- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-70-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Laima Garnelienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. O.
- Advokatai
- Marius Zabita
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus – bejėgiškos būklės asmens nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus – dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkiu sveikatos sutrikdymu, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, taip pat veikiant nusikalstamame susivienijime, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – asmens nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime bei pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį – turto prievartavimu, veikiant nusikalstamame susivienijime. Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte, t. 51, b. l. 12-23.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. O. 2016 m. lapkričio 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, jog švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas Marius Zabita skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu: namų areštu, intensyvia priežiūra, 30 000 eurų ar kito teismo nustatyto dydžio užstatu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, dokumentų paėmimu ir/ar kitomis kardomosiomis priemonėmis.
4.1. Skunde nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, galioja prezumpcija paleidimo iš suėmimo naudai (McKay v. the U. K., Balčiūnas v. Lithuania). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, teisminėms institucijoms nesuteikiamas pasirinkimas tarp kaltinamojo bylos nagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką ir jo paleidimo proceso metu. Iki nuteisimo asmuo turi būti laikomas nekaltu, ir svarstomos nuostatos tikslas iš esmės yra reikalavimas jį paleisti iš karto, kai tik jo besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas (McKay v. the U. K., Zherebin v. Russia).
4.2. Gynėjas sutinka su teismo pozicija, kad ši byla yra specifinė, tačiau ji specifinė ne tik tuo, kad kaltinamieji inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmes. Ši byla specifinė ir tuo, kad kaltinimas grindžiamas laisvės atėmimo vietų subkultūros kriminalizavimu ko nenumato Baudžiamasis kodeksas. Nagrinėjant kardomosios priemonės suėmimo klausimą, kaltinimas yra svarbus tik tiek, kiek tai yra reikšminga duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką pakankamumui.
4.3. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai egzistuojančiu pripažino suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes šis suėmimo pagrindas neegzistavo net ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, naujų aplinkybių, pagrindžiančių šį pagrindą, byloje neatsirado. Be to, ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai buvo netrukdomai atlikti, bandymų paveikti liudytojus bei nukentėjusius nebuvo užfiksuota. Skundžiamoje nutartyje teismas analizavo kaltinamajame akte išdėstytus kaltinimus bei liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus, neigiamai charakterizuojančius kaltinamąjį, tačiau tai šio pagrindo pagrįstumui reikšmės neturi, nes kardomosios priemonės suėmimo taikymo dalykas yra savarankiškas procesas. Ar egzistavo nusikalstamas susivienijimas dar tik bus nustatinėjama šioje byloje, todėl tai neturi įtakos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo konstatavimu. Liudytojai, nukentėjusieji, asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ikiteisminio tyrimo metu jau buvo apklausti, dalis ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme jau apklausti visi nukentėjusieji, išskyrus vieną, kuris galimai vengia teismo proceso, 3 kaltinamieji pateikė paaiškinimus, apklausti keli liudytojai. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ne visi liudytojai yra apklausti teisme. Be to, Policijos departamento pažyma, kuria rėmėsi teismas, yra abstrakti ir niekuo nepagrįsta, jos teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas BPK nustatytais procesiniais veiksmais, todėl remtis ja nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad joje nėra atskleista informacija apie bandymus trukdyti procesui ar daryti poveikį liudytojams. Gynėjas pažymi, kad A. O. suėmimo vykdymo metu bendravo telefonu ir matėsi tik su savo šeima, o tai rodo, jog asmuo neturi jokio intereso trukdyti procesui. Trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas remiantis konkrečiais faktiniais duomenimis ir šie duomenys negali būti spėjamojo pobūdžio (EŽTT sprendimai bylose Y. K. v. Russia, Y. Y. v. Russia). Šis pavojus yra tinkamas suėmimo pagrindas tik pradinėje proceso stadijoje, tačiau, atlikus procesinius veiksmus, kurių galimu trukdymu buvo motyvuojamas suėmimas, šis pavojus paprastai mažėja (EŽTT sprendimai bylose Ilkin v. Russia, Kislitsa v. Russia). Atsižvelgiant į EŽTT praktiką, šio pagrindo taikymas galimas tik pradinėje proceso stadijoje, nebent paaiškėja naujos aplinkybės leidžiančios matyti, kad tokia grėsmė yra reali. Priešingu atveju, šis suėmimo pagrindas tampa absoliutus ir nepaneigiamas visose baudžiamojo persekiojimo stadijose. Gynėjas nurodo ir tai, kad priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nukentėjusiems ir liudytojams didesnis pavojus dėl poveikio byloje yra iš kitų nukentėjusiųjų, liudytojų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, tai patvirtina jų apklausos nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje.
