Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 8 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime) ir BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2016 m. lapkričio 22 d. A. K. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis: 1) intensyvia priežiūra; 2) 50 000 Eur užstatu; 3) dokumento paėmimu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones panaikino ir pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo A. K. sulaikymo momento. Tą pačią dieną A. K. buvo sulaikytas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimis kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato S. Slapšinsko skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką bei, pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

7. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Taigi, šioje proceso stadijoje teismas kaltės klausimo nesprendžia, o tikrina tik tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinktų duomenų – nukentėjusiųjų, liudytojų, teisme apklaustų anoniminių liudytojų ir kitų asmenų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga – pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šios suėmimo taikymo sąlygos neginčija ir kaltinamojo gynėjas.

8. Už A. K. inkriminuotus nusikaltimus įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta sąlyga toliau taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese).

9. Kaip suėmimo termino pratęsimo pagrindą, žemesnės instancijos teismas nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Svarbu pažymėti, kad A. K. yra kaltinamas ne tik apysunkių, bet ir sunkaus bei labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas, su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Pavyzdžiui, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, kas yra sunkiausia iš A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų (labai sunkus nusikaltimas), maksimali laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir jų sunkumas leidžia aukštesnės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad gresiančios bausmės griežtumas ir siekis jos išvengti gali paskatinti A. K. bėgti (slėptis) nuo teismo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokios rizikos buvimą kaltinamasis patvirtino savo elgesiu, nepateisindamas teismo parodyto pasitikėjimo ir pažeisdamas jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas.

11. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis A. K., praėjus mažiau nei pusei metų po jo paleidimo iš suėmimo, pažeidė intensyvios priežiūros ir dokumentų paėmimo taikymo sąlygas ir tokius pažeidimus pripažino šiurkščiais. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi A. K. buvo įpareigotas neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar vykimu į gydymo įstaigą, t. y. nebuvo numatyta jokių kitų alternatyvių judėjimo galimybių. Nepaisant to, 2021 m. kovo 4 d. kaltinamasis nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių ir pranešė apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento praradimą (t. 75, b. l. 89) bei pateikė prašymus išduoti pasą (bendra tvarka) ir asmens tapatybės kortelę (per vieną darbo dieną) (t. 75, b. l. 134–137). 2021 m. kovo 5 d. A. K. antrą kartą nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių ir atsiėmė naują asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 75, b. l. 132). Tokiais veiksmais kaltinamasis neabejotinai pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, kas yra užfiksuota ir Elektroninio stebėjimo informacinėje sistemoje (t. 75, b. l. 161). Tuo pačiu buvo pažeistos ir kitos kardomosios priemonės – dokumento paėmimo sąlygos. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirtas dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas. To paties teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi buvo atmestas A. K. ir jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti asmens dokumentą, kaip keliantis riziką BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui. Nepaisydamas ką tik priimtos jam nepalankios teismo nutarties, kaltinamasis valstybinei įstaigai – Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė melagingus duomenis apie asmens dokumentų praradimą ir paprašė pagaminti jam naujus asmens dokumentus – ne tik asmens tapatybės kortelę, bet ir pasą.

12. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmens dokumentai A. K. buvo reikalingi tam, kad jam gydymo įstaigoje būtų suteikta medicininė pagalba, žemesnės instancijos teismas tokius argumentus pagrįstai laikė tik gynybine versija. Tokią teismo išvadą, pirmiausia, patvirtina asmens dokumentų išdavimo aplinkybės. 2021 m. balandžio 9 d. Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas informavo Vilniaus apygardos teismą, kad Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje yra pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas Migracijos departamento Kauno skyriaus specialistei, A. K. išdavusiai asmens tapatybės kortelę. Pateiktame rašte nurodyta, kad minėta specialistė kaltinamąjį priėmė asmeniškai susitarusi, be išankstinės vizito rezervacijos, neturint Kauno skyriaus vedėjos ar patarėjos sutikimo, o asmens dokumentų išdavimo procese padarė ne vieną pažeidimą (t. 77, b. l. 102–104). 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teisme vykusio posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pripažino, kad ši Migracijos departamento specialistė yra A. K. sugyventinės pažįstama. Taigi, A. K., žinodamas jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygas, pažeisdamas nustatytą tvarką, pateikdamas melagingus duomenis apie asmens dokumentų praradimą, kreipėsi į pažįstamą asmenį, siekdamas gauti naujus asmens dokumentus. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo apie tokius savo veiksmus neinformavo. Gynėjo argumentai, kad to jis nepadarė, nes buvo apimtas panikos dėl savo sveikatos būklės, teismo neįtikina. A. K. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo sveikatos būklė buvo tiek prasta, jog jis negalėtų susisiekti su savo gynėju ar Vilniaus apygardos teismu ir pranešti apie susidariusią situaciją, turint omenyje ir tai, kad tuo metu jis buvo pajėgus du kartus savarankiškai nuvykti į Migracijos departamento Kauno skyrių. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į gydymo įstaigas (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini) sveikatos centrą“, ,,(duomenys neskelbtini) odontologijos kliniką“) ir medicininės paslaugos jam buvo suteiktos net ir nepateikus asmens tapatybės dokumento (t. 75, b. l. 182, 215), todėl nepagrįstas kaltinamojo gynėjo teiginys, kad naujus asmens dokumentus A. K. norėjo gauti, siekiant įgyvendinti teismo jam duotą leidimą lankytis gydymo įstaigose bei ten gauti tinkamas medicinines paslaugas. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad A. K. sveikatos būklės pablogėjimą patvirtina tai, kad Vilniaus apygardos teisme dėl šios priežasties buvo atšaukti teisiamieji posėdžiai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad posėdžiai buvo atšaukti dėl to, kad A. K. iki 2021 m. balandžio 2 d. buvo izoliacijoje dėl COVID-19 ligos (t. 75, b. l. 151, 171, 172), kas paneigia kaltinamojo parodymus, kad jo sveikatos būklės pablogėjimas buvo susijęs su širdimi (t. 75, b. l. 91). Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pagrįstai taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

13. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjančio teismo išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės nagrinėjamu atveju nebus efektyvios, kadangi kaltinamasis šiurkščiai pažeidinėja jų sąlygas. Tai, kad A. K. nepabėgo (nepasislėpė) nuo teismo, tokių ketinimų turėjimo nepaneigia, turint omenyje ir tai, kad kaltinamasis siekė gauti ne tik asmens tapatybės kortelę, bet ir pasą (kam jo reikėjo, paaiškinti negalėjo). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiems neteisėtiems veiksmams, 2021 m. kovo 8 d. A. K. jau buvo sulaikytas. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį ir kiekį, už jų padarymą įstatyme numatytų bausmių griežtumą, baudžiamosios bylos sudėtingumą, sprendžiama, kad šiuo atveju net keleto kitų švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių kompleksas iš esmės neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. A. K. jau buvo paskirta kardomoji priemonė – 50 000 Eur dydžio užstatas, tačiau tai kaltinamojo nuo pažeidimų nesulaikė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pabėgimo rizikos nesumažintų ir 70 000 Eur dydžio užstato paskyrimas.

14. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam A. K. suėmimas taikomas vienerius metus (nuo 2021 m. kovo 8 d.), anksčiau jam suėmimas buvo taikytas dar beveik ketverius metus (nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d.). Pakankamai ilgą suėmimo taikymo trukmę lėmė paties kaltinamojo nesąžiningas, pirmiau šioje nutartyje aprašytas elgesys Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju yra būtina užtikrinti viešąjį interesą ir sklandų baudžiamąjį procesą, o, įvertinus kaltinamojo elgesį, tai yra įmanoma tik taikant jam griežčiausią kardomąją priemonę.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. K. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.