- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-375-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 28 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-18-1121/2020 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m lapkričio 30 d. nutartimi E. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas dėl skundžiamoje nutartyje nurodytos nutarties datos (t. 74, b. l. 44)) kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo E. P. gynėjas Jonas Jasiulevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir paskirti E. P. su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę užstatą.
4.1. Skunde nurodoma, jog E. P. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, būdamas įkalinimo įstaigoje, kaltinamasis labai pasikeitė – įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterių specialisto kvalifikaciją, baldžiaus bei daug kitų profesijų, kurios, jį paleidus į laisvę, leistų greitai susirasti darbą; taip pat sukūrė šeimą, susilaukė vaiko, o paleistas į laisvę turėtų kur gyventi. Visos šios aplinkybės, gynėjo teigimu, paneigia Vilniaus apygardos teismo išvadas dėl naujų nusikalstamų veikų darymo.
4.2. Skunde cituojamos BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nurodoma, kad E. P. suėmime yra laikomas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Gynėjas kelia klausimus dėl E. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su M. J. nužudymu: aptaria šio nukentėjusiojo mirties aplinkybes (mirė praėjus metams po padarytų sužalojimų, buvo paleistas iš ligoninės kaip pasveikęs), specialisto išvadą, kad tarp M. J. mirties ir patirtų sužalojimų nėra priežastinio ryšio, ir teigia, kad M. J. nebuvo nužudytas.
4.3. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 6 straipsnių nuostatos, nes teismo procesas šioje byloje ne dėl E. P. kaltės tęsiasi nepateisinamai ilgai, o dėl šalyje besitęsiančio karantino teismo posėdžiai neįvyksta.
4.4. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad E. P. motina pasiskolino ir surinko 10 000 Eur sumą, kurią, kaip užstatą, įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą.
Teismo posėdyje E. P. gynėjas advokatas J. Jasiulevičius prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus skundas atmetamas.
5. Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigiama skunde, kaltinamajame akte esantys duomenys, kurių dalis jau buvo ištirti ir teisiamajame posėdyje, t. y. liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad E. P. galėjo padaryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas. Nors skunde keliamas klausimas dėl kaltinimo dalies, susijusios su M. J. nužudymu, pagrįstumu, tačiau, nagrinėjanti skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys įrodymai nevertinami. Todėl, ar E. P. pagrįstai yra kaltinamas dėl minėto asmens nužudymo, bus atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą.
7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam E. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ‑ t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas E. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje E. P. kaltinamas ne atsitiktinių, bet galimai iš anksto suplanuotų, sistemingų nusikaltimų, susijusių su kvalifikuotu kitų asmenų gyvybės atėmimu bei sveikatos sutrikdymu, su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turto prievartavimu, kurie galimai padaryti dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje ir E. P. galimai būnant šio susivienijimo organizatoriumi. Šie E. P. inkriminuojami nusikaltimai, įvertinus ir tai, kad jie galimai padaryti šiam esant laisvės atėmimo vietoje, leidžia spręsti apie E. P. asmenybės pavojingumą, visišką įstatymų bei moralės normų negerbimą, jų nesilaikymą. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu E. P. 13 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės žmogų, ir šie duomenys, vertinant su nagrinėjamoje byloje E. P. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, neabejotinai leidžia daryti išvadą apie asmens padidintą pavojų visuomenei, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad E. P. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepakeitė savo nusikalstamo elgesio, bet priešingai ‑ galimai padarė byloje nagrinėjamus sunkius ir labai sunkius, itin pavojingus nusikaltimus. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje E. P. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jam taikomo suėmimo terminą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. E. P. taikomo suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad pastarasis turi šeimą, gyvenamąją vietą, įkalinimo įstaigoje įgijo išsilavinimą ir specialybių.
9. Gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad teisminis šios bylos nagrinėjimas užsitęsęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, šiuo metu ją sudaro virš 70 tomų, byloje yra itin didelis skaičius proceso dalyvių (daugiau nei 100), iš kurių 16 yra kaltinamųjų, byla nagrinėjama dėl sunkių ir labai sunkių sudėtingų, sistemingų, gerai suplanuotų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Nors bylos nagrinėjimas vyko intensyviai pagal iš anksto suderintą teismo posėdžių grafiką, bylos nagrinėjimą sutrukdė objektyvios priežastys – Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas dėl COVID-2019 pandemijos, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad iki 2021 m. birželio 17 d. suplanuota virš 50 teismo posėdžių, ir tai patvirtina, kad dedamos visos pastangos, jog ši byla būtų išnagrinėta.
10. Teisėjų kolegija sutinka, kad griežčiausia kardomoji priemonė E. P. taikoma jau ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, atsižvelgiant į jo galimai įvykdytų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pažymėtina, kad skunde nurodytas 18 mėnesių maksimalus suėmimo taikymo terminas yra taikomas šią kardomąją priemonę tęsiant ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylą nagrinėjant teisme, kaip tai yra E. P. atveju.
11. Kaltinamajam E. P. taikoma kardomoji priemonė suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Tačiau nagrinėjamu atveju taikant kaltinamajam E. P. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamajam E. P. tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė yra proporcinga ir pateisinama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi kaltinamajam E. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.