Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1121/2023 A. K. (toliau – ir A. K.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime) ir BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, kuris vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2020 m. lapkričio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti, suimtąjį iš suėmimo paleisti, paskirti kaltinamajam už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

6.1. Gynėjas skunde nurodo, jog skundžiama nutartis nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais tolimesnės kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų egzistavimą. Skundžiamoje nutartyje, grįsdamas būtinybę pratęsti A. K. taikomą pačią griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą), teismas iš esmės nurodo tik tai, kad ši būtinybė atsiranda iš aplinkybių, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o aplinkybė, kad A. K. formaliai pažeidė kardomųjų priemonių sąlygas (nuvyko į Migracijos departamentą bei paprašė pagaminti naujus asmens dokumentus), rodo, kad kaltinamasis gali bandyti bėgti ir slėptis nuo teismo. Tačiau taikant kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas, jo pagrįstumas, bet ir nurodyti konkretūs duomenys, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinas suėmimo taikymo pagrindas. Pasak skundo autoriaus, tokių duomenų pirmosios instancijos teismas nenurodė.

6.2. Skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismas nevertino, kiek iš tiesų šiurkštus ar formalus buvo A. K. kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas. A. K. intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė kadangi nuvykstant į kitą (ne teismą) valstybinę įstaigą (Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyrių), siekiant realiai įgyvendinti būtent teismo jam duotą leidimą lankytis gydymo įstaigose bei ten gauti tinkamas medicinines paslaugas, nurodytų kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygų (elektroninio stebėjimo įtaiso dėvėjimo, nusiėmimo, gadinimo ar sunaikinimo sąlygų) A. K. nepažeidė, kas taipogi reiškia, kad A. K. visą laiką buvo stebimas ir negalėjo kilti grėsmė, kad A. K. gali pabėgti ar pasislėpti nuo teismo. Be to, A. K. vykimo į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyrių tikslas buvo gauti asmens tapatybės kortelę, būtiną gydymo įstaigose, jog A. K. būtų suteiktos būtinosios medicininės paslaugos. Tai atitiko kardomųjų priemonių taikymo sąlygas ir negali būti vertinama šiurkščiu šių sąlygų pažeidimu. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismo eilinį kartą nebuvo įvertintos.

6.3. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. K. neva šiurkščiai pažeidė dokumentų paėmimo taikymo sąlygas. Kreipdamasis į Migracijos departamentą, A. K. nenurodė melagingos priežasties, o sąžiningai klydo, galvodamas, kad, nors jam yra skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, tačiau faktiškai jis nėra taikomas, nes A. K. dokumentai policijos įstaigoje buvo pamesti, t. y. teismas neatskyrė A. K. sąžiningo klydimo nuo specialiai melagingų duomenų pateikimo, be to, teismas nei kiek neatsižvelgė į A. K. parodymus, kad tokius veiksmus jis atliko neinformavęs teismo tik dėl to, jog supanikavo dėl savo sveikatos. Atitinkamai toks A. K. kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas, kad pastarajam būtų suteiktos medicininės paslaugos.

6.4. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. K. teismui melavo. Priešingai, jo parodymai nuo pat pradžių atitiko faktines bylos aplinkybes, kas rodo, jog tai nebuvo tik gynybinė pozicija. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas tam, kad kaltinamajam būtų suteiktos medicininės paslaugos, patvirtina medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 4 d. A. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) dėl pablogėjusios sveikatos būklės. A. K. sveikatos būklės pablogėjimą taip pat patvirtina 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo pranešimas, kuriame nurodoma, kad dviejų savaičių laikotarpiu baudžiamojoje byloje turėję vykti teismo posėdžiai yra atšaukiami dėl A. K. sveikatos būklės pablogėjimo. Taigi A. K. duoti parodymai atitinka faktines aplinkybes, kitą baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad A. K. meluoja. Taip pat gynėjas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nuo A. K. asmens tapatybės kortelės atsiėmimo iki jo sulaikymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį, jei A. K. būtų norėjęs pabėgti, tą būtų tikrai spėjęs padaryti. Už tokį formalų, padarinių nesukėlusį pažeidimą, gynėjo nuomone, teismas A. K. turėjo skirti įspėjimą, o ne skirti ir net 28 mėnesius dar papildomai tęsti neproporcingą, pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Vilniaus apygardos teismas vis kartoja tapačius nutarčių argumentus ir tokia teismo pozicija prieštarauja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, jog kiekvienas suimtas asmuo gali tikėtis, jog jo situacija bus realiai, o ne formaliai peržiūrėta ir atmetama be jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi jau prieš 2 metus priimta savo paties nutartimi ir identiška jos motyvacine dalimi, neatnaujintais Migracijos departamento duomenimis, kas rodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik individualiai pagal aktualiausius duomenis nevertina A. K. skiriamos pačios griežčiausio kardomosios priemonės, jos taikymo trukmės bei proporcingumo, bet ir visiškai deklaratyviai atmetė švelnesnių kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymą.

