Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 17 d., užstatas ir dokumento paėmimas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1121/2023 R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 181 straipsnio 1 dalyje (turto prievartavimas).

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas 2023 m. vasario mėnesį informavo Vilniaus apygardos teismą, kad R. P. planuojama paleisti iš bausmės atlikimo vietos 2023 m. kovo 17 d. Dėl šios priežasties buvo surengtas teismo posėdis, siekiant išspręsti kardomosios priemonės kaltinamajam skyrimo klausimą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos kelios kardomosios priemonės – 20 000 Eur užstatas, asmens dokumento (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės) paėmimas bei intensyvi priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės vykdymo pradžios (2023 m. kovo 17 d.), įpareigojant R. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir būti gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pirmadieniais – penktadieniais nuo 19.00 iki 8.00 val., ir šeštadieniais – sekmadieniais nuo 16.00 iki 12.00 val. Darbo dienomis nuo 8.00 iki 19.00 val. ir savaitgaliais nuo 12.00 iki 16.00 val. kaltinamajam R. P. nustatytas draudimas išvykti už Klaipėdos apskrities ribų, išskyrus vykimą į suplanuotus teismo posėdžius Vilniaus apygardos teisme. Kaltinamajam R. P. taip pat nustatyta intensyvios priežiūros sąlyga – draudimas bet kokiu būdu bendrauti ar ieškoti kontakto su kitais šios bylos kaltinamaisiais, nukentėjusiais ir liudytojais, taip pat išvykti iš Lietuvos Respublikos bei lankytis pasienio ruože.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra; 2) atsisakius tenkinti pirmąjį prašymą – pakeisti nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, įpareigojant R. P. būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pirmadienį–penktadienį nuo 22 iki 7 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 21 iki 8 val.

3.1. Skunde gynėjas pažymi, jog apygardos teismo nutartis priimta formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus nustatytų aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos. Teismas pažymėjo, jog kaltinamasis ketina įsidarbinti ir gauti teisėtas pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra asmenų (sunkiai sergantis tėvas), kuriais privalo rūpintis, yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais, kas iš esmės mažina prielaidas išvadai dėl galimų jam taikomos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimų. Taigi teismas de facto nustatė intensyvios priežiūros panaikinimo pagrindus, tačiau de jure paskyrė šią kardomąją priemonę.

3.2. Gynėjas akcentuoja, jog paskyrus kardomąją priemonę (intensyvią priežiūrą), jos terminas negalėtų būti įskaičiuojamas į paskirtą bausmę (jei bausmė būtų skiriama). Be to, kaltinamojo apribojimai veikia ne tik faktiškai, bet ir morališkai (pavyzdžiui, nuolatiniai klausimai apie tai, kodėl R. P. ant kojos yra uždėta apykojė, kodėl aparatas pypsi, šios aplinkybės pateikia kaltinamąjį kaip nepatikimą asmenį).

3.3. Skunde aptariamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, pažymima, jog vertinant baudžiamojo proceso trukmę, baudžiamosios bylos eigą ir stadiją, atsižvelgus į inkriminuojamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę, kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikomas kardomąsias priemones, šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta R. P. neskiriant intensyvios priežiūros, paliekant tik švelnesnes kardomąsias priemones, kurios užtikrintų jo dalyvavimą procese.

3.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, jog nors apygardos teismas nurodė vykdyti kardomąją priemonę nedelsiant, tokie teismo įpareigojimai nebuvo įgyvendinti. 2023 m. kovo 17 d. R. P. savarankiškai namo grįžo viešuoju transportu, o Vilniaus kalėjime jam buvo nurodyta 2023 m. kovo 20 d. prisistatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Nepaisant šių Vilniaus kalėjime nurodytų aplinkybių, R. P. vis tiek laikėsi Vilniaus apygardos teismo nustatytų sąlygų, kai policijos pareigūnai, netikėtai atvykę į jo gyvenamąją vietą, rado R. P. namuose. Taigi net neturėdamas intensyvios priežiūros įrangos, kaltinamasis laikėsi paskirtos kardomosios priemonės sąlygų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis dalyvauja teismo posėdžiuose, sąžiningai laikosi visų paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų ir neketina jų pažeisti.

