Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti 2018 m. gegužės mėn. Iki šios dienos apklausti tik du anoniminiai liudytojai (jie buvo apklausti 2020 m. birželio 11 ir 16 d.). Kaltinamojo manymu, šioje byloje LKPB ir Generalinė prokuratūra, skirdami anonimiškumą liudytojams, pažeidė BPK 200 straipsnį. Teisme paaiškėjo, kad anoniminiai liudytojai iš viso nieko nežino. Kaltinamojo nuomone, dalies anoniminių liudytojų iš viso nėra, LKPB pareigūnai surašė parodymus, pasinaudodami keliomis asmenų pavardėmis. Iš 10 anoniminių liudytojų į kaltinamąjį aktą įtraukti tik 3 anoniminiai liudytojai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme neapklaustas nei vienas liudytojas, kuris būtų matęs 2 būrio 2 brigadoje M. J. ir K. V. padarytus kūno sužalojimus. Kaltinamasis pažymi, kad M. J. buvo sužalotas 2013 m. birželio 7 d., o mirė 2014 m. liepos 29 d. Teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad M. J. mirtis nėra susijusi su jam 2013 m. birželio 7 d. padarytais sužalojimais. Tai reiškia, kad A. R. pareikštas kaltinimas dėl žmogžudystės nėra pagrįstas.
Šalies argumentai
6. Apeliantas teigia, kad beveik visi liudytojai patvirtino, jog ikiteisminis tyrimas buvo suklastotas LKPB pareigūnų. Kai kurie teismo posėdyje apklausti liudytojai ir nukentėjusieji paneigė davę tokius parodymus, kurie buvo surašyti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, visiškai neatsižvelgė į liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, į labai ilgą suėmimo laikotarpį, kad kaltinamasis A. R. yra laikomas suimtas prastomis sąlygomis – 23 val. per parą turi būti kameroje, įkalinimo įstaigoje nėra užsiėmimų, kaltinamasis neturi galimybės mokytis ir dirbti, nėra sporto salės, į dušą galima nueiti tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min., kaltinamasis negauna tinkamos medicininės pagalbos, jį prastai maitina, nuo 2020 m. vasario 28 d. yra uždrausti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, nuo birželio mėn. pabaigos buvo leidžiami tik trumpalaikiai pasimatymai, tačiau pasimatymų patalpos uždaros, be ventiliacijos, be langų, todėl lankytojai šių pasimatymų vengia, o kaltinamasis tokiu būdu virš pusmečio negali matytis ir bendrauti su savo šeima ir vaikais. Anot apelianto, teismas neatkreipė dėmesio, kad kaltinamasis turi darbą, gyvenamąją vietą.
7. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. R. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo K. V., liudytojų D. P., A. D., R. L., V. T., D. R., D. M. ir kitų, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas dėl skunde keliamos abejonės dėl apygardos teismo teisėjų šališkumo. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
10. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. R. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
12. A. R. pareikšti kaltinamai organizavus (įkūrus) ir vadovavus pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, jis yra priskiriamas aukščiausiai nuteistųjų kategorijai, jam inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs smurtinio bei savanaudiško pobūdžio nusikaltimai galimai padaryti prieš kitus nuteistuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios A. R. įtaką kitiems nuteistiesiems (šios bylos liudytojams, nukentėjusiesiems, kitiems kaltinamiesiems). Byloje yra duomenų, kad po A. R. paleidimo iš pataisos įstaigos, jis toliau telefonu intensyviai bendravo su pataisos įstaigoje likusiais bausmes atliekančiais asmenimis (Lietuvos kriminalinės policijos biuro SONT 2-osios valdybos vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas). Teisiamojo posėdžio metu dalis proceso dalyvių, bijodami patirti galimą poveikį, prašė teismo apklausti juos nuotoliniu būdu, o dalis, nepaisant jiems gresiančios atsakomybės ir anksčiau duotų parodymų, teigė parodymų neduosiantys arba savo parodymus keitė. Taip pat byloje yra duomenų, kad kaltinamieji palaikė ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, per kuriuos bandė paveikti kitus asmenis. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, todėl yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, A. R. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar neapklaustus asmenis. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimą, kad A. R., būdamas laisvėje, jam taikant švelnesnę kardomąją priemonę (ar jų kompleksą) nei suėmimą, gali trukdyti procesui, tiesiogiai ar per kitus asmenis daryti poveikį byloje dar neapklaustiems asmenims (liudytojams, nukentėjusiesiems) (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
14. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. A. R. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, patenkančių į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, smurtinio pobūdžio bei susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai buvo sistemingi, truko itin ilgą laiko tarpą. Pagal pareikštus kaltinimus A. R. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus ar net lemiamas, jis galimai buvo nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir vadovas. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Kaltinamasis A. R. anksčiau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (A. R. anksčiau buvo nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas prieš nukentėjusį panaudoti fizinį smurtą, atimdamas asmeniui laisvę, dalyvaudamas organizuotoje grupėje prievartavo didelės vertės turtą (BK 181 straipsnio 3 dalis) bei panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis, įsibrovęs į patalpą, panaudojęs šaunamąjį ginklą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje pagrobė svetimą turtą (BK 180 straipsnio 3 dalis) (Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendis)). Naujas nusikalstamas veikas A. R. kaltinamas padaręs pataisos namuose, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri nesustabdė jo galimai padaryti naujas, sistemingas, itin pavojingas nusikalstamas veikas veikiant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis A. R. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Skunde nurodytos aplinkybės, kad 2014 m. rugsėjo mėn. A. R. po paleidimo iš pataisos įstaigos įsidarbino, gyveno su šeima, turi gyvenamąją vietą, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo pagrindu kaltinamajam A. R. suėmimas nebuvo pratęstas. Įvertinus šias ir kitas skunde nurodytas aplinkybes, kitų aptartų aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad jų nepakanka paneigti nustatytų suėmimo taikymo A. R. pagrindų bei spręsti apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam galimybę.
16. Tai, kad spręsdamas dėl suėmimo taikymo kaltinamajam A. R. pagrindų egzistavimo teismas savo išvadas grindžia analogiškais ar panašiais argumentais dėl neišnykusių ir nepasikeitusių aplinkybių kaip ir ankstesnėse nutartyse, nesuteikia pagrindo spręsti, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ar padarytos iš naujo neapsvarsčius ar pakankamai neįvertinus suėmimo taikymui reikšmingų bylos aplinkybių.
17. Nors apygardos teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo A. R. klausimą, skundžiamos nutarties 2 lape nurodė kitą kaltinamąjį, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos nutarties esmei.
18. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. R. taikoma jau ilgą laiką – trejus metus ir 9 mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, teisėjų kolegija vertina, kad nepaisant ilgos trukmės tolesnis A. R. suėmimas lieka pateisinamas. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 70 tomų bylos medžiagos, byloje yra daugiau nei šimtas proceso dalyvių, iš kurių šešiolika yra kaltinamųjų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis, nuo 2020 m. kovo 18 d. paskelbus Lietuvos teritorijoje karantiną posėdžiai byloje nevyko, tačiau nuo 2020 m. birželio 1 d. bylos nagrinėjimas vėl vyksta intensyviai, dedamos pastangos laikytis iki 2021 m. birželio 17 d. suplanuoto posėdžių tvarkaraščio.
19. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, BPK 127 straipsnio 11 dalies bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus A. R. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, sunkumą ir mastą, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą A. R. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo netrukdys procesui bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau A. R. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo A. R. skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21d. nutartimi kaltinamajam A. R. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.