- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-233-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė, Ernesta Monvidienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Ernestos Monvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 249 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai, organizavo bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdams nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., D. P., S. D., A. L., R. G., dėl savanaudiškų paskatų organizavo M. J., K. V. ir M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., dėl savanaudiškų paskatų organizavo P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., R. P., A. K., R. L., E. B., A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R., D. R., A. G., G. Ž., M. M., A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, 2012 - 2017 metų laikotarpiu organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., A. Z., E. P., A. K., R. P., A. D., 2014-2015 metų laikotarpiu iš nukentėjusiųjų O. T., E. A., G. B., M. N., P. S., E. V. prievartavo didelės vertės - ne mažesnį nei 22 200 eurų turtą. Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte, t. 51, b. l. 1-12.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. 2016 m. lapkričio 22 d. sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad asmeniui, kuris net ir atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje galimai ilgą laiką sistemingai darė itin pavojingas nusikalstamas veikas, galimai subūrė asmenų grupę tokių veikų darymui ir šią veiklą koordinavo, parinkus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nebūtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. apriboti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir kaltinamojo galimą poveikį dar neapklaustiems liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. K. gynėjas S. Slapšinskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, paskirti kaltinamajam A. K. bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą ir A. K. iš suėmimo paleisti.
4.1. Skunde nurodo, jog vienas iš esminių procesinės prievartos taikymo teisėtumo kriterijų – tai, kad bet kokia procesinė prievarta būtų taikoma tik griežtai laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir procedūrų. Taikant bet kurią kardomąją priemonę turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina kaltinimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo.
4.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog A. K. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir tuo remiantis padarė išvadą, jog yra pagrindas pratęsti A. K. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo - terminą. Gynėjas pažymi, kad teismo manymas, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra BPK 122 straipsnyje numatytas kaip suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindas, todėl tokia teismo pozicija laikytina nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais ir negali būti naudojama grindžiant suėmimo pratęsimo termino pagrįstumą.
4.3. Gynėjas nesutinka su teismo nustatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Kelia klausimą, kaip teismas objektyviai nustatė teisiamajame posėdyje apklausiamų asmenų baimę ir tai, kad apklausiamų asmenų teisę apsispręsti, duoti jiems parodymus, ar neduoti, nulėmė būtent ta pati baimė, kurią, esą galėjo sukelti A. K.. Be to, kaip teismas nustatė, kad parodymus duodantys asmenys bijo atsisukti būtent į A. K., kuomet teismo posėdžio metu būna ne vienas kaltinamasis ir kiti asmenys. Gynėjo nuomone, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas yra grindžiamas subjektyviais ir niekuo nepagrįstais bendrais teiginiais. Vienintelius duomenis, esą pagrindžiančius šio suėmimo pagrindo egzistavimą, teismas nurodė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 2 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo kaltinamųjų tarpusavio bendravimo telefonais, liudytojo A. B. nuogirdomis paremtus parodymus, subjektyvius nukentėjusiojo M. N. parodymus bei nukentėjusiojo G. B. laišką. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog šie parodymai ir duomenys nėra ištirti visumoje teismo ištirtų įrodymų. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas, nesant kitų pirminių duomenų, laikytinas nepagrindžiančiu teismo teiginių. M. N. parodymus davė apie A. K. inkriminuojamą didelės vertės turto prievartavimo organizavimą, tačiau šie parodymai dar negali būti laikomi patikimais, nes nėra teismo ištirti visumoje visų byloje esančių, ištirtų įrodymų, be to, jie yra apie kaltinamajam inkriminuojamos veikos epizodą, tačiau nėra susiję su A. K. veiksmais po inkriminuojamos veikos padarymo, siekiant savo veiksmais ar per kitus asmenis paveikti teisme dar neapklaustus nukentėjusiuosius ar liudytojus. A. B. parodymai yra paremti nuogirdomis. Gynėjas teigia, kad teismas neteisingai interpretavo G. B. laišką E. P.. G. B. laiške nežadėjo neduoti parodymų teisme, o nurodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo abstinencijos nuo narkotikų būsenoje, dėl ko neprisimena duotų parodymų. Gynėjo manymu, skundžiamoje nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas buvo grindžiamas kaltinimo pavojingumu bei teismo spėjimais, byloje neištirtų duomenų interpretacijomis, ar inkriminuojamų veikų epizodais.
4.4. Gynėjas nesutinka ir su teismo nustatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Teismas šį suėmimo pagrindą grindė tik A. K. neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, anksčiau A. K. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybėmis bei kaltinimo pavojingumu. Tačiau tokie teismo argumentai prieštarauja asmens nekaltumo prezumpcijos principui ir neįrodo galimybės, jog asmuo paleistas iš suėmimo galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Nekaltumo prezumpcija pažeidžiama tada, kai pagal įstatymą neįrodžius įtariamojo/kaltinamojo kaltumo, jam negalėjus įgyvendinti gynybos teisių, teismo sprendimas, susijęs su juo, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas. Taip gali atsitikti net nesant formalaus kaltumo konstatavimo, pakanka motyvavimo, leidžiančio manyti, kad teisėjas laiko asmenį kaltu.
