Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Monvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 22 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje. A. K. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai, organizavo bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus A. K. kaltinamas tuo, kad būdams nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., D. P., S. D., A. L., R. G., dėl savanaudiškų paskatų organizavo M. J., K. V. ir M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., dėl savanaudiškų paskatų organizavo P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, A. K. kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., R. P., A. K., R. L., E. B., A. M. (miręs 2013 m. gegužės 12 d.), D. R., D. R., A. G., G. Ž., M. M., A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, 2012 – 2017 metų laikotarpiu organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį A. K. kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., A. Z., E. P., A. K., R. P., A. D., 2014 – 2015 metų laikotarpiu iš nukentėjusiųjų O. T., E. A., G. B., M. N., P. S., E. V. prievartavo didelės vertės – ne mažesnį nei 22 200 eurų turtą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo S. Slapšinsko skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis ir skundo argumentus, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamais galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Be to, sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių taikymo veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Baudžiamosios bylos duomenys turi būti analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – nukentėjusiųjų (A. G., M. N. ir kt.), liudytojų (R. L., D. P., A. D. ir kt.) parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai ir nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, vertino, ar egzistuoja BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta būtina kardomųjų priemonių taikymo sąlyga. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, teismas nepateikė išankstinio jų vertinimo, be to, pačioje nutartyje nurodoma, kad teismas pasisako tik apie galimą, o ne teismo jau nustatytą ir konstatuotą A. K. veikimą pareikštame kaltinime nurodytu būdu.

8. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. K. pratęstas teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindu gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali trukdyti nustatyti tiesą byloje. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertinta tai, kad A. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kurias jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, veikusio pataisos namuose, veikloje. Jis kaltinamas tuo, kad buvo šio nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir vadovas, priskiriamas aukščiausiai nuteistųjų kategorijai, kas patvirtina jo galimą įtaką ir kitiems nuteistiesiems, ir leidžia teigti, kad jis gali daryti įtaką liudytojams, nukentėjusiesiems ar kitiems kaltinamiesiems. A. K. inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, susiję su smurtinių veiksmų naudojimu prieš kitus pataisos nuteistuosius, kurie šioje baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ir bylos duomenis apie tai, kad A. K., po jo paleidimo iš pataisos įstaigos ir toliau telefonu intensyviai bendravo su pataisos įstaigoje likusiais bausmes atliekančiais asmenimis bei nukentėjusiojo M. N. parodymus apie tai, kad prieš išeidamas į laisvę A. K. prieš jį vartojo smurtą, grasino jam ir jo artimiesiems. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad dalis nukentėjusiųjų dėl galimo psichologinio poveikio prašė teismo apklausti juos nuotoliniu būdu, o dalis jų teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų pakeitė savo parodymus, kas leido teismui daryti išvadą apie jų patiriamą baimę ir įtampą, keliamą A. K. ir kitų kaltinamųjų. Be to, nors bylos nagrinėjamas teisiamajame posėdyje vyksta pakankamai intensyviai, tačiau šiuo metu yra apklausta tik mažesnė dalis iš didelio skaičiaus (arti 100) proceso dalyvių. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus minėto pagrindo konstatavimui, taip pat proceso stadiją, daro išvadą, kad būdamas nesuimtas A. K. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti teisiamajame posėdyje dar neapklaustus liudytojus, nukentėjusiuosius bei kitus kaltinamuosius, derinti parodymus tarpusavyje, todėl neišnykęs skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo kaltinamajam A. K. pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

11. Teisėjų kolegija sutinka ir su apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas/kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaltinamojo A. K. galimai padaryti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Naujų nusikaltimų darymo riziką patvirtina ir tai, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. K. galimai padarė būdamas anksčiau jau tris kartus teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei, nusikaltimai, susiję su smurto panaudojimu bei disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas A. K. kaltinamas padaręs pataisos namuose atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri nesustabdė jo galimai padaryti naujas, sistemingas, itin pavojingas nusikalstamas veikas veikiant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma. Esant šioms aplinkybėms pagrįsta teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Gynėjas skunde nurodo, kad paleistas iš pataisos įstaigos A. K. buvo įsidarbinęs, gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, nėra duomenų apie tai, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos būtų padaręs teisės pažeidimų ar pažeidęs nustatytus probacijos reikalavimus, jo kaip probuojamo asmens priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino ir šias, A. K. teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau vien jų savaime nepakanka paneigti skundžiama nutartimi nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo.

13. Nors skunde nurodoma, kad apygardos teismas realiai nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymo kaltinamajam A. K. galimybės, tačiau skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek skundus dėl suėmimo taikymo pagrįstumo nagrinėjęs aukštesnysis teismas, ne kartą nutartyse apsvarstė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių komplekso taikymo A. K. galimybę, tačiau konstatuodavo, kad jos nebūtų pakankamos pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjo prašomos taikyti švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, užstatas, nėra pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą, A. K. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, mastą ir sunkumą, ankstesnį teistumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Kaltinamajam A. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, jo asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. A. K. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Nors A. K. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, atsižvelgiant į jo galimai įvykdytų nusikaltimų sunkumą, – nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Šiuo metu toks kaltinamojo A. K. teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam A. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.