4.4. Gynėjas nesutinka ir su teismo nustatytu suėmimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nurodo, kad riziką, jog būdamas laisvėje asmuo darys naujas nusikalstamas veikas, turi objektyviai pagrįsti kaltinančiosios pusės pateikti duomenys. EŽTT praktikoje pažymima, kad kaltinimų sunkumas gali būti pradinis elementas vertinant suėmimo būtinumą atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, tačiau toks pavojus turi būti objektyviai tikėtinas (Sulaoja v. Estonia). Gynėjas teigia, kad duomenų, jog kaltinamasis ruošiasi padaryti naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, šis pagrindas, jei juo vadovautis taip, kaip vadovavosi skundžiamąją nutartį priėmęs teismas, neatitinka teisingumo ir objektyvumo principų, nes toks jo taikymas tam tikrų nusikalstamų veikų inkriminavimo atveju sudaro prielaidą griežčiausios kardomosios priemonės taikymui viso baudžiamojo proceso metu. Gynėjo nuomone, keltinas klausimas dėl BPK 122 straipsnio 4 dalies atitikimo Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai. Jei įtarimai, nesant BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apie grasinimą ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ar įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, tai iš esmės yra konstatavimas, kad įtarimuose nurodytos veikos buvo padarytos ir tuo pačiu nustatomas absoliutus suėmimo taikymo pagrindas iki baudžiamojo persekiojimo proceso pabaigos.
4.5. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT yra nurodęs, kad spręsdamas dėl asmens suėmimo, institucijos privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti. Atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant dėl kokių priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Motyvavimas negali būti tik formalaus pobūdžio (sprendimai bylose Bolech v. Suisse, Khodorkovskiy v. Russia).
4.6. Gynėjas pažymi, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą privalo būti atsižvelgta ne tik į kaltinimų sunkumą ar bylos specifiką, tačiau į visas aplinkybes, proceso stadiją, kardomosios priemonės taikymo trukmę, proceso laiką, numatomą ir buvusią jo trukmę. Šiuo atveju asmens laisvės ir teisės gali būti ribojamos ir kitomis kardomosiomis priemonėmis, t. y. intensyvia priežiūra, užstatu (A. O. šeima yra pasiruošusi įmokėti 30 000 eurų ar ir kito dydžio užstato sumą). Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, jog „į kaltinamojo A. O. žmonos banko sąskaitas buvo pervedamos žymios piniginės sumos - pvz. įplaukos į vieną iš banko sąskaitų siekė 62 330,03 EUR (t. 22, b. 1. 50-73). <...> kas leidžia daryti prielaidą, kad šios lėšos gautos iš nusikalstamos veikos ir 30 000 eurų yra per maža suma“. Ši aplinkybė yra neištirta, teismas rėmėsi tarnybinio pranešimo duomenimis apie S. O. pinigines lėšas vienoje iš sąskaitų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į pinigų judėjimo srautus, praeities lėšas, pajamas ir išlaidas gautas iš teisėtų šaltinių ir t. t. Gynėjo nuomone, ši aplinkybė kaip tik parodo, kad S. O. turi galimybę sumokėti užstatą už vyrą. Kaltinamajam taip pat galėtų būti paskirta intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas. Šių priemonių kompleksas būtų pakankamas ir galėtų garantuoti asmens dalyvavimą procese.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. O. gynėjo advokato M. Zabitos skundas atmetamas
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – nukentėjusiųjų (A. G. ir kt.), liudytojų (R. L., D. P. ir kt.) parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
8. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas kaltinamajam A. O. skundžiama nutartimi pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8.1. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
8.2. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad būdamas laisvėje A. O. gali trukdyti procesui. A. O. kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, dėl savanaudiškų paskatų organizavo bejėgiškos būklės asmenų (kitų nuteistųjų) sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, organizavo neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo nuteistųjų turto prievartavimą. Taigi pagal pareikštą kaltinimą A. O. padėtis prieš kitus nuteistuosius buvo išskirtinė, o tai leidžia teigti, kad jis turėtų realią galimybę įtakoti teisiamajame posėdyje dar neapklaustų asmenų (nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų) parodymų turinį. Skundžiamoje nutartyje įvertinti bylos duomenys, kad kaltinamasis A. O., paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau palaikė ryšius, telefonu bendravo su pataisos namuose likusiais nuteistaisiais bei suimtais asmenimis ((duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji, galimai bijodami poveikio, teismo prašė apklausti juos nuotoliniu būdu, o dalis nukentėjusiųjų atsisakė duoti parodymus. Nustatydamas šį suėmimo pagrindą teismas atsižvelgė ir į tai, kad teisiamajame posėdyje apklausta tik dalis nukentėjusiųjų ir tik vienas liudytojas. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai A. O. pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, proceso stadiją, trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti.
8.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. O., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Jis teistas, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Remiantis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymu, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant nusikalstamu susivienijimu, vieno iš vadovų vaidmuo inkriminuojamas A. O.. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką. Dalies jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, leidžia manyti, kad kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Šių duomenų visuma leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog A. O. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl A. O. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų reikalavimų. Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. A. O. kaltinamas visuomenei itin pavojingų nusikaltimų, t. y. nusikaltimų visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, nuosavybei bei nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, galimu padarymu, todėl išskirtinės priežastys pateisinančios tolimesnį suėmimo taikymą yra A. O. pavojingumas visuomenei, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas, o taip pat ypatingas šios bylos sudėtingumas bei itin didelė apimtis.
10. Kaltinamojo gynėjas prašo paskirti A. O. kitas, švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštą, intensyvią priežiūrą, 30 000 eurų ar kito teismo nustatyto dydžio užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ar kt.), tačiau atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, kaltinamojo asmenybę, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, mąstą, švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad asmuo netrukdys procesui ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo A. O. teises, tačiau šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam A. O. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.