4.5. Gynėjas pažymi, kad teismas nevertino, jog 2015 m. balandžio 16 d. A. K. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2008 metų gyvena faktinėje santuokoje, kartu su sugyventine išlaiko ir augina du vaikus, vienas iš jų – nepilnametis. Po paleidimo iš pataisos įstaigos teisės pažeidimų ar nustatytų probacijos reikalavimų nepažeidė. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi probuojamo A. K. priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko. Jokių neteisėtų ar nusikalstamos kilmės pajamų po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos jis neturėjo. A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema. Bausmės atlikimo metu jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; pataisos namuose skatintas devynis kartus, motyvuotas dirbti. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės galėtų būti reikšmingos inkriminuojamų veikų epizodams tirti, tačiau neįrodo, jog po įtarimų A. K. pareiškimo ar vėliau jis būtų atlikęs veiksmus, kurie leistų spręsti, jog kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų.
4.6. Gynėjas pažymi, kad griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimas, remiantis vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, neatsižvelgiant į kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, pažeidžia kaltinamojo teises. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma. Gynėjo nuomone, kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra kartu su draudimu bendrauti su baudžiamojoje byloje nurodytais asmenimis ir užstatu - užtikrintų kaltinamojo A. K. kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas ar galimybės trukdyti procesui. Šių kardomųjų priemonių taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam teisminiam procesui, bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai. Vilniaus apygardos teismas tokių kardomųjų priemonių komplekso nesvarstė, deklaratyviai nurodė, kad jokia švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nepadėtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, o tai laikytina tiek BPK, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo S. Slapšinsko skundas atmetamas
6. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – nukentėjusiųjų (A. G. ir kt.), liudytojų (R. L., D. P. ir kt.) parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
8. Skundžiama apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. K. pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8.1. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
8.2. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog A. K. pats ar per kitus asmenis gali trukdyti nustatyti tiesą byloje.
8.3. A. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kurias jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, veikusio pataisos namuose, veikloje. Jis kaltinamas tuo, kad buvo šio nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir vadovas, priskiriamas aukščiausiai nuteistųjų kategorijai. Tai parodo jo galimą įtaką ir padėtį prieš kitus nuteistuosius, ir leidžia teigti, kad jis gali daryti įtaką liudytojams, nukentėjusiesiems ar kitiems kaltinamiesiems. Jam inkriminuojami nusikaltimai, susiję su fizinės prievartos naudojimu prieš kitus pataisos įstaigoje bausmes atlikinėjusius nuteistuosius, šioje baudžiamojoje byloje pripažintus nukentėjusiaisiais. Bylos duomenimis, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji bei dalis liudytojų, teismo prašė apklausti juos nuotoliniu būdu, dalis teigė neduosiantys parodymų. Skundžiamoje nutartyje įvertinti ir bylos duomenys, kad A. K., po jo paleidimo iš pataisos įstaigos ir toliau telefonu bendravo su pataisos įstaigoje likusiais bausmes atliekančiais asmenimis. Šiuo metu teisiamajame posėdyje nėra apklausti visi nukentėjusieji ir liudytojai, todėl egzistuoja rizika, kad A. K. būdamas laisvėje gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti dar nepaklaustus asmenis bei kitus kaltinamuosius, derinti parodymus tarpusavyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, daro išvadą, kad trukdymo procesui pavojus šioje proceso stadijoje vis dar egzistuoja, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
8.4. Teisėjų kolegija sutinka ir su apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8.5. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
8.6. A. K. galimai padaryti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Šiuo atveju naujų nusikaltimų darymo riziką pagrindžia ir tai, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. K. galimai padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei, nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Naujas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės - jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo gerai organizuotos, truko itin ilgą laiką, padarytos veikiant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma, o dalis nusikaltimų galimai padaryti siekiant gauti nelegalių pajamų. Visos šios aplinkybės, taip pat kaltinamojo ankstesnis teistumas suteikia pagrindą išvadai, kad A. K., būdamas laisvėje, gali padaryti naujų nusikaltimų, taip pat ir nurodytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
8.7. Gynėjas skunde nurodo, kad paleistas iš pataisos įstaigos A. K. buvo įsidarbinęs, gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, nėra duomenų apie tai, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos būtų padaręs teisės pažeidimų ar pažeidęs nustatytus probacijos reikalavimus, jo kaip probuojamo asmens priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį, tačiau vien jų nepakanka paneigti skundžiama nutartimi nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo.
8.8. Gynėjo skunde nurodoma ir apie skundžiamos nutarties teiginių neatitikimą nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimams. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, jog apygardos teismas skundžiamą nutartį grindė byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais suėmimo taikymo pagrindus. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, nepateikė išankstinio jų vertinimo, be to, pačioje nutartyje nurodoma, kad teismas pasisako tik apie galimą, o ne teismo jau nustatytą ir konstatuotą A. K. veikimą pareikštame kaltinime nurodytu būdu.
9. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą, A. K. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, mastą ir sunkumą, ankstesnį teistumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Kaltinamojo gynėjo prašomos taikyti kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, užstatas, nelaikytinos pakankamomis siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo A. K. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau A. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.