- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1S-189-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Karolis Barysas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.2Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas netikromis asmens tapatybės kortelėmis). Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte (t. 51, b. l. 23–35), bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą (t. 55, b. l. 83–103).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. R. sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartims.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Suėmimo terminas pratęstas teismui nustačius, kad yra pagrindas pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, A. R. trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo A. R. gynėjas advokatas Karolis Barysas (toliau – ir gynėjas) skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria A. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, ir paskirti jam bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
5. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi pratęsus A. R. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, jo faktinė trukmė pailgėjo iki 3 metų ir 9 mėnesių, o tai yra nepateisinamai ir nepagrįstai ilgas laiko tarpas. Anot gynėjo, tokia ilga suėmimo trukmė faktiškai prilygsta laisvės atėmimo bausmei, nors asmuo dar nenuteistas. Skunde pažymima, kad kaltinamajam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė neabejotinai neigiamai įtakoja jo fizinę ir psichinę sveikatą, apriboja ir sumenkina jo socialinį kontaktą su artimaisiais. Be to, pasak gynėjo, suėmimo sąlygos yra nepalyginimai griežtesnės ir sunkesnės, nei asmens jau nuteisto realia laisvės atėmimo bausme ir atliekančio bausmę įkalinimo įstaigoje.
6. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, gynėjas pažymi, kad ilgas kaltinamajam taikytinos griežčiausios kardomosios priemonės terminas įpareigoja teismą itin atidžiai patikrinti, ar tolesnis asmens laisvės suvaržymas yra pateisinamas ir būtinas. Skunde nurodoma, kad iš esmės niekuo nepagrįsti abstraktūs teiginiai, kad asmuo gali trikdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, nesudaro pagrindo nuolat tęsti jam taikytinos griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoje suėmimo taikyti kitą – švelnesnę – kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Anot gynėjo, nepaisant to, bylą nagrinėjantis teismas šių klausimų net nesvarsto.
7. Skunde akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Gynėjo teigimu, teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir EŽTT, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 4968/99)). Nepaisant to, anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas ne tik perrašo ankstesnes nutartis, bet ir neatsako nė į vieną gynybos argumentą, o tokia nutartis negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta.
8. Advokatas pažymi, kad EŽTT yra ne kartą akcentavęs, jog nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad ji buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu negali pateisinti pernelyg ilgos suėmimo trukmės. Šį aspektą EŽTT pabrėžė ir savo 2019 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame byloje Velečka ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 56998). Šioje byloje EŽTT konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimą dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės, nepaisant to, kad ši byla taip pat buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu, dideliu kaltinamųjų skaičiumi, asmenims buvo inkriminuojami tokie patys ar panašaus sunkumo nusikaltimai.
9. Gynėjas nurodo, kad aiškindamas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, EŽTT taip pat yra pažymėjęs, jog kompetentingos nacionalinės institucijos turi parodyti „ypatingą stropumą“ kaltinamajam iškeltoje baudžiamojoje byloje jam esant kardomajame kalinime (EŽTT sprendimai bylose Labita prieš Italiją, Lisovskij prieš Lietuvą, Velečka ir kiti prieš Lietuvą). Anot gynėjo, vertinant, ar „ypatingo stropumo“ reikalavimas buvo įvykdytas, reikia atsižvelgti į bendrą bylos sudėtingumą, bet kokius nepateisinamo delsimo laikotarpius ir priemones, kurių ėmėsi valdžios institucijos procesui paspartinti, siekiant užtikrinti, kad bendra suėmimo trukmė išliktų pagrįsta.
10. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje buvo ne vienas laiko tarpas, kai byloje per kelis mėnesius nebuvo surengta nė vieno teismo posėdžio, o vienas tarpas tarp teisiamųjų posėdžių apskritai siekė beveik 4 mėnesius. Pasak gynėjo, šiemet įvyko vos keli teismo posėdžiai, per kuriuos buvo apklaustas nedidelis skaičius asmenų. 2020 m. birželio mėnesį yra suplanuoti 4 teismo posėdžiai, po kurių vėl bus 3 mėnesių pertrauka. Gynėjo teigimu, per pastaruosius metus, byla faktiškai nebuvo nagrinėjama virš 6 mėnesių, pirmosios instancijos teismas atšaukė daugybę teismo posėdžių ir apklausė vos 10-15 asmenų. Gynėjas akcentuoja, kad byloje nėra paskirta ekspertizė, taip pat nėra kažkokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pateisinti tokią ilgą proceso trukmę. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl organizacinių trukdžių, kurie nepriklauso nuo kaltinamojo valios, todėl jam turi būti užtikrinta Konvencijoje nustatyta teisė būti paleistam proceso metu.
