- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-354-616/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- R. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria R. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 30 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 181 straipsnio 1 dalyje (A. G. turto prievartavimas), plačiau minėtų veikų aprašymai pateikiami kaltinamajame akte (51 t., b. l. 46-54).
2. Po bylos perdavimo nagrinėti teisme, 2018 m. liepos 19 d. buvo gautas prokuroro prašymas iš dalies pakeisti kaltinimą keliems kaltinamiesiems, taip pat ir kaltinamajam R. P., nurodant, kad kaltinamuoju aktu šiam kaltinamajam inkriminuojant BK 249 straipsnio 3 dalį, t. y. aprašant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje padarytas veikas, buvo padaryta techninė klaida ir nepagrįstai nurodyta, jog veikdamas šia bendrininkų forma R. P. padarė BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – galimai prievartavo nukentėjusiojo A. G. turtą jo atžvilgiu panaudojant psichinę prievartą. Prokuroras šią veiką prašė pašalinti iš kaltinimo kaip padarytą veikiant nusikalstamame susivienijime ir R. P. kaltina padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y. prievartavus A. G. turtą vienasmeniškai, t. y. neveikiant nusikalstamame susivienijime (55 t., b. l. 83-103).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kaltinamajam suėmimo terminas buvo tęsiamas.
4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismas pratęsė kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 30 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Šalies argumentai
5. Kaltinamasis R. P. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti.
5.1. Skunde kaltinamasis R. P. nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota bei pažeidžia jo, kaip kaltinamojo teises ir teisėtus lūkesčius, todėl turi būti panaikinta, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 122 straipsnis. Skundžiama nutartis priimta tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
5.2. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika, BPK nuostatomis, kaltinamasis nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir suėmimo sąlygų egzistavimo, tvirtina, kad jam taikoma kardomoji priemonė yra neproporcinga.
5.3. Kaltinamojo teigimu, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis galėtų bandyti daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis kada nors būtų ketinęs ar bandęs paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Kaltinamojo teigimu, nėra jokios būtinybės laikyti jį suimtą, nes jis ir suėmime turi galimybę susitikti su suimtais ir į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pristatytais proceso dalyviais prieš teismo posėdžius. Be to, kaltinamasis pažymi, kad ankstesnėmis nutartimis, kuriomis buvo tęsiamas suėmimo terminas buvo pripažinta, kad aptariamas suėmimo pagrindas buvo nustatytas nepagrįstai.
5.4. Kaltinamojo teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat nepagrįstai nustatė ir tai, kad panaikinus suėmimą kaltinamasis galėtų daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Kaltinamojo teigimu, vien ta aplinkybė, kad asmuo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis pažymi, kad yra teistas vieną kartą, iki bausmės paskyrimo dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su savo mama, broliu, sūnumi, todėl mano, kad yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, be to, nėra padaręs nei vieno BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardinto apysunkio nusikaltimo.
5.5. Kaltinamasis skunde nurodo, kad prokurorui neįrodžius kaltinamajame akte minimų nusikalstamų veikų, teismas bus priverstas paskirti būtent tokią bausmę, kurią jis jau bus atlikęs suėmimo sąlygomis. Tokiu būdu, teismas per ilgai tęsdamas suėmimo terminą per se būtų šališkas, kadangi negalėtų laisvai priimti išteisinamojo nuosprendžio arba neskirti laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis R. P. pažymi, jog kitiems kaltinamiesiems apskritai nėra apribota laisvė, tad nesuprantama kokios išskirtinės šios baudžiamosios bylos aplinkybės verčia jį tokį ilgą laiką laikyti suimtą kankinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje –kalėjime.
5.6. Skunde tvirtinama, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas pratęsti kaltinamajam R. P. suėmimo terminą, pažeidžia proporcingumo principą, pagal kurį turi būti atsižvelgiama, ar rezultatas, kuris bus pasiektas pritaikius griežtesnes priemones, bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos patirti turės asmuo, kurio atžvilgiu ta priemonė bus priimta. Kaltinamojo teigimu, jam taikomas suvaržymas yra pernelyg griežtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir panaikinus suėmimą nebūtų paleidžiamas į laisvę.
