Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui, gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus.

1.1. A. L. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: A. K., A. O., A. R. ir E. P. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 1-ame lokaliniame sektoriuje, dėl savanaudiškų paskatų, pripažįstant kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles (toliau – kriminalinės subkultūros taisyklės) bei jų laikantis, siekiant tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nuteistųjų lyderių poziciją, taip pat disponuoti nusikalstamu būdu gautomis piniginėmis lėšomis, iš anksto susitarus bendrai daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus (neteisėtai disponuoti narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas realizuoti nuteistiesiems, prievartauti iš nuteistųjų turtą, žaloti nuteistuosius), nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjame sektoriuje organizavus (įkūrus) nusikalstamą susivienijimą, įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą nuteistuosius A. Z., R. P., A. K., S. D., A. L., R. G., R. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), D. V., T. M., E. Z. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), E. Ž. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), M. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), G. Ž., A. G., D. R., (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį specialistą E. B., suburiant juos bendrai nusikalstamai veiklai, nustatant vidinės tvarkos taisykles, galiojančias tiek nusikalstamo susivienijimo dalyviams, tiek ir kitiems pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nustatant nusikalstamos veiklos kryptis, susivienijimo struktūrą, paskirstant nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis ir nuo įkūrimo iki 2017 metų vidurio A. K., A. O. ir A. R., nuo 2015 metų balandžio ir A. Z., o nuo 2016 m. lapkričio ir R. P. vadovavus nusikalstamam susivienijimui, A. L. nuo įkūrimo dėl savanaudiškų paskatų, pripažindamas kriminalinės subkultūros taisykles bei jų laikydamasis, siekdamas tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką ir užsitikrinti nusikalstamo susivienijimo vadovų palankumą, geresnes bausmės atlikimo sąlygas, taip pat disponuoti pataisos namuose nusikalstamu būdu gautomis piniginėmis lėšomis, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2016 metų gruodžio dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje. A. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su bendrininkais periodiškai dalyvavo pataisos namuose nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių bei kitų nuteistųjų pasitarimuose, kurių metu nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir dalyviai, propaguodami pataisos namuose kriminalinės subkultūros taisykles ir jų laikydamiesi, sprendė pagrindinius pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų klausimus, taip pat vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovų jam paskirtus vaidmenis ir užduotis: siekiant užtikrinti susivienijimo vadovų pozicijų išsaugojimą ir susivienijimo tikslų pasiekimą, nuteistųjų kontrolę, saugią susivienijimo dalyvių veiklą, nuolat palaikė kriminalinės subkultūros taisyklių laikymosi drausmę, baugino šių taisyklių nesilaikančius nuteistuosius ir taikė fizines bausmes nuteistiesiems. A. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo vadovų bei dalyvių naudai, pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas pataisos namų nuteistųjų lyderių pozicijų išsaugojimą ir nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, t. y. dėl savanaudiškų paskatų padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, t. y. dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės M. J. kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsino kankinant ir itin žiauriai nužudyti bejėgiškos būklės K. V. ir M. M..

