- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-184-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1121/2020 A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam A. K. bet kurią kitą, už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą bei kaltinamąjį A. K, iš suėmimo paleisti.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis pratęsti kaltinamajam A. K. suėmimo terminą nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų egzistavimą, todėl naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Taikant griežčiausią kardomąją priemonę turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas ir byloje esantys duomenys, patvirtinantys kaltinimo pagrįstumą, bet ir nurodyti konkretūs bylos duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad realiai egzistuoja bent vienas suėmimo taikymo pagrindas. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje išimtinai remiamasi A. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu, nors tiek A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, tiek nusikalstamo susivienijimo egzistavimas ir kaltinamojo vaidmuo jame gali būti patvirtinti ar paneigti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismo įsitikinimas, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, nėra BPK 122 straipsnyje numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, o šį įsitikinimą pagrindžiantys motyvai nesuderinami su asmens nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais.
4.2. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas gali būti konstatuotas tik esant byloje konkretiems faktiniams duomenims, patvirtinantiems, jog kaltinamasis gali paveikti kitus asmenis byloje ar sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrindą, jog A. K. gali mėginti trukdyti procesui, konstatavo remdamasi byloje, neva, esančiais duomenimis, jog jis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius bei liudytojus. Anot gynėjo, neaišku, kaip liudytojų A. B. ir L. M., nukentėjusiojo M. N. parodymai susiję su A. K., jo elgesiu po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pasak gynėjo, A. Babkausko parodymai yra paremti išimtinai nuogirdomis. Tuo tarpu, M. N. teisme duoti parodymai yra apie A. K. inkriminuojamą didelės vertės turto prievartavimo organizavimą, taigi, šie parodymai yra būtent apie kaltinamajam inkriminuojamos veikos epizodą, tačiau nėra niekaip susiję su A. K. veiksmais po inkriminuojamos veikos padarymo, siekiant savo veiksmais ar per kitus asmenis paveikti teisme dar neapklaustus nukentėjusiuosius ar liudytojus. Gynėjas teigia, jog visi šie parodymai ir duomenys nėra ištirti visumoje teismo ištirtų visų įrodymų ir negali būti laikomi patikimais. Gynėjas nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, kuriuo remiantis yra pratęsiamas A. K. suėmimo terminas, yra grindžiamas spėjamojo pobūdžio subjektyviais ir niekuo nepagrįstais bendrais teiginiais, kas prieštarauja įstatymui ir jo taikymui. Skundžiamos teismo nutarties išvada, jog A. K. vis dar gali trukdyti procesui, grindžiama išimtinai kaltinimo pavojingumu bei teismo spėjimais, pilnai byloje neištirtų duomenų interpretacijomis ar pačių inkriminuojamų veikų epizodais, kurie yra reikšmingi pačių inkriminuojamų veikų laikotarpiams, bet ne BPK 122 straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindimui.
4.3. Gynėjo teigimu, suėmimo terminas A. K. nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, jį grindžiant išimtinai tik A. K. neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis bei pareikšto kaltinimo pavojingumu. Pasak gynėjo, tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui ir nepatvirtina, kad iš suėmimo paleistas asmuo galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, skunde gynėjas nurodo, kad konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Skunde nurodoma, kad teismas net neužsiminė apie A. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir jų nevertino. 2015 m. balandžio 16 d. A. K. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, įsidarbino UAB „V.“, vėliau ‑ UAB „VKK V.“, dirbo vadybininku, gyvena faktinėje santuokoje nuo 2008 metų, kartu su sugyventine išlaiko ir augina du vaikus, vienas iš jų – nepilnametis, po paleidimo iš pataisos įstaigos teisės pažeidimų ar nustatytų probacijos reikalavimų nepažeidė, Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi probuojamo A. K. priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko, jokių neteisėtų ar nusikalstamos kilmės pajamų po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos jis neturėjo, A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema, bausmės atlikimo metu jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose skatintas devynis kartus, motyvuotas dirbti ir kt.
4.4. Anot gynėjo, teismas, skundžiamoje nutartyje net neužsiminęs apie A. K. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, be jokių motyvų padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti jau anksčiau nustatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Pasak apelianto, iš tokio argumentavimo matyti, kad teismas iš esmės nevertina suėmimo skyrimui ir jo termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių, o turi išankstinę poziciją, t. y. preziumuoja, jog A. K. turėtų būti laikomas suėmime, nebent jis kaip nors sugebėtų šią susiformavusią teismo nuostatą paneigti. Toks argumentavimas nesuderinamas su Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies taikymo praktika. EŽTT yra ne karta pažymėjęs, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo iš esmės turėtų būti taikoma paleidimo prezumpcija. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kaltinamasis turi būti laikomas nekaltu, o Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų paskirtis yra suteikti kaltinamajam teisę proceso metu būti paleistam į laisvę, kai jo laikymas suėmime nebegali būti pagrįstas (sprendimas Vlasov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 78146/01, § 104, 2008 m. birželio 12 d.; sprendimas Trifkovič prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 36653/09, § 105, 2012 m. lapkričio 6 d.). Suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžiantis teismas, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpcijos principą, privalo kiekvienąkart išanalizuoti visas svarbias aplinkybes ir pateikti įtikinamus argumentus dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, o ne remdamasis pateiktu kaltinimu formaliai konstatuoti, jog situacija nuo praėjusio suėmimo termino pratęsimo nepasikeitė ir teismo nuostata dėl kaltinamojo dalyvavimo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme išliko ta pati.
