Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

9. Kaltinamojo A. R. gynėjas advokatas K. Barysas pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį.

9.1. Gynėjo teigimu, spręsdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pratęsimą, teismas neįvertino tai, kad kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės taikomos jau itin ilgą terminą. Jau vien pats pačių griežčiausių kardomųjų priemonių taikymo trukmės faktas kelia pagrįstas abejones šių priemonių taikymo tikslingumu, pagrįstumu ir proporcingumu. Spręsdamas dėl tolimesnio šios kardomosios priemonės tikslingumo, teismas negali ignoruoti ir visiškai nevertinti fakto, kad kaltinamajam jau pusšeštų metų buvo taikomos dvi griežčiausios įstatyme numatytos kardomosios priemonės. Beveik ketverius metus kaltinamasis buvo suimtas, o šiuo metu jau pusantrų metų jam taikoma intensyvi priežiūra, iš kurios 10 mėnesių intensyvi priežiūra buvo taikoma maksimaliai griežtomis sąlygomis, įpareigojant kaltinamąjį 24 val. per parą būti namuose. Ir tik Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikomos priemonės sąlygos sušvelnintos, suteikiant A. R. galimybę dirbti. Kita vertus, nuo minėtos nutarties jau praėjo ilgas laiko tarpas – daugiau kaip septyni mėnesiai. Per šį laiką buvo apklausti nukentėjusieji, liudytojai bei visi kaltinamieji, tarp jų ir A. R., davęs išsamius parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų. Gynėjo nuomone, bylą nagrinėjantis teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad byloje situacija iš esmės pasikeitė ir tai savaime įpareigoja teismą itin atidžiai vertinti tolimesnį tokios kardomosios priemonės tęsimo pagrįstumą, juo labiau, kad ir kaltinimą palaikantis prokuroras iš esmės neprieštaravo, jog tokio pobūdžio kardomoji priemonė nebebūtų tęsiama.

9.2. Gynėjas taip pat pastebi, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas kardomųjų priemonių klausimą, yra itin nenuoseklus. Dar 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikindamas kaltinamajam A. R. suėmimą ir skirdamas kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių, tarp jų ir intensyvią priežiūrą, nurodė, kad byloje situacija yra pasikeitusi, nes buvo baigtos reikšmingas aplinkybes byloje liudijusių liudytojų apklausos. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad dėl šios priežasties naujų nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui rizika procese yra gerokai sumažėjusi. Be to, teismas akcentavo, kad ši rizika turi būti vertinama proporcingai atsižvelgiant į ilgą proceso trukmę. Taigi, pats bylą nagrinėjantis teismas konstatavo, kad naujų veikų darymo ir trukdymo procesui rizika yra gerokai sumažėjusi. Gynėjas pažymi, kad po šios teismo nutarties praėjo jau pusantrų metų ir per tą laiką, nepaisant karantino, vyko intensyvus bylos nagrinėjimas, buvo apklausti liudytojai, nukentėjusieji, kaltinamieji. Taigi, byloje situacija, lyginant su ta, kuri buvo teismui skiriant šią kardomąją priemonę ir nustatant jos sąlygas, vėl pasikeitė, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir pratęsė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. BPK 139 straipsnis nustato, kad kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne, ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Gynėjo teigimu, apygardos teismas nepaisė įstatyme numatyto reikalavimo taikyti kardomąsias priemones remiantis byloje esančia situacija ir formaliai pratęsė intensyvios priemonės taikymo terminą, neatsižvelgdamas į įrodymų tyrimo eigą ir bylos stadiją. Juo labiau, kad nuo to laiko, kai byla pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas visose nutartyse akcentavo, kad iš pradžių suėmimas, o vėliau intensyvi priežiūra, kaltinamajam A. R. skirtina, nes byloje parodymų nėra davę esminiai liudytojai. Šiuo metu šis pagrindas yra išnykęs, o jokių naujų pagrindų, kurie pateisintų tolimesnį šios kardomosios priemonės tęsimą, teismas nenurodė.

9.3. Gynėjas taip pat nurodo, jog siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, negali būti paneigtas proporcingumo principas, besikeičianti bylos situacija, jos nagrinėjimo stadija, kardomųjų priemonių taikymo trukmė. Taip pat negali būti ignoruojama tai, kad šioje byloje kaltinamajam A. R. yra paskirtos dar dvi kardomosios priemonės – dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir 30 000 Eur dydžio užstatas. Gynėjo teigimu, tokio dydžio užstato netekimo grėsmė padarius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui trukdančius veiksmus kaltinamąjį motyvuoja labiau nei kitos kardomosios priemonės. Gynėjas pažymi, jog ir pats bylą nagrinėjantis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikindamas suėmimą ir skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones nurodė, kad byloje esančio įmokėto dydžio užstatas (30 000 eurų) yra vienas pagrindinių garantų, užtikrinant, kad kaltinamasis netrukdytų procesui ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tai yra teismas pripažino, kad būtent užstatas yra pagrindinė kardomoji priemonė, kuria užtikrinami BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Nepaisant to, pratęsdamas intensyvią priežiūrą apygardos teismas nutyli faktą dėl dar dviejų galiojančių kardomųjų priemonių ir jų nevertina visumoje. Gynėjo nuomone, kitos kardomosios priemonės – užstatas ir dokumentų paėmimas kaltinamajam yra skirtos formaliai ir neaišku kokiu tikslu ir kokią funkciją atlieka.

