Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. T. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 30 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe – su I. B., neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir pasikėsino laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 19 val. 33 min., iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki miškingos vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), L. P. g., neteisėtai gabeno 200,03 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 13,739 g narkotinės medžiagos – heroino ir nenustatytas kiekis karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes ekspertinėje įstaigoje nėra karfentanilio standartinio pavyzdžio, kurioje 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 19 val. 36 min., M. T. užkasė ir tokiu būdu paslėpė minėtas narkotines medžiagas, o I. B. tuo metu stebėjo aplinką, jog nebūtų sutrukdyta daryti nusikalstamą veiką. Po to M. T. ir I. B. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. 19 val. 36 min. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. 8 val., miškingoje vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), L. P. g., paslėpę laikė minėtas užkastas narkotines medžiagas iki tol, kol 2016 m. rugpjūčio 17 d. 8 val., įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai paėmė 13,739 g narkotinės medžiagos – heroino ir nenustatytą kiekį karfentanilio bei 2016 m. rugpjūčio 17 d. apie 13 val. 15 min., atliko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 158 straipsnyje nustatytus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus bei į slėptuvę vietoje ten buvusių narkotinių medžiagų padėjo ne narkotines medžiagas, kurios minėtoje slėptuvėje, M. T. ir I. B. nežinant apie jų pakeitimą ir nesuvokiant, kad kėsinamasi į netinkamą objektą, buvo laikomos iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. 50 min., kai buvo sulaikytas I. B..Kaltinamasis M. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2016 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam M. T. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 30 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Skunde kaltinamojo M. T. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir suimtajam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.Gynėjas tvirtina, kad kaltinamajam M. T. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis nebuvo inkriminuojamo nusikaltimo padarymo vietoje nusikaltimo padarymo metu. Taip pat, byloje nėra jokio pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjas pažymi, kad nors M. T. ir pareikšti kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau jis nėra teistas, yra vedęs, iki sulaikymo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, išlaikytinių. Be to, gynėjo vertinimu, nors kaltinamasis ir turi ryšių užsienyje, tačiau jie savaime nesuteikia pagrindo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Baltarusijos Respublikoje gyvena M. T. žmonos tėvai, kurie nesusiję su jokia kriminaline veikla. Be to, iš M. T. yra paimti asmens dokumentai, o be jų dėl griežtos Europos Sąjungos išorinės sienos kontrolės tikrai negalėtų išvykti į Baltarusijos Respubliką.Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas klaidingai nurodė, jog kaltinamieji M. T. ir I. B. nedavė parodymų. Kaltinamieji davė parodymus. Tačiau, gynėjo įsitikinimu, tokia aplinkybė neįrodo kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindo buvimo. Be to, kaltinamasis turi teisę duoti parodymus arba jų neduoti, arba duoti juos vėliau. Skunde gynėjas pabrėžia ir tai, kad M. T. į Lietuvą grįžo sąmoningai ir motyvuotai, o ne dėl to, jog neturėjo informacijos apie surinktus įrodymus. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai suėmimo termino pratęsimą grindė ir visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija apie „tabore“ platinamas narkotines medžiagas su priemaišomis. M. T. negyvena „tabore“. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis kaip nors būtų susijęs su „taboru“, narkotinių medžiagų platinimu ir asmenų mirtimis.Gynėjas laikosi pozicijos, kad konkrečiu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų suėmimo taikymą M. T.. Suėmimas jam taikomas pažeidžiant proporcingumo principą. BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus galima užtikrinti M. T. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjas pastebi, kad kaltinamajam I. B., kuris kaltinamas dėl to paties nusikaltimo padarymo, suėmimas pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašo kaltinamojo M. T. gynėjo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.Kaltinamojo M. T. gynėjo skundas netenkintinas. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. T. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, sekimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje esantys duomenys ir kita baudžiamojoje byloje esanti medžiaga. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Pirmosios instancijos teismas pateikė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad M. T. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs itin griežtą tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos tinkamai įvertino ir M. T. socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę.Bylos duomenimis nustatyta, kad M. T. vedęs, turi išlaikytinių, gyvenamąją vietą, tačiau iki suėmimo jis nedirbo ir neturėjo legalaus pajamų šaltinio. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo savanaudišką pobūdį, pavojingumą, sunkumą, formuoja išvadą, jog kaltinamojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai nėra tamprūs. Kaltinamojo ryšiai nedarė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui, nesulaikė nuo nusikaltimo, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai šioje byloje, padarymo. Be to, byloje yra duomenų apie M. T. turimus ryšius užsienyje, t. y. giminaičius Latvijoje, Baltarusijos Respublikose, Rusijos federacijoje. Šios aplinkybės, vertinant jas kartu su pirmiau aptartomis aplinkybėmis, susijusiomis su M. T. silpnais socialiniais bei šeiminiais ryšiais, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Todėl spręstina, kad apygardos teismas priėjo prie objektyviais duomenimis pagrįstos išvados, jog M. T., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo M. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (nuo teisėsaugos pareigūnų slėpėsi namų palėpėje), jo turimų socialinių ir šeiminių ryšių tamprumo nebuvimas, kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas (gabenimas ir laikymas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, pasikėsinimas laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, veikiant bendrininkų grupe), pobūdis (savanaudiškos paskatos), sunkumas (labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. T. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, įskaitant 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Eur užstatą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam M. T. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Kaip minėta, tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti konkrečiam asmeniui paskirtą kardomąją priemonę. Tačiau tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką, teismo posėdžiai numatyti 2017 m. gruodžio 18 d., 2017 m. gruodžio 21 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teismas privalo užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme. Be to, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta ir per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.Kaltinamajam M. T. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. T. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra adekvati jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. M. T. laikomas suimtas netrumpą laiką. Tačiau konkrečiu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo M. T. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, turi būti vertinamos konkrečios bylos konkrečios aplinkybės, t. y. teisingumas vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. M. T. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, tiek galimai jo padarytos veikos pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Tai, kad paprastai ilgesnis suėmimo terminas pateisinamas siekiu užtikrinti viešąjį interesą pripažįstama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose. Aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje kitam kaltinamajam I. B. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia anksčiau ištirtų bylos duomenų. Kardomųjų priemonių, tarp jų ir suėmimo skyrimas ar kardomosios priemonės termino tęsimas, sprendžiamas dėl kiekvieno iš įtariamųjų / kaltinamųjų vertinant konkrečias, su tuo asmeniu susijusias, byloje nustatytas konkrečias aplinkybes.Skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su M. T. grįžimu į Lietuvą, taip pat nepaneigia teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. T. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.Tačiau sutiktina su gynėjo teiginiais, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai suėmimo termino pratęsimą M. T. grindė kaltės nepripažinimu. Kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) ir jos rūšies parinkimo. Duoti parodymus arba tylėti yra įstatymo leidėjo garantuojama teisė (BPK 21 straipsni 2 dalis). Be kita ko, pritartina ir gynėjo skundo argumentams, kad M. T. pareikštas kaltinimas nėra susiję su narkotinės medžiagos platinimu čigonų tabore. Todėl konstatuotina, kad apskųstojoje nutartyje pateiktas viešoje erdvėje paskelbtos informacijos vertinimas, susiejant ją su suimtojo galimai padaryta nusikalstama veika, teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje prieštarauja nekaltumo prezumpcijos, teisingumo principams.