Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1121/2023 A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime) ir BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių jos taikymo terminas, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2020 m. lapkričio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti, suimtąjį iš suėmimo paleisti, paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

6.1. Skunde nurodoma, kad grįsdamas būtinybę pratęsti A. K. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, pirmosios instancijos teismas šią būtinybę siejo tik su pakankamu pagrindu manyti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o aplinkybė, kad A. K. formaliai pažeidė kardomųjų priemonių sąlygas (nuvyko į Migracijos departamentą bei paprašė pagaminti naujus asmens dokumentus), rodo, kad kaltinamasis gali bandyti bėgti ir slėptis nuo teismo. Tačiau taikant bet kokią kardomąją priemonę, turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas, jo pagrįstumas, bet ir nurodyti konkretūs duomenys, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinas suėmimo taikymo pagrindas. Tokių duomenų, kaltinamojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.

6.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kiek iš tiesų šiurkštus ar formalus buvo A. K. kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas. Advokato vertinimu, A. K. intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė, kadangi į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyrių jis vyko siekdamas realiai įgyvendinti teismo jam suteiktą leidimą lankytis gydymo įstaigose, ko padaryti be galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento jis neturėjo galimybės. A. K. vykimo į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyrių tikslas buvo gauti asmens tapatybės kortelę, būtiną gydymo įstaigose, tam, kad A. K. būtų suteiktos būtinosios medicininės paslaugos. Tai atitiko kardomųjų priemonių taikymo sąlygas ir negali būti vertinamas kaip šiurkštus šių sąlygų pažeidimas. Be to, visą laiką jis buvo stebimas, todėl A. K. galimo pasislėpimo rizika šiuo atveju kilti negalėjo.

6.3. Advokatas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. šiurkščiai pažeidė dokumentų paėmimo taikymo sąlygas. Pasak advokato, kreipdamasis į Migracijos departamentą, A. K. nenurodė melagingos priežasties, o sąžiningai klydo, galvodamas, kad, nors jam yra skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, tačiau faktiškai ji nėra taikoma, nes A. K. dokumentai policijos įstaigoje buvo pamesti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neatskyrė A. K. sąžiningo klydimo nuo tyčinių veiksmų – melagingų duomenų pateikimo. Juo labiau, jog šiuos veiksmus, neinformavęs teismo, A. K. atliko tik dėl to, jog supanikavo dėl savo sveikatos, todėl jo kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo nagrinėjamu atveju buvo būtinas. Be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jokios medicininės paslaugos jam negalėjo būti suteiktos.

6.4. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. teismui melavo, tačiau, priešingai, jo parodymai atitiko faktines bylos aplinkybes. A. K. teiginius apie tai, kad kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas, kad jam galėtų būti suteiktos medicininės paslaugos. Tai patvirtina medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 4 d. A. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centrą dėl pablogėjusios sveikatos. A. K. sveikatos būklės pablogėjimą taip pat patvirtina 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo pranešimas, kuriame nurodoma, kad dviejų savaičių laikotarpiu baudžiamojoje byloje turėję vykti teismo posėdžiai yra atšaukiami dėl A. K. sveikatos būklės pablogėjimo.

6.5. Kalinamojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir fakto, kad nuo A. K. asmens tapatybės kortelės atsiėmimo iki jo sulaikymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį, jei A. K. būtų norėjęs pabėgti, jis būtų spėjęs tai padaryti. Už tokį formalų, padarinių nesukėlusį pažeidimą, pirmosios instancijos teismas A. K. turėjo skirti įspėjimą, o ne 33 mėnesius papildomai tęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą jo atžvilgiu. Advokato teigimu, Vilniaus apygardos teismas vis kartoja tapačius nutarčių argumentus ir tokia teismo pozicija prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, jog kiekvienas suimtas asmuo gali tikėtis, jog jo situacija bus realiai, o ne formaliai peržiūrėta ir atmetama be jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi jau prieš 2 metus priimta savo paties nutartimi ir identiška jos motyvacine dalimi, neatnaujintais Migracijos departamento duomenimis, kas rodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas ne tik individualiai pagal aktualiausius duomenis nevertino A. K. taikomos griežčiausio kardomosios priemonės, jos taikymo trukmės bei proporcingumo, bet ir visiškai deklaratyviai atmetė galimybę kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą.

6.6. Skunde pabrėžiama, kad A. K. artimieji surinko ir įmokėjo net 60 000 Eur dydžio užstatą. Tokia didelė pinigų suma tinkamai užtikrintų A. K. dalyvavimą bylos nagrinėjime, nes A. K. jaustų didelę atsakomybę dėl jo artimųjų įmokėtos ypač didelės pinigų sumos, dėl ko stengtųsi nepažeisti jam taikytinų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nevertino, dėl ko liko neaišku, kodėl šis ypač didelio dydžio užstatas, kartu su intensyvia priežiūra, negalėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Juo labiau, kad A. K. be šių dviejų kardomųjų priemonių siūlė jo atžvilgiu taikyti dar ir trečią – dokumentų paėmimą. Toks deklaratyvus kardomųjų priemonių komplekso taikymo (iš jų ir užstato) galimybės atmetimas prieštarauja ne tik BPK, bet laikytinas ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. gynėjo skundą, įvertinusi tiek pateiktą, tiek ir Lietuvos informacinėje teismų sistemoje (LITEKO) užfiksuotą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam A. K. taikomo suėmimo terminas skundžiama nutartimi buvo pratęstas pagrįstai, nustačius įstatyme numatytus pagrindus ir sąlygas. Skundžiama apygardos teismo nutartis, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, yra argumentuota, jos motyvai įtikinami ir pakankami.

9. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų terminas gali būti pratęsiamas) tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, rodančių, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ko pateiktame skunde neginčija ir jo gynėjas. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo A. K. kaltės klausimas nėra sprendžiamas, įrodymų vertinimas BPK 20 straipsnio prasme neatliekamas – tai atliks baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad A. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Remiantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šis pagrindas nustatomas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje kaip viena iš suėmimo pagrįstumą rodančių aplinkybių, be kita ko, pripažįstama ir asmeniui gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko A. K. yra kaltinamas labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes (BK 135 straipsnio 2 dalis, 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, A. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičius, jų sunkumas bei galimos padarymo aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumas ir siekis jos išvengti gali paskatinti kaltinamąjį bėgti (slėptis) nuo teismo. Skunde teigiama, kad A. K. anksčiau jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė ir aiškindamas apie jo apsilankymo Migracijos departamente priežastis teismui sakė tiesą. Teisėjų kolegija tačiau su šiais gynėjo skundo argumentais nesutiktina. Bylos duomenimis, kaltinamasis A. K., žinodamas, jog jam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, ir kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi buvo atmestas jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti jo asmens dokumentą, nuvyko į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyrių ir pateikė pranešimą dėl asmens dokumento praradimo, nurodęs akivaizdžiai melagingą informaciją, kad asmens tapatybės kortelė buvo pamesta. Be to, kaltinamasis ne tik neteisingai nurodė asmens tapatybės kortelės išdavimo priežastį, tačiau paprašė jam pagaminti dar ir pasą, kas jo argumentus dėl reikalingo apsilankymo gydymo įstaigoje daro neįtikinamais. Be to, paso turėjimas išplečia keliavimo galimybes į valstybes už Europos Sąjungos ribų, kas pasislėpimo atveju gali gerokai apsunkinti kaltinamojo sugrąžinimą. Tuo pačiu A. K. pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytos intensyvios priežiūros sąlygas, kurios numatė įpareigojimą neišeiti iš namų, jeigu tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar vykimu į gydymo įstaigą. Todėl pagrindo manyti, kad būtinybė pasidaryti asmens tapatybės dokumentus A. K. kilo dėl itin pablogėjusios jo sveikatos būklės, ypač atsižvelgiant į tai, kad kortelė jam buvo išduota jau po apsilankymo medicinos įstaigose, teisėjų kolegija neįžvelgia. Šioje vietoje papildomai pastebėtina, kad į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyrių kaltinamasis kreipėsi ne bendra tvarka, o tiesiogiai į specialistę, kuri yra jo sugyventinės pažįstama. Įvertintina ir tai, kad dėl A. K. asmens dokumentų išdavimo Migracijos departamente buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, paaiškėjus, kad specialistė, išdavusi A. K. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kaltinamąjį priėmė be išankstinės vizito rezervacijos, neturėdama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos ar patarėjos sutikimo, asmens dokumentų išdavimo procese padarydama ne vieną pažeidimą. Be to, į Migracijos departamentą A. K. kreipėsi netrukus po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, kaip keliantis riziką BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui, buvo atmestas A. K. ir jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti kaltinamajam iš jo baudžiamojoje byloje paimtą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

11. Teisėjų kolegija pritaria gynėjui, kad suėmimas A. K. yra taikomas itin ilgą laiką (nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. ir vėl nuo 2021 m. kovo 8 d.), ir kad papildomų argumentų pagrįsti suėmimo pratęsimą po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties, kuria suėmimas buvo paskirtas iš naujo, neatsirado. Tačiau atsižvelgiant į A. K. pateiktų kaltinimų sunkumą, ankstesnės kardomosios priemonės pažeidimo šiurkštumą bei proceso stadiją – teisėjų kolegija yra išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kuris bus skelbiamas 2023 m. gruodžio 4 d. – kolegija vertina, kad konkrečioje byloje susiklostė ypatingos aplinkybės, kurios ir toliau pagrindžia suėmimo taikymo proporcingumą. Pagrindo manyti, kad kaltinamojo A. K. atžvilgiu šiuo atveju galėtų būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, ar jų kompleksas, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, galimybę skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą įvertino ir pirmosios instancijos teismas, padarydamas motyvuotą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Sutinkant su šia išvada pažymėtina, kad praeityje kaltinamojo atžvilgiu taikytos švelnesnės kardomosios priemonės dėl paties A. K. elgesio nepasiteisino. Kaip jau minėta, A. K. šioje byloje taip pat jau buvo paskirta kardomoji priemonė – 50 000 Eur dydžio užstatas, tačiau tai jo nesulaikė nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pabėgimo rizikos nesumažintų ir 60 000 Eur dydžio užstatas, net ir įvertinus tai, kad jis buvo surinktas kaltinamojo artimųjų.

12. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamojo atžvilgiu pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.