Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo B. M. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje B. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad jis tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos narės N. K. sveikatą, t. y. 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 18.50 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, po išgertuvių kilus asmeniniam konfliktui, tyčia peiliu 1 kartą dūrė savo šeimos narei – sugyventinei N. K. į pilvo sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai durtinį-kiauryminį pilvo sužalojimą su kiauriniu skrandžio pažeidimu, pripažįstamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.B. M. taip pat kaltinamas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis sistemingai baugino nukentėjusiąją N. K. naudodamas psichinę prievartą, t. y. nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grįžęs iš įkalinimo įstaigos po atliktos 60 parų arešto bausmės, kuri buvo paskirta už tai, jog jis smurtaudamas prieš savo sugyventinę N. K., sukėlė jai fizinį skausmą, sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą ir grasindamas ją nužudyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėdavo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kas kartą kilus žodiniam konfliktui, periodiškai – ne mažiau kaip 30 kartų, sakydamas, kad „...aš sėdėjau dėl to, kad kažkas tai mirs“, kartodamas grasinančius žodžius: „papjausiu...“ bei tuo pačiu atlikdamas bauginančius veiksmus, t. y. laikydamas rankoje į N. K. nukreiptą peilį, gainiodamas ją po butą, peilį mesdamas į N. K. ir nuolat kartodamas, jog ją papjovęs ir pats nusižudys – pasikars.B. M. 2017 m. rugsėjo 20 d. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. B. M. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi suimtajam B. M. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Skunde kaltinamasis B. M., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, prašo paleisti jį į laisvę ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės apribojimu. Suimtasis nurodo, kad būdamas laisvėje dirbs, nebėgs (neslėps) nuo teismo, nedarys naujų nusikalstamų veikų.Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo B. M. skundą atmesti.Kaltinamojo B. M. skundas atmestinas.Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas B. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes tokios rūšies kardomajai priemonei pratęsti, tinkamai taikė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatas.Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog B. M. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: paties kaltinamojo B. M., liudytojų (P. K., R. R. ir kt.), nukentėjusiosios N. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose esantys duomenys, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai įvertino šiuos duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, įtarimas labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad suimtam B. M. inkriminuojamas nusikaltimas, nustatytas BK 135 straipsnio d dalies 3 punkte, priskiriamas prie labai sunkių nusikalstamų veikų žmogaus sveiktai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią gana griežtą, nuo 2 iki 12 metų, laisvės atėmimo bausmę, o nusikalstama veika, įtvirtinta BK 145 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios padarymo B. M. šioje byloje taip pat suformuluoti kaltinimai, priskirtina apysunkėms nusikalstamoms veikoms (BK 11 straipsnio 4 dalis). B. M. teistas jau 5 kartus už fizinio smurto naudojimą, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ne kartą baustas administracine tvarka, būdamas laisvėje nevengė vartoti alkoholio, veikas, dėl kurių jam šioje byloje pareikšti kaltinimai, taip pat padarė galbūt apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, tokios aplinkybės itin neigiamai apibūdina kaltinamojo B. M. asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Apygardos teismas teisingai įvertino ir suimtojo socialinius bei šeiminius ryšius. Iki suėmimo B. M. nedirbo (registruotas darbo biržoje), ir nors turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau išsituokęs, neturi išlaikytinių. Tokios aplinkybės patvirtina, kad B. M. neturi ir nekuria tamprių ryšių nei su visuomene, nei su šeima. Todėl spręstina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog suimtasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. B. M. inkriminuota veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, B. M. yra teistas jau 5 kartus už fizinio smurto naudojimą, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ne kartą baustas administracine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju taip pat nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Suimtojo B. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (teistas 5 kartus; ne kartą baustas administracine tvarka; piktnaudžiauja alkoholiu), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (išsituokęs; nedirba; neturi išlaikytinių), kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas (pasikėsinta į žmogaus sveiktą, padarant sunkų jos sutrikdymą; sisteminiai grasinimai susidoroti papjaunant), pobūdis (smurtinis), sunkumas (ne tik apysunkis, bet ir labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą B. M. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam B. M. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi bylą perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui. Teismo posėdžiai numatyti iki 2018 m. spalio 22 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. B. M. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis suimtas ne trumpą laiką, tačiau jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo B. M. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suimtojo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis būdamas laisvėje dirbs, nebėgs (nesislėps) nuo teismo, nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau B. M., taip pat nesuponuoja išvados, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teisėtą nutartį.