- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-60-453/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 249 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai, organizavo bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdams nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., D. P., S. D., A. L., R. G., dėl savanaudiškų paskatų organizavo M. J., K. V. ir M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., dėl savanaudiškų paskatų organizavo P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., R. P., A. K., R. L., E. B., A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R., D. R., A. G., G. Ž., M. M., A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, 2012 - 2017 metų laikotarpiu organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., A. Z., E. P., A. K., R. P., A. D., 2014-2015 metų laikotarpiu iš nukentėjusiųjų O. T., E. A., G. B., M. N., P. S., E. V. prievartavo didelės vertės - ne mažesnį nei 22 200 eurų turtą. Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte, t. 51, b. l. 1-12.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. 2016 m. lapkričio 22 d. sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad asmeniui, kuris net ir atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje galimai ilgą laiką sistemingai darė itin pavojingas nusikalstamas veikas, galimai subūrė asmenų grupę tokių veikų darymui ir šią veiklą koordinavo, parinkus švelnesnę kardomąją priemonę nebūtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. apriboti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir kaltinamojo galimą poveikį dar neapklaustiems liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. K. gynėjas S. Slapšinskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį, A. K. iš suėmimo paleisti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų egzistavimą.
4.2. Skunde nurodo, kad vienas iš esminių procesinės prievartos priemonių taikymo teisėtumo kriterijų - tai, kad bet kokia procesinė prievarta būtų taikoma tik griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir procedūrų. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo.
4.3. Apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą grindė tik kaltinimo sunkumu, teismo posėdžio metu dar neištirtais įrodymais bei rėmėsi prielaidomis, o tai nesuderinama su asmens nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais ir negali būti naudojama grindžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą. Šį suėmimo pagrindą teismas nustatė vertindamas tik A. K. kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo kontekste ir taip sudarė įspūdį, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija laiko A. K. kaltu. Be to, teismas neįvertino baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijos, o pakartotinai, nenagrinėdamas dabartinės pasikeitusios faktinės situacijos, tik perrašė ankstesnių teismo nutarčių tekstą. Šiuo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu dalis nukentėjusiųjų bei liudytojų jau yra apklausti, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. K. gali bandyti juos paveikti.
4.4. Gynėjo nuomone, skundžiamos nutarties išvados, susijusios su BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu, yra kaltės konstatuojamojo pobūdžio ir negali būti naudojamos BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų konstatavimui, nes neatitinka asmens nekaltumo principo standartų.
4.5. Teismas, atmesdamas švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybę, nevertino kaltinamąjį A. K. charakterizuojančių aplinkybių: 2015 m. balandžio 16 d. jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, įsidarbino UAB „V.“, vėliau - UAB „V.“; nuo 2008 metų gyvena faktinėje santuokoje, kartu su sugyventine augina du vaikus, vienas iš jų - nepilnametis; po paleidimo iš pataisos įstaigos teisės pažeidimų ar nustatytų probacijos reikalavimų nepažeidė; Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi probuojamo A. K. priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko; jokių neteisėtų ar nusikalstamos kilmės pajamų po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos jis neturėjo; A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema; bausmės atlikimo metu jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; pataisos namuose skatintas devynis kartus, motyvuotas dirbti.
4.6. Gynėjas pabrėžia, kad griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimas remiantis vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, neatsižvelgiant į kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, pažeidžia kaltinamojo teises. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatytos garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Gynėjo nuomone, kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra kartu su draudimu bendrauti su nurodytais asmenimis - užtikrintų visišką kaltinamojo A. K. kontrolę, užkirstų kelią bet kokioms galimybėms atlikti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti procesui. Šių kardomųjų priemonių taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam teisminiam procesui, bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo S. S. skundas atmetamas
6. Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamais galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – nukentėjusiųjų (A. G. ir kt.), liudytojų (R. L. ir kt.) parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
7. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas kaltinamajam A. K. skundžiama nutartimi pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
7.1. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
7.2. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. K. gali trukdyti procesui. Skundžiamoje nutartyje nurodyti konkretūs duomenys, pagrindžiantys išvadą, kad paleistas iš suėmimo įtariamasis gali imtis veiksmų, kuriais bus siekiama pakenkti teisingumo vykdymui. Apygardos teismas įvertino bylos duomenis, kad A. K., po jo paleidimo iš pataisos įstaigos ir toliau telefonu intensyviai bendravo su pataisos įstaigoje likusiais bausmes atliekančiais asmenimis (Lietuvos kriminalinės policijos biuro SONT 2-osios valdybos vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas). Taip pat teismas įvertino nukentėjusiojo M. N. parodymus apie tai, kad prieš išeidamas į laisvę A. K. prieš jį vartojo smurtą, grasino tokiais veiksmais ir jo artimiesiems. Dalis nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų, dėl galimo psichologinio poveikio, teismo prašė apklausti juos nuotoliniu būdu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad dalis teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų pakeitė savo parodymus. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo G. B. rašytas laiškas, kuriame nukentėjusysis dar iki apklausos teisiamajame posėdyje žadėjo neduoti kaltinamuosius kaltinančių parodymų. Taigi įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus minėto pagrindo konstatavimui, taip pat proceso stadiją, darytina išvada, kad būdamas nesuimtas A. K. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti teisiamajame posėdyje dar neapklaustus liudytojus, nukentėjusiuosius bei kitus kaltinamuosius, derinti parodymus tarpusavyje, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
7.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
7.4. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
7.5. A. K. kaltinamas nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą, padarymu. Jis praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pagal jam pareikštus kaltinimus, nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, galimai buvo padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
7.6. Gynėjas pagrįstai nurodo, jog paleistas iš pataisos įstaigos A. K. buvo įsidarbinęs, gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, nėra duomenų apie tai, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos būtų padaręs teisės pažeidimų ar pažeidęs nustatyus probacijos reikalavimus, jo kaip aprobuojamo asmens priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam panaikinimui ir nepaneigia skundžiama nutartimi nustatytų suėmimo taikymo pagrindų.
8. Kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų. Apygardos teismas įvertinęs visus reikšmingus baudžiamosios bylos duomenis padarė išvadą, kad kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria. Įvertinus A. K. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, mastą ir sunkumą, ankstesnį teistumą bei kitus duomenis, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo metu toks kaltinamojo A. K. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. K. gynėjo advokato S. S. skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.