4.5. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi A. K. pratęsus suėmimo terminą, jo visas laikymo suėmime laikotarpis sudaro 3 metus ir 9 mėnesius. Gynėjo manymu, šis laikotarpis yra labai ilgas, tai pripažįsta ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Viso proceso metu jokių priežasčių (juolab išskirtinių aplinkybių), svarbių būtent suėmimo termino pratęsimui, o ne bylos nagrinėjimui iš esmės, taip ir nebuvo pateikta, teismas išimtinai rėmėsi kaltinimo pagrįstumu ir A. K. inkriminuotų nusikaltimų sunkumu. Gynėjas abejoja, ar vykstantis procesas atitinka ypatingo stropumo kriterijų. Pasikeitus teisėjų kolegijai susidarė pakankamai ilgi laikotarpiai, kai posėdžiai apskritai nevyko ar vyko neintensyviai, tačiau į šią aplinkybę pratęsiant A. K. suėmimo terminą apskritai nebuvo atsižvelgiama. Nors kolegijos pasikeitimą galėjo sąlygoti objektyvios priežastys, gynėjui kyla klausimas, ar tikrai buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad minėtu laikotarpiu būtų išvengta ir būtų užtikrintas proceso nepertraukiamumas, juolab kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma apie didelę bylos apimtį ir galimą apklaustinų asmenų skaičių. Be to, jau tris su puse metų tęsiant suėmimo terminą teismas įžvelgia riziką, jog A. K. galėtų daryti poveikį nukentėjusiesiems ar liudytojams. Jeigu ši rizika tokia reali, gynėjui kyla klausimas, kodėl asmenų, kurie, teismo manymu, neva, galėtų būti paveikti, parodymai vis dar nėra užfiksuoti ir ši rizika nėra pašalinta. Gynėjas teigia, kad suėmimo terminas A. K. kiekvienąkart, taip pat ir skundžiama nutartimi, maksimaliam terminui pratęsiamas iš esmės formaliai pakartojant ankstesnius teismų motyvus, remiantis kaltinimo sunkumu, o ne šios kardomosios priemonės termino pratęsimui svarbiomis aplinkybėmis, o priemonės, kurių imamasi proceso paspartinimui, negali būti laikomos pakankamomis jau 3 metus 9 mėnesius besitęsiančio suėmimo kontekste.
4.6. Skunde nurodoma, kad pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Gynėjo manymu, kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiūra kartu su draudimu bendrauti su baudžiamojoje byloje nurodytais asmenimis ir užstatu ‑ pilnai užtikrintų visišką kaltinamojo A. K. kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas ar galimybes trukdyti procesui. Šių kardomųjų priemonių taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam teisminiam procesui bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai. Vilniaus apygardos teismas tik deklaratyviai atmetė tokią kardomųjų priemonių komplekso taikymo galimybę, nenurodydamas priežasčių, kodėl ji netinka, taip pat, nenurodydamas, ko reikėtų, jog A. K. būtų paleistas iš suėmimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tokia teismo pozicija, atimanti net teorinę galimybę kaltinamajam būti paleistam iš suėmimo proceso metu, prieštarauja ne tik BPK, bet yra laikytina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.
4.7. Gynėjo manymu, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės yra grindžiama ne faktiniais, dabartinę situaciją atitinkančiais duomenimis, bet kaltinamojo akto tekstu pagrįstais spėjimais ir prielaidomis, jog, paleistas iš suėmimo A. K. pažeis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Anot gynėjo, skundžiamos teismo nutarties tekstas iš esmės yra perrašytas iš ankstesnių teismo priimtų nutarčių, kuriomis taip pat buvo pratęstas A. K. suėmimo terminas, o tai ne tik pažeidžia kaltinamojo A. K. nekaltumo prezumpciją, bet ir jo teises, jog kiekvieną kartą būtų realiai apsvarstyta švelnesnės kardomosios priemonės jam skyrimo galimybė, o ne atmetama be jokių motyvų.
2. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato S. Slapšinsko skundas atmetamas
3. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų (M. N., A. G.) ir liudytojų (D. P., A. D., R. L. ir kt.) parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
4. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
5. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. K. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.
6. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
7. A. K. pareikšti kaltinamai organizavus (įkūrus) ir vadovavus pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, jam inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs smurtinio ir savanaudiško pobūdžio nusikaltimai galimai padaryti prieš kitus nuteistuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios A. K. įtaką kitiems nuteistiesiems. Byloje yra duomenų, kad po A. K. paleidimo iš pataisos įstaigos, jis toliau telefonu intensyviai bendravo su pataisos įstaigoje likusiais bausmes atliekančiais asmenimis. Įvertinus byloje apklaustų asmenų (nukentėjusiojo M. N.) parodymus apie konkrečiai A. K. darytą psichologinį poveikį, naudotą fizinį smurtą bei grasinimus nepaklūstant reikalavimams, galimai išlaikytą kitų nuteistųjų kontrolę ir išėjus iš įkalinimo įstaigos, darytina išvada, kad būdamas laisvėje A. K. gali paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus. Byloje yra duomenų, suteikiančių pakankamą pagrindą manyti, kad nusikalstamo susivienijimo lyderiai, tarp jų ir A. K., darė poveikį nukentėjusiesiems, kad apklausų metu šie neduotų juos kaltinančių parodymų, ką patvirtina nukentėjusiojo G. B. laiškas kitam kaltinamajam, jo pozicija teisme bei jo motinos L. B. parodymai apie sumušimus, kuriuos nukentėjusysis nurodė savo pirminiuose parodymuose. Teisiamojo posėdžio metu dalis proceso dalyvių, bijodami patirti galimą poveikį, prašė teismo apklausti juos nuotoliniu būdu, o dalis, nepaisant jiems gresiančios atsakomybės ir anksčiau duotų parodymų, teigė parodymų neduosiantys arba savo parodymus keitė. Byloje yra duomenų, kad kaltinamieji palaikė ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, per kuriuos bandė paveikti kitus asmenis. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, todėl yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, A. K. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar neapklaustus asmenis. Kitaip negu nurodoma gynėjo skunde, tai, kad apygardos teismo išdėstytos aplinkybės yra susijusios su A. K. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, teismui savaime neužkerta kelio jų vertinti sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimą, kad A. K., būdamas laisvėje, jam taikant švelnesnę kardomąją priemonę (ar jų kompleksą) nei suėmimą, gali trukdyti procesui, tiesiogiai ar per kitus asmenis daryti poveikį byloje dar neapklaustiems asmenims (liudytojams, nukentėjusiesiems) (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
9. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. A. K. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, patenkančių į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, smurtinio pobūdžio bei susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai buvo sistemingi, truko itin ilgą laiko tarpą. Pagal pareikštus kaltinimus A. K. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus ar net lemiamas, jis galimai buvo nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir vadovas. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Kaltinamasis A. K. anksčiau buvo teistas tris kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei, nusikaltimai, susiję su smurto panaudojimu bei disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Naujas nusikalstamas veikas A. K. kaltinamas padaręs pataisos namuose, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri nesustabdė jo galimai padaryti naujas, sistemingas, itin pavojingas nusikalstamas veikas veikiant pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis A. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
10. Skunde nurodytos aplinkybės, kad A. K. po lygtinio paleidimo įsidarbino, gyvena faktinėje santuokoje nuo 2008 metų, kartu su sugyventine išlaiko ir augina du vaikus, vienas iš jų – nepilnametis, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo pagrindu kaltinamajam A. K. suėmimas nebuvo pratęstas. Įvertinus šias ir kitas skunde nurodytas aplinkybes, kitų aptartų aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad jų nepakanka paneigti nustatytų suėmimo taikymo A. K. pagrindų bei spręsti apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam galimybę.
11. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. K. taikoma jau ilgą laiką – trejus metus ir 7 mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, teisėjų kolegija vertina, kad nepaisant ilgos trukmės tolesnis A. K. suėmimas lieka pateisinamas. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro šešiasdešimt devyni tomai bylos medžiagos, byloje yra daugiau nei šimtas proceso dalyvių, iš kurių šešiolika yra kaltinamųjų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis, nuo 2020 m. kovo 18 d. paskelbus Lietuvos teritorijoje karantiną posėdžiai byloje nevyko, tačiau nuo 2020 m. birželio 1 d. bylos nagrinėjimas vėl vyksta intensyviai, dedamos pastangos laikytis iki 2020 m. gruodžio 10 d. suplanuoto posėdžių tvarkaraščio.
12. Tai, kad spręsdamas dėl suėmimo taikymo kaltinamajam A. K. pagrindų egzistavimo teismas savo išvadas grindžia analogiškais ar panašiais argumentais dėl neišnykusių ir nepasikeitusių aplinkybių kaip ir ankstesnėse nutartyse, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ar padarytos iš naujo neapsvarsčius ar pakankamai neįvertinus suėmimo taikymui reikšmingų bylos aplinkybių.
13. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, BPK 127 straipsnio 11 dalies bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus A. K. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, sunkumą ir mastą, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą A. K. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo netrukdys procesui bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau A. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.