Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-1121/2021 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

Teismo posėdyje E. P. gynėjas advokatas E. Dereškevičius prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus skundas atmetamas.

5. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kad baudžiamojoje byloje tokių duomenų yra, suėmimas kaltinamajam apskritai negalėtų būti taikomas. Be to, minėta baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta nuostata, priešingai nei skunde nurodo gynėjas, niekaip nereiškia išankstinės teismų nuomonės dėl E. P. kaltės, kurios klausimas, kaip jau ne kartą buvo minėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Bylos duomenys, liudytojų parodymai, paneigiantys ar patvirtinantys kaltinamojo galimą dalyvavimą, galimą vaidmenį padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nevertinami. Svarbu yra tai, kad byloje esantys duomenys, kurių dalis jau buvo ištirti ir teisiamajame posėdyje, t. y. liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad E. P. galėjo padaryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas. Ar E. P. pagrįstai yra kaltinamas inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, ar byloje esantys duomenys, taip pat ir skunde nurodytų asmenų parodymai patvirtina ar nepatvirtina jo kaltę, bus atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą ir priėmus joje nuosprendį.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam E. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pažymėtina, kad kaltinamajam E. P. taikomo suėmimo terminas nebuvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, t. y., nebuvo nustatyta, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl plačiau apie šį suėmimo taikymo pagrindą, kuris yra ginčijamas skunde, nebus pasisakoma ir su tuo susiję skundo argumentai, išdėstyti šios nutarties 4.6. punkte, nebus aptariami.

8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas E. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje E. P. kaltinamas ne atsitiktinių, bet galimai iš anksto suplanuotų, sistemingų nusikaltimų, susijusių su kvalifikuotu kitų asmenų gyvybės atėmimu bei sveikatos sutrikdymu, su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turto prievartavimu, kurie galimai padaryti dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje ir E. P. galimai būnant šio susivienijimo organizatoriumi. Iš kaltinamojo akto turinio galima spręsti, kad E. P. pats tiesiogiai dalyvavo ir atliko smurtinius veiksmus, padarydamas su sveikatos sutrikdymu P. J., pasikėsinimu atimti gyvybę K. V. ir M. M. ir su gyvybės atėmimu M. J. susijusias nusikalstamas veikas: jis kaltinamas, kad sudavė nukentėjusiajam K. V. smūgius kumščiu į veidą ir kūną, surišo jam kojas; E. P. (su kitais asmenimis), mušdamas rankomis ir kojomis, sudavė daugybinius smūgius M. J. ir K. V. į galvos, krūtinės sritis ir kojas, o M. M. daugybinius smūgius rankomis į galvą; P. J. po smūgio nukritus ant grindų, E. P. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Šie E. P. inkriminuojami nusikaltimai, įvertinus ir tai, kad jie galimai padaryti šiam esant laisvės atėmimo vietoje, leidžia spręsti apie E. P. asmenybės pavojingumą, visišką įstatymų negerbimą, jų nesilaikymą. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu E. P. 13 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės žmogų, ir šie duomenys, vertinant su nagrinėjamoje byloje E. P. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, neabejotinai leidžia daryti išvadą apie asmens padidintą pavojų visuomenei. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad E. P. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepakeitė savo nusikalstamo elgesio, bet priešingai ‑ galimai padarė byloje nagrinėjamus sunkius ir labai sunkius, itin pavojingus nusikaltimus. Išdėstytų aplinkybių visuma, ne vien tik ankstesnis E. P. teistumas, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje E. P. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jam taikomo suėmimo terminą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. Kaip jau buvo minėta ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, E. P. taikomo suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia skunde minima Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis, iš kurios turinio akivaizdu, jog kaltinamasis E. P. ir minėta nutartimi iš suėmimo paleistas įtariamasis pagal pavojingumą visuomenei, charakteristiką, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį, kitas suėmimo taikymo būtinybę lemiančias aplinkybes nėra tokioje pačioje teisinėje padėtyje. Todėl sprendžiant dėl suėmimo taikymo pagrįstumo E. P., kaip precedentu, nėra teisinio pagrindo vadovautis ir minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Be to, minėtas asmuo iš suėmimo paleistas ir nustačius, kad dėl jo tuo metu tiriama baudžiamoji byla nebuvo nei sudėtinga, nei didelės apimties, o šie specialūs suėmimo skyrimo pagrindai yra būtini, tęsiant suėmimo taikymo terminą ikiteisminio tyrimo metu virš 6 mėnesių (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

9. Gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad teisminis E. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, šiuo metu ją sudaro 79 tomai, byloje yra itin didelis skaičius proceso dalyvių (daugiau nei 100), iš kurių 16 yra kaltinamųjų, byla nagrinėjama dėl sunkių ir labai sunkių sudėtingų, sistemingų, gerai suplanuotų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Nors bylos nagrinėjimas vyko intensyviai pagal iš anksto suderintą teismo posėdžių grafiką, bylos nagrinėjimą sutrukdė objektyvios priežastys – Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad, panaudojant technines galimybes, byla pagal galimybes, kurias lemia ir proceso dalyvių sveikatos būklė, yra nagrinėjama ir karantino metu, iki šių metų pabaigos yra suplanuota virš 30 teismo posėdžių, ši byla Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama prioriteto tvarka, ir, net ir nepaskyrus bylos nagrinėjimui atsarginio teisėjo, tai patvirtina, kad dedamos visos pastangos, jog šios bylos nagrinėjimas būtų kuo įmanomai spartesnis, ko nebuvo nustatyta skunde minimame EŽTT sprendime Velečka ir kt. prieš Lietuvą, konstatuojant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitu skundo argumentu, kad ši baudžiamoji byla taip pat užsitęsė ir dėl ankstesnės bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei pagrįstai nustačius, kad, būdamas laisvėje, E. P. darys naujus nusikaltimus, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip priežastis netęsti jam taikomo suėmimo termino ir iš suėmimo jį paleisti.

10. Griežčiausia kardomoji priemonė E. P. taikoma jau ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, atsižvelgiant į jo galimai įvykdytų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pažymėtina, kad EŽTT priimtuose sprendimuose kaip Konvencijos 5 straipsnio pažeidimas dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai suėmime buvo laikomi trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime yra laikomas E. P. (pavyzdžiui, sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai ‑ minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas ilgą laiką (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakiją, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – bylos sudėtingumas, didelė jos apimtis bei pagrįstas manymas, kad E. P., paleistas iš suėmimo, darys naujus nusikaltimus, yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas E. P. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos kontekste. Priešinga išvada negali būti padaryta ir E. P. negali būti panaikintas suėmimas, įvertinus tai, kad kitiems kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje suėmimas buvo panaikintas ir paskirtos kitos švelnesnės kardomosios priemonės.

11. Kaltinamajam E. P. taikoma kardomoji priemonė suėmimas neabejotinai suvaržo jo asmens teises, numatytas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Tačiau nagrinėjamu atveju, taikant kaltinamajam E. P. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamajam E. P. tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė yra proporcinga ir pateisinama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Kita vertus, jeigu E. P. mano, kad jam būnant įkalinimo įstaigoje jo teisės yra neteisėtai pažeidžiamos, jis neabejotinai gali kreiptis į atitinkamą instituciją, kad pažeistos teisės būtų apgintos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi kaltinamajam E. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.