3.5. Teismui nusprendus, jog intensyvi priežiūra yra būtina kardomoji priemonė, skunde prašoma pakeisti jos taikymo sąlygas. Gynėjas pažymi, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-1075/2023, kurioje asmenims pareikštas kaltinimas dėl 51 labai sunkaus nusikaltimo padarymo, vadovavimu nusikalstamam susivienijimui kaltinamam asmeniui buvo skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23 iki 6 val. Darbo laikas Lietuvos Respublikoje prasideda 8 val., baigiasi 17 val. R. P. ketina sudaryti darbo sutartį su Klaipėdoje esančiu juridiniu asmeniu, tad nustatyta sąlyga neišeiti iš gyvenamosios vietos iki 8 val. yra neproporcinga atsižvelgiant į darbo laiko pradžią ir atstumą iki darbovietės. Dar daugiau, vykimas iš darbo vietos taip pat užima laiko, tad R. P. laisvalaikiui, sportui ir tėvo priežiūrai po darbo valandų pagal nustatytas sąlygas lieka viena valanda. Atsižvelgiant į tai, prašoma įpareigoti R. P. būti namuose nuo 22 iki 7 val.

3.6. Skunde atskirai akcentuojamas ir įpareigojimas būti namuose savaitgaliais. Gynėjas pažymi, jog R. P. leista išvykti iš namų tik keturioms valandoms. Vasaros laikotarpiu pas kaltinamąjį gyvena sūnus su žmona ir anūke, jie nuolat lankosi prie jūros. Nustačius keturias valandas, kuomet asmuo gali išeiti iš namų, R. P. neturės galimybės kartu su šeima praleisti kokybiško laiko prie jūros vasaros laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, savaitgaliais prašoma nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 21 iki 8 val. Tokios kardomosios priemonės sąlygos nepažeis kardomųjų priemonių tikslų, leis kaltinamajam adaptuotis į visuomenę ir kompensuoti šeimai, anūkei laiką, kurį jis praleido įkalinimo įstaigoje.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad intensyvi priežiūra, kartu su švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (užstatu ir dokumentų paėmimu) R. P. buvo paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų, siekiant išimtinai kardomųjų priemonių tikslų.

5. Intensyvi priežiūra, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, asmeniui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, jog R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, patvirtina liudytojų, kitų kaltinamųjų šioje baudžiamojoje byloje parodymai, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, specialistų išvados, apžiūros ir kitų procesinių veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga. Duomenų pakankamumo kriterijaus kaltinamojo gynėjas skunde neginčija, todėl detaliau šie duomenys nagrinėjamu atveju neaptarinėjami.

6. Remiantis BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnių nuostatomis, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriama siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Darydamas išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant R. P. kardomųjų priemonių kompleksą, tarp kurių – ir intensyvią priežiūrą, apygardos teismas akcentavo kaltinamojo galimą vaidmenį jam darant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, inkriminuojamų veikų kiekį, sunkumą, taip pat papildomai gynybos pateiktus dokumentus, patvirtinančius 20 000 Eur užstato sumokėjimą, kaltinamojo planus įsidarbinti ir UAB „B.“ įsipareigojimą priimti R. P. į darbą. Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas padarė išvadą, jog siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms ir galimą trukdymą procesui, kaltinamajam būtina skirti ne tik užstatą ir dokumentų paėmimą, bet ir intensyvią priežiūrą.

7. Skunde kaltinamojo gynėjas akcentuoja, jog intensyvios priežiūros terminas, net ir taikant asmeniui pakankamai griežtus apribojimus, negalės būti įskaitytas į skiriamą bausmę (jei tokia būtų skiriama). Be to, dėl taikomos kardomosios priemonės R. P., anot gynėjo, jaučiasi nepatogiai, priimamas kaip nepatikimas asmuo. Kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą naikinti šią kardomąją priemonę, kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo tai, jog R. P., net ir neuždėjus jam atitinkamos įrangos, intensyvios priežiūros sąlygų laikėsi (3.2., 3.4. pastraipos). Atsakydama į tokius skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog intensyvi priežiūra, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, vienokia ar kitokia apimtimi varžo asmens, kuriam jos taikomos, teises. Kardomosios priemonės, priešingai nei kitos BPK įtvirtintos procesinės prievartos priemonės, gali būti taikomos tik asmenims, kurie atitinkamai įtariami, kaltinami nusikalstamų veikų padarymu ar jau yra nuteisti, taigi ir galimų taikyti apribojimų apimtis šiems asmenims gali būti kur kas platesnė. Be to, moralinė žala R. P., kaip asmeniui, kuriam šiame procese buvo ne tik taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas), jis taip pat yra atlikinėjęs ir realią laisvės atėmimo bausmę (kurios atlikimo metu, beje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas šioje baudžiamojoje byloje), nelaikytina tokia didelė, jog būtų pagrindu naikinti jam taikomą intensyvią priežiūrą. Juolab, kad prioritetas šiuo atveju teikiamas valstybės interesui pasiekti procesinius tikslus (BPK 119 straipsnis).