1.2. A. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., S. D., D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), R. G., T. M., D. V., E. Z. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), E. Ž. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas savo bei nusikalstamo susivienijimo vadovų kaip (duomenys neskelbtini) pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – pataisos namų) nuteistųjų lyderių poziciją bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų paskirtas užduotis, padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, o būtent: 2012 m. gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., A. K., A. O., A. R. ir E. P., turėdami tikslą susidoroti su dėl įtakos pataisos namuose konkuruojančiais V. G. ir D. B., suplanavo sutrikdyti sveikatą pataisos namų 1-ojo lokalinio sektoriaus 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose gyvenantiems, A. K., A. O., A. R. bei jų vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo dalyvių autoriteto nepaisantiems ir dėl įtakos pataisos namų nuteistiesiems konkuruojantiems V. G. ir D. B.. Tuo tikslu 2012 metų gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose A. K. surengė pasitarimą, kuriame taip pat dalyvavo A. O., E. P., A. L., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Pasitarimo dalyviams A. K., pritariant A. O., A. R. ir E. P., nurodė artimiausiu metu stipriai sumušti V. G. bei D. B., kad jie nebegrįžtų gyventi į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas. Tuo tikslu E. P. ir A. R., būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kurie vėliau buvo panaudoti užpuolimo metu. 2012 m. gegužės 17 d. apie 14–15 val. A. K. gavus duomenų, jog V. G. savo brigadoje yra vienas, bei skubiai sušaukus pataisos namų 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose susirinkimą, susirinko A. L., A. K., E. P., A. O., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. A. K. susirinkimo metu pasinaudodamas tuo, jog D. B. nebuvo 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose, nurodė bendrininkams nedelsiant stipriai sužaloti V. G., taip pat nurodė užtikrinti, kad užpuolimo metu niekas negalėtų patekti į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas. Vykdydami A. K. nurodymą ir veikdami pagal planą, A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, apsiginklavę 2-ojo būrio 1-oje brigadoje laikytais metaliniais strypais bei duriančiai-pjaunančiu įrankiu, perlipę per 2-ojo būrio 1-os brigados langą į kiemą, nubėgo į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas, kai tuo metu, siekdami užsitikrinti sau alibi bei stebėti aplinką, A. K., E. P. ir D. P. išėjo į lauką, o A. R. liko 2-ojo būrio patalpose. A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, įsiveržę į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas, užpuolė lovoje gulintį V. G., atimdami jam galimybę apsiginti ar aktyviai pasipriešinti, t. y. bejėgiškos būklės, mušdami rankomis, kojomis, metaliniais strypais, o D. V. dar ir smūgiuodamas duriančiai-pjaunančiu įrankiu, sudavė daugybinius smūgius V. G. į galvą, kūną ir galūnes: ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė dešinės plaštakos II-o piršto I-os falangos, atvirą kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos, kairio alkūnkaulio distalinės dalies skeveldrinį, dešinio blauzdikaulio skeveldrinius lūžius, vienuolika trauminių poveikių padarė durtines-pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, blauzdose, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė muštines žaizdas galvoje, minkštųjų audinių kraujosruvą viršugalvyje, nenustatytu skaičiumi trauminių poveikių padarė odos nubrozdinimus rankose ir kojose, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu nusikalstamo susivienijimo dalyvis A. L., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., S. D., D. P., R. G., T. M., D. V., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankindami ir itin žiauriai nesunkiai sutrikdė sveikatą bejėgiškos būklės V. G..

