Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-141 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-493/2007 (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/2009) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos); 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį; 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 9 punktą – 18 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 2 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2003 m. spalio 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas Europos arešto orderio pagrindu ir suėmimas nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. Iš kaltinamųjų (tarp jų ir iš A. L.) solidariai priteista nukentėjusiajam R. S. 2002 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. S. – 18600 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. kovo 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. kovo 30 d. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. lapkričio 30 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 10 d. yra 4 metai 6 mėnesiai 20 dienų.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. rugsėjo 3 d. protokolu Nr. 58-35 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-159, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-141 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei rekomendavo nuteistajam dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3).

Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, Komisijai pristatomas antrą kartą. Paskutinį kartą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo galimybė buvo svarstyta 2021 m. vasario 18 d.: Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė pataisos įstaigai rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (dalyvauti tikslinėse intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą (rekomenduojama „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“) ir Anoniminių alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3)). Komisijai pateiktais duomenimis, nuteistasis dalinai įvykdė rekomendacijas: nuo 2021 m. rugsėjo mėn. užsiregistravo dalyvauti „Intensyvioje terapijoje“, skirtoje spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas; taip pat yra pradėjęs dalyvauti „Smurto prevencijos“ psichokorekcinėje programoje, tačiau užsiėmimus nutraukė pats, nes pasikeitė juos vedusi psichologė; atliko nemokamus darbus įstaigoje: 2021 m. liepos 3 d. 201-oje sekcijoje išdažė palanges, radiatorius ir duris, 2021 m. liepos 12 d. sutvarkė 4-to aukšto bendro naudojimo patalpą, t. y. išvalė langus, sutvarkė pakabas rūbams kabinti, 401-oje sekcijoje atnaujino ir išdažė aštuonias spinteles. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, pagal smurtinio rizikos įvertinimo metodiką HCR-20 taip pat nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė. Nutarime pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistasis nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, tik pastaruoju metu yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistasis A. L. nemotyvuotas įsitraukti į individualų resocializacijos procesą, nedalyvauja intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių, kriminogeninių veiksnių, galinčių turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, valdymą, tik iš dalies vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, nustatyti alkoholio vartojimo atvejai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nustatytas rizikos įverčių padidėjimas piktnaudžiavimo alkoholiu bei mąstymo ir elgesio srityje, toleruoja kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesiui nebūdinga nuosekli ir akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Savo skunde nuteistasis cituoja teisės normas bei doktriną, susijusią su lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas netenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. L. 2019 m. lapkričio 30 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 98 balai (skalėje nuo 41 iki 99) ir yra labai priartėjusi prie aukštos rizikos (skalėje nuo 100 iki 168). Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką taip pat buvo vertinama 2015 m. rugpjūčio mėnesį (nustatyti 102 balai, t. y. aukšta nusikalstamo elgesio rizika) ir 2021 m. sausio mėnesį (nustatyti - 98 balai, t. y. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika). Taigi nagrinėjamu atveju atliekant pakartotinį rizikos vertinimą 2021 m. rugpjūčio mėnesį, nuo 2015 m. iš esmės nebuvo pastebėti rizikos taškų įverčių pokyčiai, o lyginant su 2021 m. sausio mėnesį atliktu vertinimu nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 98 balai (skalėje nuo 41 iki 99), iš esmės labai priartėjusi prie aukštos nusikalstamo elgesio rizikos (skalėje nuo 100 iki 168). Taigi, per pastaruosius metus šis rodiklis nepakito: rizika išliko vidutinė ir toliau sudaro 98 balus, iš kurių 40 balų yra priskiriami statiniams veiksniams ir 58 balai priskiriami dinaminiams veiksniams. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog skaitinė išraiška neatspindi nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių balų gausa rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesiu A. L. gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju įvertinus asmens byloje esančius duomenis yra pagrindas manyti, kad A. L. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais tuo pagrindu, jog Komisijos Nutarimas yra nepagrįstas ir paremtas tik Komisijos nuomone, o teigimai jį charakterizuojantys duomenys paversti neigiamais. Įvertinus A. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. L. charakterizuojančius duomenis.

Teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės pokyčių, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras (ne visa apimtimi) jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2013 m. dalyvavo VšĮ „Verslo spektras“ organizuotose kvalifikacijos kėlimo ir mokymo centro renginyje, 2013 m. balandžio mėn. išklausė 20 akademinių valandų mokymų kursą seminare „Verslumo pagrindai. Verslo psichologija“, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio mokėsi (duomenys neskelbtini) suvirintojo specialybės, kurią įgijo 2021 m. liepos mėnesį, pradėjo lankyti alkoholio vartojimo prevencijai skirtus užsiėmimus, pradėjo įsitraukti į gerbūvio darbų atlikimą, dalyvavo keliose pozityvaus užimtumo priemonėse. A. L. skatintas 9 kartus, paskutinį kartą 2016 m. spalio 28 d. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu (panaikinant 2016 m. vasario 25 d. paskirtą drausminę nuobaudą prieš terminą) už rodomą iniciatyvą, gerai atliktus būrio gerbūvio gerinimo darbus ir aktyvų dalyvavimą būrio nuteistųjų visuomeninėje veikloje. Nuteistasis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, nuteistasis geba įžvelgti tam tikras problemines sritis savi gyvenime bei aspektus, kurie galimai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.

Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nors, kaip jau buvo minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 9 kartus, tačiau jis net 19 kartų baustas drausmine tvarka, ir nors, kaip savo skunde pažymi pats nuteistasis, jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones, stokoja vidinių resursų atsiriboti nuo negatyvios aplinkos įtakos, kryptingai bei socialiai priimtinais būdais save realizuoti socialinėje aplinkoje bei keisti savo ankstesnį gyvenimo būdą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodiką HCR-20 nuteistajam yra nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nevengia peržengti nustatytų ribų, savo gyvenimo eigoje jis buvo ne kartą įvykdęs smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių metu taikė instrumentinę agresiją (vykdė plėšimus, dėl; savanaudiškų paskatų nužudė kitą asmenį), jam yra būdingas kontroliuojantis elgesys bei instrumentinės agresijos taikymas, siekiant turtinės naudos. Tam tikros A. L. agresyvaus elgesio apraiškos buvo stebimos ir pataisos įstaigoje (2009 m. sausio 30 d. buvo nubaustas drausmine tvarka, nes reikalavo paslaugų iš kitų nuteistųjų, panaudodamas psichologinį smurtą, ne kartą atsisakė paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams, elgėsi nepagarbiai, vartojo necenzūrinius žodžius). Teismas pritaria Komisijos padarytai išvadai, kad nuteistojo teigiamas elgesys fiksuojamas pakankamai trumpą laiko tarpą, todėl negalima daryti išvados, kad minėti nuteistojo elgesio pokyčiai (galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimo kontekste) yra stabilūs.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ne visa apimtimi. Antai, pradėjęs dalyvauti „Smurto prevencijos“ psichokorekcinėje programoje, užsiėmimus nutraukė pats, nes pasikeitė juos vedusi psichologė. Savo skunde nuteistasis pažymėjo, kad pateiktos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, laikytinos tuščiažodžiavimu. Jo manymu, pataisos įstaigos vykdomose programose dažnai keičiasi socialiniai darbuotojai, nesaugomas konfidencialumas, todėl tokios programos praranda prasmę, kadangi yra vykdomos atmestinai, imituojant darbą su neteistaisiais. Teismo vertinimu, toks atmestinas nuteistojo A. L. požiūris į jo atžvilgiu vykdomą socialinę reabilitaciją rodo, kad jis nėra pakankamai motyvuotas spręsti problemų, susijusių su aktualiu kriminogeninių veiksnių valdymu ir vis dar patiria sunkumų orientuojantis į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus ir priemones, tačiau nuteistojo ankstesnis gyvenimo būdas sietinas su jo nusikalstamu elgesiu ir siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įsitraukimo.

