- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-60-870/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1121/2020 A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, A. K. asmenybės pavojingumą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti parinkus kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
Šalies argumentai
4. Skunde kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam A. K. bet kurią kitą, už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą bei kaltinamąjį A. K. iš suėmimo paleisti.
4.1. Gynėjas skunde nurodo, kad teismo nutartis pratęsti kaltinamajam A. K. suėmimo terminą nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų egzistavimą, todėl naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad taikant griežčiausią kardomąją priemonę turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas ir byloje esantys duomenys, patvirtinantys kaltinimo pagrįstumą, bet ir nurodyti konkretūs bylos duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad realiai egzistuoja bent vienas suėmimo taikymo pagrindas. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje išimtinai remiamasi A. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu, nors tiek A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, tiek nusikalstamo susivienijimo egzistavimas ir kaltinamojo vaidmuo jame gali būti patvirtinti ar paneigti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismo įsitikinimas, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, nėra BPK 122 straipsnyje numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, o šį įsitikinimą pagrindžiantys motyvai nesuderinami su asmens nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais.
4.2. Skunde gynėjas pažymi, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas gali būti konstatuotas tik esant byloje konkretiems faktiniams duomenims, patvirtinantiems, jog kaltinamasis gali paveikti kitus asmenis byloje ar sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Gynėjo teigimu, neaišku, kaip liudytojų A. B. ir L. M. parodymai susiję su A. K., o nukentėjusiojo M. N. parodymai bei teismo klaidingai interpretuotas nukentėjusiojo G. B. laiškas negali būti laikomi patikimais duomenimis, todėl šiuo pagrindu suėmimo terminas A. K. pratęstas remiantis subjektyviais ir nepagrįstais bendro pobūdžio teiginiais ir pilnai byloje neištirtų duomenų interpretacijomis.
4.3. Gynėjo teigimu, suėmimo terminas A. K. nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, jį grindžiant išimtinai tik A. K. neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis bei pareikšto kaltinimo sunkumu. Pasak gynėjo, tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui ir nepatvirtina, kad iš suėmimo paleistas asmuo galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, skunde gynėjas nurodo, kad konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Skunde nesutinkama su tuo, kad teismas skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai pasisakė apie A. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visai nevertino aplinkybių, kad pataisos namuose jis buvo skatintas devynis kartus, 2015 m. jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, įsidarbino, gyvena faktinėje santuokoje ir augina du vaikus, po paleidimo iš pataisos įstaigos teisės pažeidimų ar nustatytų probacijos reikalavimų nepažeidė, priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, jokių neteisėtų pajamų neturėjo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką – žema, bausmės atlikimo metu įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Gynėjo teigimu, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo teismas kiekvieną kartą turi išanalizuoti visas svarbias aplinkybes ir pateikti motyvuotus argumentus dėl suėmimo pratęsimo.
4.4. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika skunde gynėjas nurodo, kad nustačius svarbias ir suėmimo tęsimą pateisinančias aplinkybes būtina nustatyti, ar procesas atitinka ypatingo stropumo kriterijų. Gynėjo teigimu abejotina, kad nagrinėjamoje byloje procesas atitinka ypatingo stropumo kriterijų, o keičiantis bylą nagrinėjančiai kolegijai buvo užtikrintas proceso nepertraukiamumas. Kaltinamojo A. K. gynėjo manymu, priemonės, kurių imamasi proceso paspartinimui, negali būti laikomos pakankamomis jau trejus metus ir šešis mėnesius tęsiant suėmimo terminą. Skunde pažymima, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Tuo tarpu pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Gynėjo teigimu, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kartu su draudimu bendrauti su byloje nurodytais asmenimis ir užstatu pilnai užtikrintų A. K. kontrolę, užkirstų kelią bet kokioms galimybėms daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti procesui. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas tik deklaratyviai atmetė šių švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę, kas prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato S. Slapšinsko skundas atmetamas
5. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje įvertino visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai vadovavosi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatomis, nepažeidė nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų.
6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl suėmimo taikymo, teismas ne tik gali, bet ir privalo vertinti byloje esančius duomenis šiuo aspektu. Šioje proceso stadijoje pagrįsta ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidžianti yra apygardos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų: nukentėjusiųjų (M. N., A. G.) ir liudytojų (D. P., A. D., R. L. ir kt.) parodymų pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, neanalizuojamas suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumas bei kaltės klausimas nesprendžiamas iš esmės. Tik baudžiamąją bylą išnagrinėjęs iš esmės teisiamajame posėdyje teismas spręs, ar byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.
7. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Bylos duomenimis A. K. jam inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, veikdamas nusikalstamame susivienijime, būdamas vienu iš jo lyderių, sistemingai kartu su kitais bendrininkais darydamas didelį poveikį kitiems nuteistiesiems. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisiamajame posėdyje tęsiamos neapklaustų liudytojų apklausos, šiuo metu apklausta pusė liudytojų iš sąrašo. Remdamasis byloje apklaustų asmenų (nukentėjusiojo M. N.) parodymais apie konkrečiai A. K. darytą psichologinį poveikį, naudotą smurtą bei grasinimus nepaklūstant reikalavimams, galimai išlaikytą kitų nuteistųjų kontrolę ir išėjus iš įkalinimo įstaigos, teismas šioje proceso stadijoje galėjo daryti motyvuotą išvadą, kad būdamas laisvėje A. K. gali paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus byloje. Teismas nutartyje išdėstė konkrečius duomenis patvirtinančius, kad nusikalstamo susivienijimo lyderiai, tarp jų ir A. K., darė poveikį nukentėjusiesiems, kad apklausų metu šie neduotų juos kaltinančių parodymų, ką patvirtina konkretūs bylos duomenys – nukentėjusiojo G. B. laiškas kitam susivienijimo lyderiui, jo pozicija teisme bei jo motinos parodymai apie sumušimus, kuriuos nukentėjusysis nurodė savo pirminiuose parodymuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai konstatavo, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę (ar jų kompleksą), nei suėmimas, A. K. gali trukdyti procesui siekdamas paveikti dar neapklaustus byloje liudytojus, todėl suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai ir nuosavybei, kurių padarymu kaltinamas A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, tačiau tęsiant suėmimo terminą kaltinamajam teismas vertino ne tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis A. K. anksčiau jau buvo teistas (tris kartus), ankstesni teistumai susiję su pragyvenimo lėšų gavimu iš nusikalstamų veikų, šiuo metu kaltinamas ir žiaurių smurtinių nusikaltimų padarymu. Be to, nusikalstamos veikos galimai truko ilgą laiką, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, padarytos veikiant nusikalstamame susivienijime, A. K. galimai užimant aukštą vadovaujančią padėtį jame ir aktyviai dalyvaujant darant nusikalstamas veikas. Aptartų bylos duomenų vertinimas šioje proceso stadijoje, sprendžiant dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Teismo išvada, jog būdamas laisvėje A. K. gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje – pagrįsta.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino ir kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad paleistas iš pataisos įstaigos A. K. buvo įsidarbinęs, gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, nėra duomenų apie tai, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos būtų padaręs teisės pažeidimų ar pažeidęs nustatytus probacijos reikalavimus, jo kaip probuojamo asmens priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema. Įvertinęs šias aplinkybes kitų aptartų aplinkybių visumoje, teismas padarė teisingą išvadą, kad jų nepakanka paneigti nustatytų suėmimo taikymo A. K. pagrindų bei spręsti apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam galimybę. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek skundus dėl suėmimo taikymo pagrįstumo nagrinėjęs aukštesnysis teismas nutartyse ne kartą svarstė dėl skunde nurodomo švelnesnių kardomųjų priemonių komplekso taikymo A. K., tačiau konstatuodavo, kad jos nebūtų pakankamos pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aptartų aktualių bylos duomenų visumą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nėra pagrindo A. K. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
11. Suėmimas neabejotinai suvaržo A. K. kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, be nurodytų kaltinamojo teisių suvaržymo nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Gynėjo skunde pagrįstai nurodyta, kad A. K. yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, atsižvelgiant į jo galimai įvykdytų nusikaltimų sunkumą – nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, po paskutinio suėmimo pratęsimo bylą pradėjus nagrinėti nauja teismo sudėtimi, buvo pakankamai operatyviai atlikti būtini procesiniai veiksmai, suderintas naujas intensyvus bylos nagrinėjimo tvarkaraštis, pradėtos dar neapklaustų byloje liudytojų apklausos. Šie duomenys rodo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas kryptingai, gana intensyviai, jo trukmė sąlygota objektyvių priežasčių. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, A. K. galimai įvykdytų nusikaltimų pobūdis, kaltinamojo asmenybės pavojingumas, viešojo intereso apsauga sudaro pagrindą ir toliau taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nepažeidžiant proporcingumo principo, kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
12. Tai, kad spręsdamas dėl suėmimo taikymo kaltinamajam A. K. pagrindų egzistavimo teismas savo išvadas grindžia analogiškais ar panašiais argumentais dėl neišnykusių ir nepasikeitusių aplinkybių kaip ir ankstesnėse nutartyse, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ar padarytos iš naujo neapsvarsčius ar pakankamai neįvertinus suėmimo taikymui reikšmingų bylos aplinkybių.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam A. K. taikomo suėmimo terminas šioje proceso stadijoje pagrįstai pratęstas maksimaliam trijų mėnesių terminui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.