Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime) ir BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Kaltinamasis A. O. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu 2016 m. lapkričio 22 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam trims mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo A. O. gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokuroras skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. O. gynėjo M. Zabitos skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

7.1. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo A. O. gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

7.2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – liudytojų Nr. 2-17, 3-16, 4-16, kuriems taikomas anonimiškumas, D. P., R. L., V. T. ir kitų parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7.3. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

7.4. B PK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

7.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas kaltinamajam A. O. suėmimo terminą pagrįstai pratęsė, nustatęs du pagrindus: trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7.6. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą – trukdys procesui, teigdamas, jog pagal pareikštus kaltinimus A. O. galimai vadovavo nusikaltimų padarymui, kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų jis nepripažįsta, todėl sprendė, kad būdamas laisvėje A. O. gali trukdyti procesui bandydamas pats ar per kitus asmenis susisiekti ir paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada.

7.7. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

7.8. A. O. kaltinamas galimai padaręs tyčines nusikalstamas veikas, kurias jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, įkurto pataisos namuose, veikloje. A. O. kaltinamas ne tik tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais šio baudžiamojo proceso dalyviais (liudytojais, nukentėjusiaisiais), bet ir tuo, kad jis vadovavo šiam susivienijimui. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad jis turėjo teisę kitiems nuteistiesiems duoti privalomus nurodymus, už kurių nevykdymą jie galėjo būti baudžiami, smurtaujama prieš juos ir pan. A. O. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios A. O. įtaką kitiems nuteistiesiems. Aptariamas aplinkybes iš esmės pagrindžia ir jo galimai padarytų nusikaltimų aplinkybės, susijusios su fizinės, psichinės prievartos naudojimu prieš nuteistuosius-nukentėjusiuosius bei bylos nagrinėjimo teisme duomenys (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai), pagal kuriuos kai kurie proceso dalyviai iš baimės prašė juos apklausti nuotoliniu būdu arba iš viso atsisakė duoti parodymus. Be to, byloje yra duomenų, kad A. O., paleistas iš pataisos įstaigos, palaikė ryšius telefonu su pataisos namuose likusiais nusikalstamo susivienijimo nariais ir jo hierarchijoje aukščiausias padėtis užėmusiais kitais šios bylos kaltinamaisiais. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino ir bylos duomenis apie tai, kad kaltinamieji palaikė ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, per kuriuos smurtu bandė paveikti laisvėje esančius asmenis. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, kiti kaltinamieji, todėl, atsižvelgiant į objektyvius bylos duomenis, yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, A. O. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar neapklaustus asmenis, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

7.9. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

7.10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

7.11. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. O. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias jis kaltinamas galimai padaręs, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jis kaltinamas organizavęs ir dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, dalyvaudamas jame kelerių metų laikotarpyje padarant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kitų nuteistųjų turto prievartavimu ir sveikatos sutrikdymu, nusikaltimai galimai buvo daromi, A. O. atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Be to, A. O. yra teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (turto prievartavimą), ir tai rodo, jog kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, linkęs nusikalsti. Nusikaltimų, kuriuos galimai padarė suimtasis, pobūdis leidžia manyti, kad tai kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos iš anksto gerai jas suplanavus ir organizavus, nusikaltimai ciniški ir žiaurūs.

7.12. Atmetamas gynėjo skundo argumentas dėl nepagrįsto A. O. ankstesnio teistumo vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė laikytina A. O. asmenybę charakterizuojančia aplinkybe, kuri teismui leidžia daryti atitinkamas išvadas apie asmens gyvenimo būdą ir nenorą laikytis įstatymų. Todėl apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę.

7.13. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

7.14. Taigi per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. O. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

7.15. Baudžiamoji byla, kurioje A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2018 m. gegužės 2 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. O. griežčiausią inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje (laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

7.16. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas.

7.17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

7.18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo pataisos namuose padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kitų nuteistųjų turto prievartavimu ir sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

7.19. EŽTT taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09).

7.20. Nors kaltinamasis yra suimtas gana ilgą laiką, tačiau, įvertinus pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurias galimai padaręs kaltinamas A. O., kiekį, pobūdį ir sunkumą, paskirta kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

7.21. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia suimtojo nurodyta aplinkybė apie jo sveikatos būklę. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam A. O. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto kaltinamojo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas teikiamu gydymu yra pagrįstas, jis gali prašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos perkelti gydyti į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

7.22. Atsakant į gynėjo argumentus, pažymėtina ir tai, jog nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo A. O. pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

7.23. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. O. 3 mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.