Asmens byloje esantys duomenys liudija, kad praeityje A. L. yra teistas du kartus – būdamas septyniolikos metų amžiaus buvo nuteistas už tyčinį kūno sužalojimą (nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas pritaikius amnestiją), vėliau – už vagystę bei turto sunaikinimą ar sugadinimą (paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, o vėliau panaikintas, kadangi nuteistasis nesilaikė bausmės atlikimo tvarkos, neatvykdavo į inspekciją registruotis, nebuvo rastas namuose, be inspekcijos sutikimo išvyko iš gyvenamosios vietos). Taigi praeityje nuteistajam buvo taikomos įvairios pasitikėjimu grįstos poveikio priemonės, kad nuteistasis turėtų galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau A. L. nepateisino teismo lūkesčių, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė ne vieną nusikalstamą veiką, tarp jų ir bejėgiškos būklės asmens nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, nuteistasis interviu metu prisiima atsakomybę už tam tikrus savo nusikalstamus veiksmus, tačiau nėra linkęs jų sureikšminti. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali būti veiksniais, lemiančiais lygtinio paleidimo taikymą. Vis dėlto pažymėtina, kad į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį, o kartu ir prognozuoti jo elgesį taikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Akcentuotina, kad įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus bei kriminalinę praeitį, nagrinėjamo klausimo aspektu, iš esmės yra svarbu tai, kad paskutines veikas, tarp jų ir tyčinę labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pastaroji aplinkybė rodo, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė, probacijos tikslai pasiekti nebuvo.

Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-1121/2021 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2018-9), kurioje A. L. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje; 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose; BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, padarymu. Teisminis procesas šioje byloje dar nesibaigęs, kaltinamajam gresia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau teismas pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nėra stebimas nuteistojo gilus empatijos jausmas nusikaltimų aukoms, gailėjimasis dėl savo veiksmų ir jais sukeltų padarinių. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nuteistojo A. L. nusikalstamam elgesiui yra būdingas ir turtinių nusikaltimų modelis. Šiuo metu nuteistasis savarankiškai pajamų negauna, kadangi pataisos įstaigoje nedirba. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neturi įgijęs stabilios, nuoseklios darbinės patirties, galima kelti prielaidas, kad ankstesnė nuteistojo motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka, pasidavimas destabilizuojančios aplinkos įtakai neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą bei skatino nusikalstamo elgesio raišką. A. L. laisvėje stokojo motyvacijos realizuoti save veiklose, kurios užtikrintų legalią ir stabilią materialinę gerovę. Nuteistojo nusikalstamas elgesys turi tiesiogines sąsajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Ateityje nuteistajam nesiekiant užsitikrinti teisėtą pajamų šaltinį, jo nusikalstamo elgesio raiška gali turėti didėjimo tendencijas. Šiuo metu nuteistasis motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje pataisos įstaigoje neišreiškia. Taigi, išsilavinimo bei darbinės patirties sritis gali būti vertinama kaip aktualus kriminogeninis veiksnys. Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-493/2007 (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/2009), be kita ko, iš kaltinamųjų (tarp jų ir iš A. L.) solidariai priteista nukentėjusiajam R. S. 2002 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. S. – 18600 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo teigimu, jis nukentėjusiesiems priteistos žalos nemoka, nes nukentėjusieji į antstolius dėl priteistos žalos nesikreipė. Teismas pažymi, kad nuteistojo A. L. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra labai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus likviduoti, tik sustiprina poziciją, jog jis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo A. L. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl jo socialinių ryšių su savo šeima. Neabejotina, kad šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad artimųjų (pvz., mamos) buvimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jis nebuvo pakankamas siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima (jo teigimu, jis šiuo metu yra vedęs) gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

Teismas nesutinka su nuteistojo A. L. skundo teiginiu, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra norma, o ne išimtis. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Teismas pabrėžia, kad nuteistojo A. L. skunde nurodyta Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Nutarimo neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo A. L. asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima išskirtinai remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi neabejotinai visi pirmiau paminėti duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

Taigi, Komisijos Nutarime aptartos bei teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus A. L., nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo A. L. skundą atmeta, o Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 59-141 palieka galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-141.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.