6.5. Gynėjas pažymi, kad A. K. artimieji prieš tris mėnesius surinko ir įmokėjo net 60 000 Eur dydžio užstatą. Tokia didelė pinigų suma tinkamai užtikrintų A. K. dalyvavimą bylos nagrinėjime, nes A. K. jaustų didelę atsakomybę dėl jo artimųjų įmokėtos ypač didelės pinigų sumos, dėl ko stengtųsi nepažeisti kardomųjų priemonių sąlygų. Negana to, šį kartą, nors užstatas nebuvo įmokėtas, bet A. K. bei jo gynėjas nurodė, kad už A. K. per teismo nurodytą terminą gali būti sumokėtas dar 10 000 Eur didesnis užstatas. Visgi teismas nutartyje šių aplinkybių beveik nevertino, dėl ko liko neaišku, kodėl šis ypač didelio dydžio užstatas, kartu su intensyvia priežiūra, negalėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Juo labiau, kad A. K. be šių dviejų priemonių siūlė taikyti ir trečią – dokumentų paėmimą. Toks teismo deklaratyvus kardomųjų priemonių komplekso taikymo (iš jų ir užstato) galimybės atmetimas prieštarauja ne tik BPK, bet yra laikytinas ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

7. Teismo posėdyje gynėjas ir pats kaltinamasis A. K. prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo A. K. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas, skundžiama apygardos teismo nutartis, priešingai nei teigia gynėjas, yra argumentuota, jos motyvai įtikinami ir pakankami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti kaltinamojo A. K. gynėjo skundai dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas ir šiuo atveju iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir ankstesni skundai, kurie buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų, teisme apklaustų anoniminių liudytojų ir kitų asmenų parodymuose bei rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimus kaltinamojo A. K. neteisėtus veiksmus padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, jog ankstesniuose sprendimuose aukštesnysis teismas jau buvo nurodęs, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys jau ne kartą išsamiai buvo aptarti nagrinėjant kaltinamojo gynėjo skundus dėl kardomosios priemonės suėmimo taikymo, todėl nagrinėjant iš esmės analogišką kaltinamojo gynėjo skundą dėl baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų pakankamumo, plačiau aukštesnysis teismas nepasisako.

10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam A. K. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gali patvirtinti informacija apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

11. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. yra kaltinamas kelių ne tik apysunkių, bet ir sunkaus bei labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas, su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Pavyzdžiui, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, kuri yra sunkiausia iš A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų (labai sunkus nusikaltimas), maksimali laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Baigiamųjų kalbų metu prokurorai kaltinamajam A. K. siūlė skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir jų sunkumas leidžia aukštesnės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad gresiančios bausmės griežtumas ir siekis jos išvengti gali paskatinti A. K. bėgti (slėptis) nuo teismo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokios rizikos buvimą kaltinamasis patvirtino savo elgesiu, nepateisindamas teismo parodyto pasitikėjimo ir pažeisdamas jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas.

12. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas nevertino vien tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumo, tokios rizikos realumą teismas motyvavo šiurkščiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytos kardomosios priemonės intensyvios priežiūros pažeidimu bei paties kaltinamojo melagingos informacijos pateikimu Migracijos departamentui ir teismui. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis A. K. pažeidė intensyvios priežiūros ir dokumentų paėmimo taikymo sąlygas ir tokius pažeidimus pripažino šiurkščiais. Kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, taip ir nagrinėjamame skunde kartojami kaltinamojo A. K. gynėjo teiginiai apie tai, kad kaltinamasis anksčiau taikytos intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė ir teismui nemelavo duodamas paaiškinimus apie vykimą į Migracijos departamentą, tačiau su tokiais gynėjo skundo argumentais sutikti negalima. Į visus šiuos argumentus ne kartą yra motyvuotai atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, kuriose konstatuota, jog kaltinamasis A. K., žinodamas, kad jam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmestas jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti jam asmens dokumentą, nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių ir pateikė pranešimą dėl asmens dokumento praradimo, nurodęs aiškiai melagingą informaciją, kad asmens tapatybės kortelė pamesta. Tokiu būdu kaltinamasis A. K. ne tik melagingai nurodė asmens tapatybės kortelės išdavimo priežastį ir dar paprašė jam pagaminti pasą, bet ir pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytos intensyvios priežiūros sąlygas, kurios numatė įpareigojimą neišeiti iš namų, jeigu tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar vykimu į gydymo įstaigą.

13. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas atkakliai laikosi pozicijos, kad asmens dokumentai kaltinamajam buvo reikalingi tam, kad jis galėtų tinkamai ir laiku gauti medicininę pagalbą, nes gydymo įstaigos nepriima be asmens dokumento, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas pagrįstai įvertino kaip gynybinę versiją. Atmetant skundo argumentus dėl būtinybės pasidaryti dokumentus, pirmiausia akcentuojamos dokumentų išdavimo aplinkybės, t. y., kad kaltinamasis kreipėsi į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) ne bendra tvarka, o tiesiogiai į specialistę, kuri yra jo sugyventinės pažįstama, dėl šio įvykio Migracijos departamente buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad specialistė, išdavusi A. K. asmens dokumentus, kaltinamąjį priėmė be išankstinės vizito rezervacijos, neturint (duomenys neskelbtini) vedėjos ar patarėjos sutikimo, o asmens dokumentų išdavimo procese padarė ne vieną pažeidimą. Pats kaltinamojo gynėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teisme vykusio posėdžio metu pripažino, kad Migracijos departamento specialistė yra A. K. sugyventinės pažįstama. Pažymėtina, kad į Migracijos departamentą A. K. kreipėsi netrukus po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi buvo atmestas A. K. ir jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti asmens dokumentą, kaip keliantis riziką BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui. Taigi A. K. neabejotinai žinojo jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygas, tačiau, pažeisdamas nustatytą tvarką, pateikdamas melagingus duomenis apie asmens dokumentų praradimą, kreipėsi ne bendra tvarka, tačiau į pažįstamą asmenį, siekdamas gauti ne tik naują asmens tapatybės kortelę, bet ir pasą. Šios faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl, vertinant A. K. pasislėpimo riziką, yra tikimybė, kad jis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobūdį jam gresia griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. Dėl jau minėtų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje kardomąją priemonę suėmimą būtų galima pakeisti į gynėjo nurodomas kitas švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjančio teismo išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės nagrinėjamu atveju nebus efektyvios. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas galimybę skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą įvertino ir padarė motyvuotą išvadą, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Darant šią išvadą, atsižvelgtina į tai, kad anksčiau taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas A. K. šiurkščiai pažeidė ir anksčiau kaltinamajam A. K. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, siekiant eliminuoti jo pasislėpimo riziką. Įvertinus A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sunkumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu (net ir 70 000 Eur užstatu, intensyvia priežiūra ar dokumentų paėmimu) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kaip jau minėta šioje nutartyje, A. K. šioje byloje jau buvo paskirta kardomoji priemonė – 50 000 Eur dydžio užstatas, tačiau tai jo nesulaikė nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pabėgimo rizikos nesumažintų ir 70 000 Eur dydžio užstatas.

15. Sutiktina, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. K. taikoma jau ilgą laiką (nuo 2021 m. kovo 8 d.), anksčiau jam suėmimas buvo taikytas dar beveik ketverius metus (nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d.), tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pakankamai ilgą suėmimo taikymo trukmę lėmė paties kaltinamojo netinkamas, pirmiau šioje nutartyje aprašytas elgesys. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad, nepaisant ilgos trukmės, tolesnis A. K. suėmimas lieka pateisinamas. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, pirmosios instancijos teismas jos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje jau pabaigė ir šiuo metu yra išėjęs priimti procesinio sprendimo, kurio paskelbimas numatytas 2023 m. rugsėjo 7 d. Šiuo atveju poreikis ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę pagrindžiamas visų pirma ankstesniu paties kaltinamojo elgesiu, kai kaltinamasis šiurkščiai pažeidė tuo metu jam taikytos intensyvios priežiūros sąlygas, kas akivaizdžiai rodo paties kaltinamojo nenorą laikytis jam nustatytų draudimų ir įpareigojimų, ir kartu teismui kelia pagrįstų abejonių dėl gynėjo siūlomų švelnesnių kardomųjų priemonių (70 000 Eur užstato ir intensyvios priežiūros) pakankamumo.

16. Tuo tarpu tai, kad, spręsdamas dėl suėmimo taikymo kaltinamajam A. K. pagrindų egzistavimo, teismas savo išvadas grindžia analogiškais ar panašiais argumentais dėl neišnykusių ir nepasikeitusių aplinkybių kaip ir ankstesnėse nutartyse, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ar padarytos iš naujo neapsvarsčius ar pakankamai neįvertinus suėmimo taikymui reikšmingų bylos aplinkybių.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pratęstą A. K. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.