- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-146-453/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta, Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Karolis Barysas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas netikromis asmens tapatybės kortelėmis).
2. Kaltinamasis A. R. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu 2016 m. lapkričio 22 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. R. 3 (trims) mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. R. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 22 d., nes nustatė, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, t. y. manant, jog jis, būdamas nesuimtas, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
III. Skundo argumentai
4. Skunde kaltinamojo A. R. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi, prašo ją panaikinti arba pakeisti ir kaltinamajam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, intensyvią priežiūrą, užstatą, įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su kitais bylos kaltinamaisiais, nukentėjusiaisiais ir liudytojais.
4.1. Gynėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tvirtina, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas ilgą laiką gali būti pateisinamas tik nustačius išskirtines aplinkybes, t. y. kai asmenų ir viešojo intereso negalima apginti švelnesnėmis kardomosios priemonėmis. Tokių aplinkybių aptariamu atveju nėra. Suėmimo termino pratęsimo pagrindų nepatvirtina ir tai, kad byloje apklausta tik dalis proceso dalyvių. Gynėjas vertina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų buvimą teismas nustatė formaliai. Anot gynėjo, esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje ir švelnesnės kardomosios priemonės yra pakankamos garantijos užtikrinti A. R. dalyvavimą procese.
4.2. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog A. R. trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas, nepagrįstos bylos duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad proceso metu kokiu nors būdu A. R. siekė paveikti liudytojus ir nukentėjusius, kitus kaltinamuosius, ketina daryti naujas veikas. Aplinkybės, kad kaltinamajam inkriminuotos veikos padarytos laisvės atėmimo vietoje, jog jis, būdamas laisvėje ir pataisos namuose, bendravo su asmenimis, esančiais tiek įkalinimo įstaigoje, tiek laisvėje, kad jis kaltinamas galimai dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje (nėra tiesioginių įrodymų) ir vykdęs pavojingas bei sunkias nusikalstamas veikas, prieš 10 metų teistas, nepatvirtina galimo poveikio proceso dalyviams ir naujų nusikaltimų darymo tikimybės. Trukdymo procesui, naujų nusikaltimų darymo neįrodo ir aplinkybės, susijusios su subkultūros buvimu pataisos namuose ir proceso dalyvių išsakyta baime bei apklausomis nuotoliniu būdu.
4.3. Gynėjas mano, kad A. R., kuris turi glaudžius socialinius ir šeiminius ryšius, laikymas ilgą laiką suimtu be išimtinių priežasčių, šią aplinkybę kartu įvertinus su baudžiamosios bylos apimtimi, sudėtingumu, galimu ilgu bylos nagrinėjimu, bylos duomenimis apie ikiteisminio tyrimo subjektų galimą piktnaudžiavimą savo teisėmis, darant poveikį liudytojams, valstybės institucijų negebėjimu užtikrinti tinkamų suėmimo sąlygų areštinėje, pažeidžia nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo A. R. gynėjo skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. R. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiojo K. V., liudytojų D. P., R. L., V. T., D. M. ir kitų parodymai, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.
9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, pagrįsta bylos duomenimis.
10. BPK 122 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas aiškiai nustatęs, kad pagrįstą manymą, jog asmuo trukdys procesui, gali pagrįsti duomenys, rodantys, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, taip pat gali bandyti sunaikinti, paslėpti daiktus ir dokumentus, reikšmingus nusikalstamai veikai nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju A. R. kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, kurias jis galbūt padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, įkurto ne laisvėje, bet pataisos namuose, veikloje. A. R. kaltinamas ne tik tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais šio baudžiamojo proceso dalyviais (liudytojais, nukentėjusiaisiais), tačiau ir tuo, kad jis buvo šio nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir vadovas, priskiriamas aukščiausiai nuteistųjų kategorijai. Tai duoda pagrindą manyti, kad jis turėjo teisę kitiems nuteistiesiems duoti privalomus nurodymus, už kurių nevykdymą jie galėjo būti baudžiami, smurtaujama prieš juos ir pan. Tokias aplinkybes iš esmės pagrindžia jo galimai padarytų nusikaltimų aplinkybės, susijusios su fizinės, psichinės prievartos naudojimu prieš nuteistuosius–nukentėjusiuosius bei bylos nagrinėjimo teisme duomenys, pagal kuriuos kai kurie nukentėjusieji iš baimės prašė juos apklausti nuotoliniu būdu arba iš viso atsisakė duoti parodymus. Be to, bylos duomenimis, A. R., paleistas iš pataisos įstaigos, palaikė ryšius telefonu su pataisos namuose likusiais nusikalstamo susivienijimo nariais ir jo hierarchijoje aukščiausias padėtis užėmusiais kitais šios bylos kaltinamaisiais. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, kai yra apklausta mažesnė dalis proceso dalyvių, nei neapklaustų, pagrįstai manė, jog A. R., būdamas nesuimtas, gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. A. R. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą, veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai, galimai padarė pataisos namuose atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina A. R. asmenybę, patvirtina jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. A. R. galbūt padarytos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, priešingai, gerai organizuotos, truko itin ilgą laiką, padarytos veikiant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyventi. Tokios aplinkybės leido apygardos teismui pagrįstai manyti, kad aptariamu atveju kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, įskaitant ir nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia A. R. gynėjo skunde išreikštą teiginį, kad šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą tęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą, o BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.
13. Kaltinamojo A. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; galbūt įkūrė nusikalstamą susivienijimą, 6 metus dalyvavo jo veikloje ir jam vadovavo), inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta (laisvės atėmimo įstaiga), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumas (veikos galbūt padarytos dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje; galimai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų; galbūt pasikėsinant į žmogaus, esančio bejėgiškos būklė, sveikatą, gyvybę), pobūdis (savanaudiškas; itin žiaurios, kankinant, fizinės prievartos naudojimas; psichinės prievartos naudojimas), sunkumas (įskaitant sunkias bei labai sunkias), kiekis (inkriminuotos 9 veikos), vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas (aktyvaus organizatoriaus ir vykdytojo), leidžia teisėjų kolegijai pritarti apygardos teismo išvadai, kad konkrečiu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai ir užtikrintas viešasis interesas (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). Šių išvadų, pagrįstų bylos duomenimis, nepaneigia A. R. turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai.
14. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo A. R. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. A. R. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). A. R. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, mastu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo ir teismų praktikos kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, priimti bylose K. prieš Lenkiją, W. prieš Lenkiją, B. prieš Lenkiją ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-391-396/2017, Nr. 1S-187-202/2018 ir kt.).
15. Baudžiamoji byla, kurią sudaro 60 tomų ir kurioje yra daugiau nei 100 proceso dalyvių, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose pagal iš anksto nustatytą intensyvų teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai paskirti iki 2020 m. gegužės 29 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys)). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas.
16. Skunde akcentuojamos suėmimo sąlygos perkėlus kaltinamąjį į areštinę, konvojavimo į teismo posėdžius ir atgal į tardymo izoliatorių trukmė, nesudaro nagrinėjamo skundo dalyko, todėl teisėjų kolegija jų netyrė ir dėl jų nepasisako.
17. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. R. trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 22 d. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.