1.3. A. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. Z., E. P., S. D., R. G., dėl savanaudiškų paskatų – pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas savo bei nusikalstamo susivienijimo vadovų kaip (duomenys neskelbtini) pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – pataisos namų) nuteistųjų lyderių poziciją bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, išeidamas už susitarimo su A. K., A. O. ir D. P. sunkiai sužaloti ir pažeminti nukentėjusiuosius ribų, nužudė bejėgiškos būklės M. J. kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsino kankinant ir itin žiauriai nužudyti bejėgiškos būklės K. V. bei M. M., o būtent: 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tačiau iki 2013 m. birželio 7 d., A. K., veikdamas kartu su A. O. ir A. R., būdamas pataisos namų valgyklos patalpose, negalėdamas tiesiogiai susidoroti su dėl įtakos pataisos namuose konkuruojančiu D. B. ir artimiausia jo aplinka, laisvės atėmimo bausmę atliekančiais kitame pataisos namų lokaliniame sektoriuje, suplanavo sunkiai sutrikdyti sveikatą pataisos namų 1-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose gyvenantiems, A. K., A. O. ir A. R. bei jų vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo dalyvių autoriteto nepaisantiems, D. B. palaikantiems M. J., K. V. ir M. M., nurodė E. P., A. R., D. P. stipriai sumušti nukentėjusiuosius ir pažeminti – išvaryti iš lokalinio sektoriaus. Taip pat A. K., veikdamas kartu su A. O. ir A. R., nurodė E. P. bei A. R. sušaukti kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių susirinkimą ir jo metu perduoti pastariesiems nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą, parengti nusikaltimo padarymo planą. Vykdydami A. K., A. O. nurodymą, 2013 m. birželio 6 d. vakare 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose E. P. ir A. R. sukvietė pasitarimą, kuriame be jų dalyvavo A. Z., A. L., D. P., R. G., S. D.. E. P. ir A. R., pasitarimo dalyviams perdavė A. K. bei A. O. nurodymą stipriai sumušti ir pažeminti M. J., K. V. bei M. M. ir nusprendė, kad nukentėjusieji bus užpulti 2013 m. birželio 7 d. anksti ryte miegantys. E. P. ir A. R., būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kitus draudžiamus daiktus (lipnią juostą), kurie vėliau buvo panaudoti užpuolimo metu. 2013 m. birželio 7 d. tarp 4 val. ir 5 val. pataisos namų 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose, veikdami pagal išankstinį susitarimą, A. L., E. P., A. R., D. P., A. Z., R. G., S. D. vienu metu užpuolė savo lovose gulinčius M. J., K. V. ir M. M., panaudodami fizinę jėgą ir lipniąją juostą, surišo nukentėjusiuosius, taip atimdami jiems galimybę apsiginti ar aktyviai pasipriešinti: E. P. ir A. R. nurodymu R. G. ir A. Z. puolė lovoje gulintį M. J., A. Z. smaugiant M. J., išvilko pastarąjį iš lovos ant grindų, kur R. G. atsisėdo ant nukentėjusiojo, taip jį laikydamas. Tuo pat metu E. P. ir jo nurodymu D. P. stvėrė už kojų lovoje miegantį K. V., jėga išvilko jį ant grindų, kur bandančiam priešintis nukentėjusiajam E. P. sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą ir kūną, o D. P. – vieną smūgį į kūną. E. P. nurodžius K. V. nesipriešinti ir ištiesti rankas, A. R. nurodymu D. P. surišo K. V. rankas, po to E. P. surišo K. V. kojas. Tuo metu A. R. puolė M. M., jėga išvilko jį iš lovos ir laikė prispaudęs savo svoriu. Tuomet A. Z. ir R. G. lipnia juosta surišo M. J. rankas ir kojas, po to A. R. nurodė D. P. paduoti jam lipnią juostą, kurią gavęs gulinčiam ant grindų M. M. surišo rankas, kojas ir apvyniojo galvą. Lipnia juosta surištus, t. y. bejėgiškos būklės, nukentėjusiuosius suguldžius ant grindų, A. R. mušdamas rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, R. G. šokinėdamas ant galvos ir krūtinės, mušdamas rankomis ir kojomis, A. L., E. P., A. Z., S. D. mušdami rankomis ir kojomis, sudavė daugybinius smūgius M. J. bei K. V. į galvos, krūtinės sritis ir kojas, o M. M. daugybinius smūgius rankomis į galvą, taip išeidami už susitarimo su A. K., A. O. ir D. P. ribų tik stipriai sumušti nukentėjusiuosius. A. L., E. P., A. R., A. Z., R. G., S. D. paminėtus smurtinius veiksmus tęsdami ne mažiau kaip 20 minučių, tokiu būdu sukeldami M. J., K. V. ir M. M. dideles fizines bei dvasines kančias, nužudė M. J., nuo patirtų sužalojimų – sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, galvos smegenų sumušimo, dėl galvos traumos mirusį (duomenys neskelbtini); K. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, M. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas pagal kriminalinės subkultūros taisykles kiek įmanoma pažeminti nukentėjusįjį bei kitiems nuteistiesiems pademonstruoti nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių autoritetą, A. R. K. V. į išangę įspyrė morką, po to nurodė 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose buvusiems nuteistiesiems nunešti K. V. į pataisos namų 2-osios brigados 3-ąjį būrį, kuris pagal kriminalinės subkultūros taisykles tarp nuteistųjų laikomas pažemintųjų būriu, tą pastarieji ir padarė. A. R. taip pat nurodė 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose buvusiems nuteistiesiems išnešti M. J. iš brigados patalpų, o M. M., siekdamas jį pažeminti, nurodė su daiktais išsikelti iš 1-ojo lokalinio sektoriaus. Pastarajam išėjus į pataisos namų krepšinio aikštelę, nuteistasis iš 2-osios brigados 3-ojo būrio (pažemintųjų), vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą kitų nuteistųjų akivaizdoje pažeminti M. M., apipylė jį skysčiu, tokiu būdu pagal kriminalinės subkultūros taisykles padarydamas nukentėjusįjį pažemintuoju. Tokiu būdu nusikalstamo susivienijimo dalyvis A. L., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., D. P., A. Z., E. P., S. D., R. G., dėl savanaudiškų paskatų, išeidamas už susitarimo su A. K., A. O. ir D. P. sunkiai sužaloti bei pažeminti nukentėjusiuosius ribų, kankindami ir itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės M. J. bei pasikėsino kankindami ir itin žiauriai nužudyti bejėgiškos būklės K. V. bei M. M..

