- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-334-202/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Laima Garnelienė, Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 249 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai, organizavo bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdams nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., D. P., S. D., A. L., R. G., dėl savanaudiškų paskatų organizavo M. J., K. V. ir M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., dėl savanaudiškų paskatų organizavo P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., R. P., A. K., R. L., E. B., A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R., D. R., A. G., G. Ž., M. M., A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, 2012 - 2017 metų laikotarpiu organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., A. Z., E. P., A. K., R. P., A. D., 2014-2015 metų laikotarpiu iš nukentėjusiųjų O. T., E. A., G. B., M. N., P. S., E. V. prievartavo didelės vertės - ne mažesnį nei 22 200 eurų turtą. Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte, t. 51, b. l. 1-12.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. 2016 m. lapkričio 22 d. sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, nenustačius galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, t. y. apriboti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir kaltinamojo galimą poveikį nukentėjusiesiems, liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems, pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. K. gynėjas S. Slapšinskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir paskirti A. K. kardomąsias priemones – užstatą ir intensyvią priežiūrą.
4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų egzistavimą.
4.2. Skunde gynėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, kartu svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija pažeidžiama tada, kai pagal įstatymą neįrodžius įtariamojo kaltumo, būtent – jam negalėjus įgyvendinti gynybos teisių, teismo sprendimas, susijęs su juo, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas; taip gali atsitikti net nesant formalaus kaltumo konstatavimo; pakanka motyvavimo, leidžiančio manyti, kad teisėjas laiko asmenį kaltu. Nors Vilniaus apygardos teismas ir nurodė, jog nesprendžia klausimo dėl A. K. kaltės, tačiau iš nutarties teksto matyti, jog teismas neatsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus, nes kardomosios priemonės pratęsimo būtinybę grindė išimtinai tik kaltinamajam A. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu.
4.3. Gynėjas taip pat nurodo, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina kaltinimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. BPK 122 straipsnio nuostatos reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis/kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui. Suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai negali būti bendri ir abstraktūs, o skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Balčiūnas v. Lithuania, Morkūnas v. Lithuania). Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.
4.4. Gynėjo nuomone, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. K. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Teismas nenurodė ir nenagrinėjo jokių naujų reikšmingų faktinių aplinkybių, leisiančių pagrįstai tęsti suėmimo terminą.
4.5. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas gali būti konstatuotas tik esant konkretiems faktiniams duomenims, patvirtinantiems bent vieną iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y., kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Tokių aplinkybių teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais, jog A. K. gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, tačiau taip leidžiančių teigti neginčytinų duomenų byloje nėra, todėl teismo nurodyti argumentai dėl galimo A. K. bandymo paveikti nukentėjusiuosius bei liudytojus yra nesuderinami su asmens nekaltimo prezumpcijos principo reikalavimais ir negali būti naudojami grindžiant suėmimo pratęsimo termino pagrįstumą. Be to, net ir esant duomenų, jog kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus, šią grėsmę galima pašalinti ir kitomis, už suėmimą švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu, pavyzdžiui, taikomu namų areštu ir intensyvia priežiūra, tačiau teismas šios galimybės nesvarstė.
4.6. Gynėjas taip pat nurodo, jog teismas nepasisakė ir nevertino kaltinamąjį A. K. charakterizuojančių aplinkybių: 2015 m. balandžio 16 d. jis lygtinai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau - UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo vadybininku; gyvena faktinėje santuokoje nuo 2008 metų; kartu su sugyventine išlaiko ir augina du vaikus, vienas jų - nepilnametis; po paleidimo iš pataisos įstaigos teisės pažeidimų ar nustatytų probacijos reikalavimų nepažeidė; Kauno m. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi probuojamo A. K. priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko; jokių neteisėtų ar nusikalstamos kilmės pajamų po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos jis neturėjo; A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema; bausmės atlikimo metu jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; pataisos namuose skatintas devynis kartus, motyvuotas dirbti.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo S. Slapšinsko skundas atmetamas
6. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, kad joje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo G. B., liudytojų D. P., N. B., D. R. ir kt. parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
8. Kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo taikymo terminas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
9.1. Apygardos teismo išvada, jog kaltinamasis A. K. gali trukdyti procesui, yra išsamiai argumentuota ir, įvertinus bylos duomenis, laikytina pagrįsta.
9.2. Pagal A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymą, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, veikusio pataisos namuose, veikloje, kurį galimai organizavo ir jam vadovavo pats kaltinamasis. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos prieš kitus nuteistuosius. Kaltinime nurodyta apie pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų subkultūrą bei egzistavusią griežtą tarpusavio hierarchiją tarp nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų nuteistųjų. Kaltinime taip pat nurodyta, kad A. K. asmeniškai ir kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių pagalba nuolatos palaikė kriminalinės subkultūros taisyklių laikymosi drausmę Pataisos namuose, baugino šių taisyklių nesilaikančius nuteistuosius, sprendė dėl fizinių bausmių taikymo ir asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius bei nuteistuosius taikė fizines bausmes nuteistiesiems. Be to, pagal bylos duomenis, A. K., po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, galimai ir toliau telefonu intensyviai bendravo su pataisos įstaigoje likusiais kitais bausmes atliekančiais asmenimis. Kadangi, kaip minėta, A. K. kaltinamas organizavęs ir vadovavęs pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, tai leidžia spręsti apie jo įtaką ir padėtį prieš kitus nuteistuosius (bylos liudytojus, nukentėjusiuosius, kitus kaltinamuosius), bei rodo, kad jis turėtų realią galimybę įtakoti teisiamajame posėdyje dar neapklaustų asmenų parodymų turinį. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į tai, kad šiuo metu teisiamajame posėdyje atliekamas įrodymų tyrimas yra tik pradinėje stadijoje, byloje apklausti tik keli proceso dalyviai. Akivaizdu, kad šioje proceso stadijoje A. K., būdamas nesuimtas, pats ar per kitus asmenis, gali imtis veiksmų, siekdamas paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ar kitus kaltinamuosius, tokius jo veiksmus užkardyti jokiomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje proceso stadijoje nėra įmanoma, todėl apygardos teismo išvada pratęsti A. K. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, yra visiškai pagrįsta.
10. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nustatyta, kad kaltinamasis praeityje teistas, šiuo metu kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai įvykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose. Be to, šie galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu bei siekiant gauti neteisėtų pajamų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad iki sulaikymo A. K. dirbo, gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, po paleidimo iš pataisos įstaigos teisės pažeidimų ar nustatytų probacijos reikalavimų nepažeidė, probuojamo priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, neteisėtų pajamų po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos jis neturėjo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema. Tokios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį, tačiau nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų ir yra nepakankamos paneigti tikimybę, jog būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
11. A. K. pratęstos kardomosios priemonės - suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, nustatytų BPK 127 straipsnio 11 dalyje. Pažymėtina, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiame procese viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme itin pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimų visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, taip pat nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimų nuosavybei, galimu padarymu. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentu, kad šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pateisintų tolesnį A. K. laikymą suėmime. Išskirtinėmis aplinkybėmis laikytinos tiek jo asmenybės pavojingumas, tiek inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas.
12. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau teistas, galimai vėl nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sunkumą, mastą, vaidmenį darant inkriminuotas veikas, daroma išvada, kad nė viena švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu šiuo metu nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo A. K. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų, o griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.