11. Anot gynėjo, trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas remiantis konkrečiais faktiniais duomenimis. Toks įstatyminis reguliavimas reiškia, kad teismo išvada dėl kaltinamojo galimo trukdymo procesui negali būti abstrakti, pagrįsta manymais ar prielaidomis. Pasak gynėjo, tokių konkrečių duomenų byloje nėra.
12. Gynėjas pažymi, kad grįsdamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą ir aptardamas liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas nenurodė kaip šie asmenys konkrečiai yra susiję su kaltinamuoju A. R.. Anot gynėjo, tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas vertina bendrus bylos duomenis, kurie galbūt yra svarbūs sprendžiant kitų kaltinamųjų teisinės padėties klausimus, tačiau byloje yra 16 kaltinamųjų, todėl sprendžiant A. R. taikytinos kardomosios priemonės klausimą, reikia vertinti tik tuos duomenis, kurie yra susiję su pastarojo aktyviais veiksmais ar kitokiu proceso dalyviams darytu poveikiu.
13. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, trukdymo procesui pagrindas tinkamu iš esmės gali būti pripažįstamas tik pradinėje proceso stadijoje. Gynėjas pažymi, kad visi esminiai liudytojai, susiję su A. R. pareikštu kaltinimu, jau yra apklausti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pasak gynėjo, joks poveikio darymas anoniminiams liudytojams nėra galimas, nes jų tapatybės yra nežinomos. Anot gynėjo, visa tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltinamojo trukdymo procesui yra pagrįstos tik prielaidomis, manymu ir hipotetiniais pasvarstymais, o ne konkrečiais bylos duomenimis.
14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, gynėjas nurodo, kad ankstesnis teistumas gali leisti pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali padaryti naujų nusikaltimų tik tuomet, jei jis yra teistas neseniai ir už analogiškus nusikaltimus. Anot gynėjo, nagrinėjamu atveju, A. R. buvo teistas tik vieną kartą, už prieš 10 metų padarytą neanalogiško pobūdžio nusikalstamą veiką.
15. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismo akcentas, kad pagal kaltinimą A. R. galimai padarė pavojingas nusikalstamas veikas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negali nulemti išvados dėl pakartotinio nusikaltimų darymo rizikos. Gynėjo teigimu, A. R. taikytina nekaltumo prezumpcija ir šią dieną jis yra laikomas nekaltu. Be to, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad anksčiau jis buvo teistas tik vieną kartą, įkalinimo įstaigoje buvo skatintas 14 kartų, charakterizuotas teigiamai, ir iš įkalinimo įstaigos paleistas anksčiau laiko. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos pasiėmė paskolą ir įkūrė verslą, dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, išlaikė šeimą. Anot gynėjo, šie faktai teismo ignoruojami.
16. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. R. gynėjo advokato K. Baryso skundas atmetamas.
17. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.
18. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. D., D. P., D. M., R. L., D. R. ir kt. apklausos protokoluose; liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausos protokoluose; apžiūros protokoluose; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kitoje rašytinėje medžiagoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
19. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. R. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
20. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
21. Skunde pagrįstai pažymima, kad trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas vadovaujantis konkrečiais duomenimis, tačiau negalima sutikti su gynėjo teiginiu, kad tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra. Priešingai, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas mini konkrečius asmenis, kurių nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl iki šiol išlikusios realios trukdymo procesui galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje didelę reikšmę turi kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės ir vieta. Taip pat liudytojų procesinį statusą turinčių asmenų galimas priklausomumas nuo tam tikrą autoritetą nuteistųjų tarpe turėjusių asmenų, kuriems galbūt priklausė ir A. R.. Pastarosios aplinkybės ir tai, kad tarp nuteistųjų ir laisvėje esančių į nusikaltimų darymą linkusių asmenų yra palaikomas nuolatinis ryšys, nulemia ypatingą liudytojų jautrumą galimam poveikiui, todėl, net ir vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, išlieka trukdymo procesui galimybė.
22. Nors gynėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo minimi asmenys ir jų nurodomos faktinės aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su kaltinamuoju, su šiuo argumentu negalima sutikti. A. R. kaltinamas organizavęs ir vadovavęs pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, todėl jo pavardės neįvardijimas nagrinėjamu atveju nereiškia, kad liudytojų paaiškinimai yra labiau susiję su kitais kaltinamaisiais, o ne su juo.
23. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ir šioje proceso stadijoje būdamas laisvėje A. R. vis dar gali trukdyti procesui.
24. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.
25. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo ankstesnius teistumus, kaltinamojo vaidmuo galbūt padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Gynėjo nurodomas argumentas, kad teismas neturėtų atsižvelgti į ankstesnį kaltinamojo teistumą, nes jis buvo teistas tik vieną kartą prieš dešimt metų, atmestinas kaip nepagrįstas. Ankstesniame procesiniame sprendime teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad 2010 m. birželio 21 d. teismo nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu padarius du sunkius tyčinius nusikaltimus ir nubaustas griežta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau jau nuo 2011 m. pavasario, jam paskirtos bausmės atlikimo metu, A. R. galbūt pradėjo daryti naujus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie savo pobūdžiu yra panašūs į ankstesnį kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą (BK 181 straipsnio 3 dalis) ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikaltimų sąrašą.
26. Nusikaltimai, kurių padarymu yra kaltinamas A. R., galbūt buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti. Inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu veikimu – žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymu, disponavimo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir kt. Nusikalstami veiksmai galbūt truko ilgą laiką ir buvo įvykdyti veikiant nusikalstame susivienijime. Įvertinus galbūt kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, jo vaidmenį jų padaryme, pagrįstai manytina, jog A. R. yra pavojingas visuomenei ir paleistas į laisvę gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
27. Gynėjo nurodomas argumentas, kad šiuo atveju neturėtų būti atsižvelgiama į nagrinėjamoje byloje A. R. pareikštus kaltinimus, jų turinį, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokio teiginio nepagrįstumą patvirtina ne tik kai kurių BPK normų turinys (pvz. BPK 122 straipsnio 4 dalis, kur yra konkrečiai nurodoma, kad yra atsižvelgiama į asmeniui pareikštą įtarimą), bet ir aukščiau šiame procesiniame sprendime minėta šiuo klausimu formuojama teismų praktika (žr. 25 p.). Nustatydamas BPK 122 straipsnyje numatytus suėmimo taikymo pagrindus, teismas visais atvejais atsižvelgia į asmeniui pareikštų įtarimų (kaltinimų) turinį (inkriminuojamų veikų pobūdį, pavojingumą ir kt.). Taip pat svarbu pažymėti, kad spręsdamas suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, teismas tik nustato, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką. Taigi asmens kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nėra ir negali būti sprendžiamas, atitinkamai nėra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.
28. Skunde nurodomos aplinkybės dėl kaltinamojo verslo turėjimo iki sulaikymo, šeimos išlaikymo ir kt. yra gana svarbios, tačiau nesant sąlygų šioje proceso stadijoje pritaikyti kitas efektyvias kardomąsias priemones, vis tik nėra tiek reikšmingos ir nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje A. R. darys naujus nusikaltimus. Analogiškai vertintini skundo argumentai dėl teigiamo kaltinamojo elgesio ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo metu ir jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko. Teikdami kaltinamojo charakteristikas ir tarpininkaudami dėl jo lygtinio paleidimo, bausmės vykdymą prižiūrėję pareigūnai vadovavosi tuo metu jiems žinomais duomenimis, apibūdinančiais A. R.. Šio baudžiamojo proceso metu nustatytos faktinės aplinkybės paaiškėjo žymiai vėliau, tad negalėjo būti jų įvertintos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad byloje kaltinimai yra pareikšti ne tik skirtingais laikotarpiais laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atlikusiems asmenims, bet ir ten dirbusiam pareigūnui.
29. Aptartų duomenų visuma, leidžia teigti, kad būdamas laisvėje A. R. gali daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Priešingai nei nurodo advokatas, konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne vien tik kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumu ir duomenimis apie jo ankstesnį teistumą, tačiau vertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.
30. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentu, kad suėmimas A. R. taikomas pakankamai ilgą laiką – trejus metus ir septynis mėnesius. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, švelnesnėmis kardomosiomis priemonės (tarp jų ir intensyvia priežiūra) neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kita vertus, negalima visiškai pritarti skundo argumentui, kad suimtojo gyvenimo sąlygos yra nepalyginamai griežtesnės ir sunkesnės nei asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 patvirtinus naujas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus taisykles, suimtiesiems suteikiamos teisės nežymiai skiriasi nuo teisių, kuriomis gali naudotis jau nuteisti asmenys (pvz. suimtiesiems leidžiama apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, skambinti telefonu, turėti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus ir kt.). Teismo turimais duomenimis, A. R. paskirta kardomoji priemonė yra vykdoma Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
31. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuoja savo procesinių sprendimų, o tiesiog perrašo ankstesnes nutartis. Gynybos skundžiami procesiniai sprendimai nėra identiški savo turiniu. Grindžiant suėmimo taikymo pagrindų buvimą, pirmosios instancijos teismo motyvacija iš dalies kartojasi, nes nesikeičia jau nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau tai nereiškia, kad gynybos keliami klausimai nėra svarstomi iš naujo. Priešingai, tęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas vis labiau akcentuoja jau atliktus ir planuojamus atlikti įrodymų tyrimo veiksmus, spartesnio bylos nagrinėjimo ir viešojo intereso svarbą.