5. Teismo posėdyje gynėja prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje surinktų faktinių duomenų visuma – liudytojų D. P., V. T., A. D., D. R., liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, įvykio vietos apžiūrų, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam A. L. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad jis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

9.1. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis A. L. gali trukdyti procesui.

9.2. Remiantis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymu, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, veikusio pataisos namuose, veikloje. Kaltinime taip pat nurodyta apie pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų subkultūrą bei egzistavusią griežtą tarpusavio hierarchiją tarp nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų nuteistųjų. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos prieš kitus nuteistuosius. Kadangi A. L. kaltinamas dalyvavęs pataisos įstaigoje veikusio nusikalstamo susivienijimo veikloje, tai leidžia spręsti apie jo įtaką ir padėtį prieš kitus nuteistuosius (bylos liudytojus, nukentėjusiuosius, kitus kaltinamuosius), bei rodo, kad jis turėtų realią galimybę įtakoti teisiamajame posėdyje neapklaustų asmenų parodymų turinį. Tokios aplinkybės atskleidžia riziką, kad A. L., būdamas nesuimtas, t. y. sugrąžintas tęsti bausmės atlikimo į pataisos įstaigą, pats ar per kitus asmenis, gali imtis veiksmų, siekdamas paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ar kitus kaltinamuosius. Šiuo metu baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas dar nėra pradėtas, liudytojai, nukentėjusieji, kiti kaltinamieji dar nėra apklausti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai A. L. pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, daro išvadą, kad trukdymo procesui pavojus šioje proceso stadijoje vis dar egzistuoja, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

10.1. A. L. kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis praeityje teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą žmogaus gyvybei. Naujas nusikalstamas galimai padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Svarbu ir tai, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, kurie buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, jų galimo padarymo vieta, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. L. panaikinus griežčiausią kardomąją priemonę, laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje jis gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

11. Kaltinamajam A. L. pratęstos kardomosios priemonės suėmimo terminas šiuo metu nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą, kardomosios priemonės suėmimo taikymas A. L. yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos priemonės taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą, kuris turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šioje proceso stadijoje egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo ir grąžintas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, kaltinamasis A. L. gali imtis veiksmų, kuriais sieks trukdyti tiesos nustatymui byloje bei daryti naujus nusikaltimus. Šiuo metu trukdymo procesui ir naujų nusikaltimų darymo grėsmė gali būti pašalinta tik taikant kardomąją priemonę - suėmimą. Toks kaltinamojo A. L. teisių suvaržymas šioje proceso stadijoje yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

13. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. L. pratęstas pagrįstai, todėl kaltinamojo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. L. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.