8. Intensyvi priežiūra, kaip viena griežčiausių kardomųjų priemonių, neabejotinai suvaržo asmens laisvą judėjimą, visgi, lyginant ją su suėmimu, asmeniui taikomų apribojimų apimtis yra kur kas mažesnė – atsižvelgdamas į nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, asmuo tam tikra apimtimi gali įgyvendinti teisę į darbą, socialinį gyvenimą, rūpintis šeimos nariais. Kaip matyti iš R. P. gynėjo pateiktų intensyvios priežiūros sąlygų švelninimo motyvų, skunde prašoma taikomus apribojimus sumažinti iki minimumo – leisti kaltinamajam dirbti, rūpintis šeimos nariais darbo dienomis nuo 7 iki 22 val., savaitgaliais suteikti galimybę būti su šeima išvykstant iš gyvenamosios vietos nuo 8 iki 21 val. (3.5., 3.6. pastraipos). Taigi faktiškai teismo prašoma nustatyti apribojimus, pagal kuriuos kaltinamasis namuose iš esmės turėtų būti tik nakties metu (BPK 27 straipsnyje numatyta, jog nakties metas yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis šiuo metu turi pakankamas sąlygas tiek įgyvendinti savo teisę į darbą, tiek rūpintis tėvu:

8.1. Kaltinamojo gynėjas sprendžiant dėl kardomųjų priemonių jo ginamajam apygardos teisme pažymėjo, jog R. P. tėvas turi sveikatos problemų, tačiau taip pat paaiškino, kad tėvu rūpinasi R. P. mama. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė – tėvo priežiūra – nėra priežastis švelninti jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas. Pažymėtina ir tai, jog nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos suteikia R. P. galimybę prisidėti prie tėvo priežiūros savaitgaliais, darbo dienomis (po darbo valandų).

8.2. Skundžiama nutartimi kaltinamajam nustatytas įpareigojimas būti namuose darbo dienomis nuo 19 iki 8 val. Galimybė įsidarbinti, kuri šiuo metu dar nėra įgyvendinta (informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, jog šios nutarties priėmimo metu R. P. dar nėra sudaręs darbo sutarties ir pradėjęs dirbti), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo švelninti ir taip pakankamai laisvų apribojimų. Apribojimai, tokia apimtimi, kokia jie nustatyti skundžiamoje nutartyje, sudaro kaltinamajam pakankamas sąlygas įgyvendinti jo teisę į darbą.

9. R. P. šiame baudžiamajame procese yra taikomi tam tikri jo laisvės suvaržymai, šių priemonių imtasi siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkertant kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, jog būtent asmuo, kurio atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė, turi imtis priemonių ir derinti savo gyvenimo būdą (taip pat ir darbą, šeimos narių priežiūrą) prie nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, o ne atvirkščiai. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nėra skirta neribotam kaltinamojo teisių ir laisvių užtikrinimui. Intensyvia priežiūra asmens teisės ir laisvės suvaržomos siekiant įstatyme numatytų, konkrečių, tikslų, dėl šios priemonės asmeniui kylantys tam tikros apimties nepatogumai negali būti priežastimi besąlygiškai švelninti jos taikymo sąlygas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgus į inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį bei gresiančios atsakomybės griežtumą, siekį užtikrinti R. P. dalyvavimą procese, kitus kardomosios priemonės tikslus, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės bei interesai yra suvaržyti pažeidžiant proporcingumo principą.

10. Konkrečios kardomosios priemonės skyrimas ar jos taikymo pratęsimas kiekvienoje byloje ir kiekvieno asmens atžvilgiu yra sprendžiamas individualiai, įvertinus bylos duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi aplinkybė, jog kitam asmeniui, kitame baudžiamajame procese, kurį kaltinamojo gynėjas įvardina skunde, nors ir kaltinamam panašaus pavojingumo veikos padarymu, intensyvios priežiūros sąlygos yra švelnesnės nei R. P. šioje baudžiamojoje byloje, nėra pagrindas analogiškas sąlygas nustatyti ir R. P.. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia galimybės užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus, paskirtį, atsižvelgiant tiek į konkrečių nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek į kitas aplinkybes, susijusias išskirtinai su konkrečiu asmeniu, jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas pobūdžiu, jo asmenybe, ankstesniu elgesiu, gyvenimo būdu, turimais ryšiais ir kt.

11. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikomų kardomųjų priemonių kompleksas – intensyvi priežiūra, užstatas bei dokumento paėmimas, atitinka tiek R. P. asmenybę, tiek jam inkriminuojamų veikų pavojingumą, šios priemonės yra proporcingos ir nevaržo asmens teisių daugiau, nei to reikia siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.