9.4. Gynėjo teigimu, pratęsdamas intensyvią priežiūrą teismas iš esmės vertina tik kaltinimų pobūdį ir sunkumą, buvusį teistumą, tačiau nevertina kitų duomenų, patvirtinančių, kad tokios kardomosios priemonės tolimesnis taikymas nėra būtinas. Pasak gynėjo, skundžiama nutartis ir jos turinys rodo, jog bylą nagrinėjantis teismas yra šališkas ir turi išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltės. Nurodyti teismo argumentai dėl kaltinimų pobūdžio, be jokios abejonės turėjo reikšmę pradiniame bylos nagrinėjimo etape, tačiau dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, įvertinus bendrą kaltinamajam taikomų priemonių griežtumą ir jų trukmę, tampa nepakankami, kad pagrįstų absoliutų būtinumą toliau tęsti tokio pobūdžio ir griežtumo kardomąją priemonę.

9.5. Gynėjo nuomone, nėra jokio aiškiai pagrįsto pagrindo tęsti intensyvią priežiūrą siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje laikomasi nuomonės, kad pakartotinių nusikaltimų rizika konstatuojama tik tuo atveju, jei yra konkrečių įrodymų dėl realios naujų nusikaltimų rizikos (Matznetter prieš Austriją). Tai reiškia, kad siekiant pagrįstai spręsti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus ar rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Byloje tokių duomenų nėra. EŽTT praktika taip pat pripažįsta, kad ankstesnis teistumas gali suteikti pagrindą pagrįstai baimintis, jog kaltinamasis gali padaryti naujų nusikaltimų, tačiau tik tuomet, jei jis yra teistas neseniai ir už analogiškus nusikaltimus (Morkūnas prieš Lietuvą; Sergej Denisov prieš Rusiją). Nagrinėjamu atveju neįvertinta tai, jog A. R. buvo teistas tik vieną kartą, už prieš 12 metų padarytą nusikalstamą veiką ir, priešingai negu nurodė teismas, ne už analogiško pobūdžio veiką.

9.6. Gynėjas skunde pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti jau pakankamai seniai, po to laiko A. R. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis planuotų ar rengtųsi padaryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo teigimu, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad A. R. yra 52 metų amžiaus, tačiau teistas jis buvo tik vieną kartą, atlikdamas jam paskirtą bausmę buvo skatintas 14 kartų, charakterizuotas teigiamai, iš įkalinimo įstaigos paleistas anksčiau laiko. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos pasiėmė paskolą ir įkūrė sėkmingai veikusį logistikos verslą, dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį ir išlaikė šeimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pakeitus intensyvios priežiūros sąlygas A. R. buvo suteikta galimybė dienos metu nebūti namuose, po ko A. R. įsidarbino ir tęsia iki sulaikymo vykdytą darbinę veiklą logistikos srityje, turi legalų pragyvenimo šaltinį, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, bylos nagrinėjimo netrukdė.

9.7. Vertindamas skundžiamos nutarties motyvus dėl galimai atsitiktinio kaltinamojo A. R. ir liudytojo M. Ž. susitikimo viename iš Kauno prekybos centrų, gynėjas nurodo, jog didelis byloje esančių liudytojų skaičius (virš 100) sudaro tikimybę kaltinamajam sutikti kurį nors iš byloje apklausiamų asmenų viešoje vietoje. Šiuo atveju taip ir nutiko, tiek liudytojas M. Ž., tiek ir kaltinamasis A. R. gyvena tame pačiame mieste, susitiko visiškai atsitiktinai parduotuvėje. Pasak gynėjo, esminis dalykas yra tai, jog M. Ž. nurodė, kad apie bylą su A. R. nekalbėjo, o kaip nurodė A. R., šio asmens iš pradžių net nepažino. Tiek liudytojas, tiek ir A. R. šio susitikimo fakto nesureikšmino, jo nuo teismo nenuslėpė, paaiškino aplinkybes, kas leidžia teigti, kad susitikimas išties buvo atsitiktinis ir trumpalaikis, o ne tikslingas ir iš anksto planuotas. Iš skundžiamoje nutartyje pacituotų M. Ž. ir A. R. paaiškinimų apie susitikimą matyti, kad priešingai nei nurodė apygardos teismas, apie jokį trukdymą procesui ir kalbos negali būti. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų (jų būti ir negali), kad šio vienkartinio atsitiktinio susitikimo metu A. R. su M. Ž. kalbėjo apie nagrinėjamą bylą. Tuo tarpu apygardos teismas pernelyg sureikšmino šį susitikimo faktą ir nutartyse šį aspektą nepagrįstai akcentuoja, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas tik remiantis konkrečiais faktiniais duomenimis (Kuzmin prieš Rusiją; Yakovlev prieš Rusiją). Tai reiškia, kad teismo išvada dėl kaltinamojo galimo trukdymo procesui negali būti abstrakti, paremta manymais, ar prielaidomis. Teismo išvada privalo būti grindžiama tik konkrečiais duomenimis, kurie rodytų, jog kaltinamasis jau trukdė, trukdo ar ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant paveikti kitus proceso dalyvius. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra, todėl teismo išvada dėl trukdymo procesui yra nepagrįsta.

9.8. Gynėjas nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad trukdymo procesui rizikos egzistuoja ir yra realios, atsižvelgiant ir į gynybos prašymus iškviesti byloje papildomus liudytojus. Tokia teismo argumentacija leidžia spręsti, kad kardomoji priemonė kaltinamajam tęsiama ir dėl to, kad jis naudojasi jam įstatymo numatyta teise į gynybą, prašydamas byloje apklausti papildomus liudytojus ir neatsižvelgiant į tai, kad kaltinimo liudytojai byloje yra apklausti.