5.7. Kaltinamojo teigimu apygardos teismas taip pat nepagrindė kodėl baudžiamoji byla turėtų būti laikoma didelės apimties ir ypatingai sudėtinga. Kaltinamasis nurodo, kad visi nurodomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kai kurių nukentėjusiųjų apklausos jau yra atliktos ne tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir teisme, tad laikyti jį vien dėl šios priežasties suimtą - nėra proporcinga kardomoji priemonė. Kitiems kaltinamiesiems, kuriems pareikšti analogiški kaltinimai dėl narkotinių medžiagų platinimo ir dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, laisvai gali atvykti į bylos nagrinėjimą ir jiems nėra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, tad teismo daroma išvada, jog tokiu būdu bus užtikrintas netrukdomas bylos nagrinėjimas yra visiškai nepagrįsta.
5.8. Skunde pažymima, jog baudžiamojoje byloje kaltinimas yra pareikštas šešiolikai asmenų, todėl bylos nagrinėjimas ir nuosprendžio priėmimas gali užtrukti kelis metus. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dar tikėtina pakankamai ilgai gali vykti ir apeliacinis procesas. Kaltinamasis nurodo, kad šioje byloje suėmimo terminas jam yra tęsiamas labai ilgai ir vertinant anksčiau minėtas aplinkybes, dėl galimai ilgo bylos nagrinėjimo, būtina spręsti dėl galimybės leisti atlikti laisvės atėmimo bausmę.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo R. P. gynėjas prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.
8. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis R. P. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (A. G. ir kt.), nukentėjusiųjų (E. A., A. G. ir kt.), liudytojų(R. L., D. P. ir kt.) apklausų protokoluose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje. Sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Iš žemesnės instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad teismas laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir įsitikino duomenų, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu.
9. Suėmimo terminas žemesnės instancijos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam R. P. buvo pratęstas teismui nustačius, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, tai yra, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.
10. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo trukdys procesui, gali pagrįsti duomenys, rodantys, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, taip pat gali bandyti sunaikinti, paslėpti daiktus ir dokumentus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
11. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, žemesnės instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus bei kaltinamojo skundo argumentus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai neišnyko, egzistuoja visos suėmimo sąlygos, tolesnis šios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam yra proporcingas, todėl suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas pagrįstai.
12. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, kad šios bylos specifiką sudaro tai, jog R. P. yra kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs laisvės atėmimo įstaigoje, bausmės atlikimo metu. Ši aplinkybė sudaro pagrindą kruopščiai įvertinti, ar būdamas pataisos įstaigoje kaltinamasis netrukdys procesui ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Pažymėtina, kad R. P. yra kaltinamas tuo, kad pataisos įstaigoje organizavo ir galimai tam tikru laikotarpiu vadovavo nusikalstamam susivienijimui, dalyvaudamas jo veikloje bei veikdamas atskirai darė įvairaus sunkumo nusikaltimus. Nusikalstamos veikos, kurias padaręs kaltinamas R. P. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė nepaisant to, kad buvo laikomas nelaisvėje pakankamai griežtomis sąlygomis, jis galimai priklausė aukščiausią padėtį nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje užėmusių jo dalyvių ratui, o šios aplinkybės neabejotinai suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo svarbus ar net lemiamas bei patvirtina aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Atsižvelgus į pastarąją aplinkybę akivaizdu, jog kaltinamojo laikymas pataisos įstaigoje, kurioje jis galimai padarė itin didelio pavojingumo nusikaltimus gali būti nepakankamas, kad sustabdytų jį nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama priemone, užtikrinančia, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų šiuo metu gali būti tik kaltinamojo izoliavimas nuo kitų kaltinamųjų, jam pažįstamos pataisos įstaigose nustatytos tvarkos, kitų ten kalinčių pažįstamų nuteistųjų. Šiuo atveju tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas tik vieną kartą ir palaiko ryšius su savo šeima, atsižvelgiant į jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, nėra pakankamas išvadai, jog kaltinamasis pataisos namuose tikrai nedarys naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į kaltinamojo galimai nusikalstamo susivienijimo hierarchinėje sistemoje užimtą padėtį bei jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad pataisos namuose kaltinamasis galėtų daryti naujus nusikaltimus.
14. Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su ta žemesnės instancijos teismo išvada, kad nepratęsus kaltinamajam R. P. suėmimo termino ir perkėlus jį į pataisos namus, kaltinamasis galėtų trukdyti procesui. Tokia išvada pirmiausia darytina atsižvelgiant į tai, kad dauguma šios bylos proceso dalyvių yra pataisos įstaigoje kalintys nuteistieji. Jie šioje byloje turi kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų procesinį statusą, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę vykdančioje įstaigoje užima skirtingas kriminalinės subkultūros kastas. Perkėlus kaltinamąjį į pataisos įstaigą tolesniam bausmės atlikimui kiltų grėsmė, kad kaltinamasis bandys tiesiogiai ar per kitus asmenis įtakoti proceso dalyvius, juolab, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančioje įstaigoje tokio poveikio darymas su ten pat kalinčiais nuteistaisiais yra paprastesnis nei laisvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu dar neatlikta daugelis įrodymų tyrimo veiksmų, kaltinamieji atsisako duoti parodymus, todėl šioje proceso stadijoje yra itin svarbu užtikrinti, kad kaltinamasis neturėtų galimybės bendrauti nei su kitais bylos kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiaisiais bei liudytojais. Pažymėtina ir tai, kad kai kurie nukentėjusieji pateikė prašymus apklausti juos ne teismo salėje ir tai patvirtina, kad tikimybė, jog proceso dalyviams gali būti daromas neteisėtas poveikis, yra reali.
15. Nors kaltinamasis R. P. skunde nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis kada nors bandė daryti poveikį proceso dalyviams, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir kaltinamojo galimą vaidmenį jų padaryme, leidžiant kaltinamajam atlikti bausmę pataisos namuose, būtų sudarytos pernelyg palankios sąlygos tokį poveikį daryti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas buvo nustatytas pagrįstai.
16. Kaltinamasis suėmime yra laikomas ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į bylos specifiką, jos stadiją (byla nagrinėjama teisme, tačiau dar nėra ištirta daugelis byloje surinktų duomenų, teismo posėdžiai suplanuoti keletui mėnesių į priekį), į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, padarymo aplinkybes, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, tolesnis suėmimo taikymas laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje negalėtų būti pasiekti, kadangi kaltinamojo laisvė net ir panaikinus suėmimą būtų suvaržyta dėl ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kardomąja priemone – suėmimu šioje byloje yra siekiama izoliuoti kaltinamąjį, kad tokiu būdu būtų užkirstas kelias trukdyti procesui ir sutrukdyta daryti naujas nusikalstamas veikas, būtent laikymas suėmimo sąlygomis šiuo metu gali tinkamai užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą.
17. Atsižvelgiant į proceso dalyvių skaičių, tiriamų nusikalstamų veikų kiekį, byla pagrįstai pripažinta didelės apimties ir ypatingai sudėtinga. Pažymėtina, jog skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas, ilgą laiką taikydamas kaltinamajam suėmimą neturės galimybės išteisinti kaltinamojo ar skirti jam mažesnę bausmę nei kaltinamojo suėmime išbūtas laikas. Teismo pareiga yra nustatyti tikruosius nusikalstamų veikų padarymo kaltininkus ir skirti jiems teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes, todėl tokia skunde dėstoma prezumpcija yra neteisinga ir nepagrįsta.
18. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams, yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir nesuvaržo kaltinamojo teisių labiau nei tą leidžia proporcingumo principas ar kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės terminą apygardos teismas nukrypo nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos, todėl kaltinamojo R. P. skundas atmetamas, o skundžiama nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo R. P. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.