32. Nors gynėjas pažymi, kad EŽTT savo 2019 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame byloje Velečka ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 56998), nurodė, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad ji buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu negali pateisinti pernelyg ilgos suėmimo trukmės, reikėtų pabrėžti, kad EŽTT jurisprudencijoje yra išsakoma ir kita nuomonė. Antai 2018 m. birželio 5 d. sprendime, priimtame byloje Štvrtecky prieš Slovakiją,(pareiškimo Nr. 55844) teismas nurodė, kad bylose susijusiose su sunkiu nusikaltimu (vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, kuris sistemingai veikė kelerius metus, buvo naudojamas smurtas, turto prievartavimas, siekiant gauti finansinės naudos) gali būti pagrįsti ilgesni suėmimo terminai nei kitose bylose. Sprendime pažymėta, kad tai yra klasikinis organizuoto nusikalstamumo pavyzdys, kuris savaime ikiteisminio tyrimo institucijoms ir vėliau teismams sukelia sunkumų, siekiant nustatyti faktines bylos aplinkybes bei kiekvieno grupės nario atsakomybės laipsnį. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio bylose tęstinė kaltinamųjų kontrolė, jų bendravimo tarpusavyje ar su kitais asmenimis ribojimas gali būti itin svarbūs, siekiant išvengti kaltinamųjų slapstymosi, įrodymų sunaikinimo ir, svarbiausia, poveikio liudytojams darymo ar grasinimo jiems. Analogišką nuomonę EŽTT išsakė ir 2013 m. kovo 26 d. sprendime byloje Luković prieš Serbiją (peticijos Nr. 43808).
33. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sudėties pasikeitimo įtakos užsitęsusiam bylos nagrinėjimui, tačiau tuo pačiu pažymi, kad šiuo metu yra dedamos visos pastangos tam, kad procesas vyktų kuo sparčiau. Nagrinėjama byla yra pripažinta prioritetine; dar galiojant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtam karantinui (2020 m. gegužės 15 d.), pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių dėl posėdžių naudojant „Zoom“ platformą organizavimo; nuo birželio 1 d. bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto suderintą grafiką. Akcentuotina, kad šiuo metu tokios didelės apimties bylos nagrinėjimas yra neabejotinai apsunkintas dėl proceso dalyvių dalyvavimo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.
34. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad po pertraukos, paskelbtos 2020 m. birželio 16 d., bylos nagrinėjimas bus tęsiamas tik rugsėjo mėnesį, tačiau reikėtų pažymėti, kad bylos nagrinėjimo grafikas buvo suderintas iš anksto, o parenkant bylos nagrinėjimo datas buvo atsižvelgta ne tik į teisėjų kolegijos narių, bet ir į gynėjų užimtumą. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. birželio 1 d. byla nebuvo nagrinėjama dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino.
35. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. R. suėmimas buvo paskirtas 2016 m. lapkričio 23 d. Kaltinamajam inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai (BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktai), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
36. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti 16 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų), byla didelės apimties (ją sudaro 69 tomai). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau. Nagrinėjamos bylos sudėtingumą lemia ir jos pobūdis, t y. kad ji yra susijusi su nusikalstamo susivienijimo galbūt veikusio pataisos įstaigos teritorijoje galbūt neteisėtais veiksmais. Dėl pastarosios priežasties byla nagrinėjantis teismas tikėtina susiduria su sunkumais, nustatydamas faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir kiekvieno galimo nusikalstamo susivienijimo nario atsakomybės laipsnį.
37. Teismas galėtų svarstyti švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksą skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai, bet nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Šioje proceso stadijoje švelnesnės kardomosios priemonės, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę ir galimą vaidmenį nusikaltimų padaryme, nėra pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti A. R. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą.
38. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. R. trims mėnesiams pratęstas suėmimo terminas, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.