Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. lapkričio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. I. (T. I.), laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2009-2010 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai perdavė T. I. saugojimui ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį (77 vnt.) šaudmenų, o būtent: pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Degteriovo konstrukcijos pistoletą-kulkosvaidį PPD 1940 (TSRS), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra A kategorijos šaunamasis ginklas ir yra draudžiamas civilinėje apyvartoje; pramoninės gamybos pertaisomą 12-o kalibro lygiavamzdį šautuvą Winchester 1300 Defender (JAV), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos šaunamasis ginklas; pramoninės gamybos .380 kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 022109, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas; 40 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarev (7,62x25mm) šovinių, kurie yra A ir B kategorijos šaudmenys; 7 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x18) Makarov šovinių; 3 vnt. pramoninės gamybos (Čekija) .270 kalibro medžioklinių Winchester (.270 WIN) šovinių; 15 vnt. pramoninės gamybos 1930/33 m. pavyzdžio karinių 7,62 mm kalibro šovinių (7,62x25); 12 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, kuriuos T. I. pergabenus į kitą vietą, pastarasis (T. I.) laikė slėptuvėje, esančioje žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012 metų pavasario po ko, 2012 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtus ginklus ir šaudmenis T. I. pergabeno į kitą slėptuvę, esančią miškelyje (duomenys neskelbtini), ir laikė joje iki 2012 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kuomet jo (D. K.) prašymu parodė M. (M.) G., po ko veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G., neturėdamas leidimo laikė nurodytus ginklus minėtoje slėptuvėje, iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, kai ne anksčiau kaip 2013 m. spalio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis (D. K.) pergabeno ir perslėpė, dalį šaudmenų ir šaunamąjį ginklą, o būtent: pramoninės gamybos .380 kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 022109, 7 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x18) Makarov šovinių; 3 vnt. pramoninės gamybos (Čekija) .270 kalibro medžioklinių Winchester (.270 WIN) šovinių; 15 vnt. pramoninės gamybos 1930/33 m. pavyzdžio karinių 7,62 mm kalibro šovinių (7,62x25); 12 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, į slėptuvę, esančią žemėje prie garažų masyvų, adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su M. G., neturėdamas leidimo, laikė iki 2015 m. gegužės 20 d., kai įvykio vietos apžiūros metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai, o kitą dalį ginklų ir šaudmenų, o būtent: pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Degteriovo konstrukcijos pistoletą-kulkosvaidį PPD 1940 (TSRS), pramoninės gamybos pertaisomą 12-o kalibro lygiavamzdį šautuvą Winchester 1300 Defender (JAV), 40 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarev (7,62x25mm) šovinių laikė kartu su M. G. miškelyje (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 19 d., kai įvykio vietos apžiūros metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2013 metų pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, G. Š. (G. Š.), R. B. ir D. K. susibūrė į organizuotą grupę, skirtą neteisėtai disponuoti, parduoti ar kitaip platinti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, į kurią įtraukė M. G. ir R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), siekdami bendro nusikaltimo rezultato – turtinės naudos sau ir nusikalstamos veikos bendrininkams,

G. Š., R. B. buvo atsakingi už psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, slėpimą. Savo veikloje naudojo įvairias konspiracijos priemones: ryšio blokatorius, WIFI maršrutizatorius, nuolatos keitė mobiliojo ryšio telefonus bei SIM korteles, įrenginėjo slėptuves psichotropinių medžiagų laikymui bei nurodė laikytis konspiracijos ir kitiems šios organizuotos grupės nariams. Taip pat disponavo bendromis lėšomis, kurios buvo gautos pardavus narkotines ir psichotropines medžiagas bei paskirstė vaidmenis kitiems organizuotos grupės nariams: susitarė, kad D. K. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tikslu bendraus su M. G. ir R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), tarsis su jais dėl konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo kiekių, kainos bei išplatinimo vietos ir laiko, dėl šių medžiagų nedidelio kiekio pavyzdžio perdavimo kokybės patikrinimui. Gavus konkretų patvirtinimą dėl reikiamo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, D. K. apie tai informuodavo G. Š. ir R. B., po ko jų nurodytose vietose ir laiku buvo išplatinami dideli ir labai dideli narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai.

Veikdamas šioje organizuotoje grupėje, jis (D. K.), ne vėliau kaip 2013 metų pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo laiku nenustatytu metu, Vilniaus mieste, neteisėtai įgijo iš R. B. ir G. Š. psichotropinę medžiagą 5-Fluoro -AKB- 48 ir 0,730 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias pastarasis už skolą Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka),

tęsdamas su organizuotos grupės nariais aptartą nusikalstamą veiklą, jis (D. K.), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Vilniaus mieste, įgijo iš R. B. ir G. Š. psichotropinę medžiagą – PV8, kurią ne vėliau kaip iki 2014 metų spalio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis (D. K.) neteisėtai pardavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka),

tęsdamas su organizuotos grupės nariais aptartą nusikalstamą veiklą, jis (D. K.) 2014 m. lapkričio 19 d. susitarė su R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), atliekančiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo už 10 000,00 Lt (2 896,2 Eur), po ko jam (D. K.), G. Š. ir R. B. iš anksto aptarus psichotropinės medžiagos paslėpimo vietą, G. Š., kartu su R. B., iki 2014 m. lapkričio 20 d. 09.55 val., Vilniaus mieste, automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir atgabeno į slėptuvę miškelyje, esančią šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, Vilniuje, labai didelį kiekį – 194,657 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, R. B. automobilyje stebint aplinką, G. Š. nunešė ir padėjo minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos į minėtą slėptuvę, esančią po asfalto nuolaužomis, po ko tą pačią dieną, 16.55 val., nurodytoje vietoje, miškelyje, R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos paėmė ir pateikė policijos pareigūnams,

tęsdamas su organizuotos grupės nariais aptartą nusikalstamą veiklą, jis (D. K.), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Vilniaus mieste, neteisėtai, įgijo iš G. Š. ir R. B. psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA pavyzdį, kurią jis (D. K.), neteisėtai, 2014 m. lapkričio 26 d., apie 17.30 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus,

tęsdamas su organizuotos grupės nariais aptartą nusikalstamą veiklą, jis (D. K.), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Vilniaus mieste, neteisėtai, įgijo iš R. B. ir G. Š. psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA pavyzdį, kurį jis (D. K.) 2014 m. gruodžio 12 d., Vilniaus mieste, neteisėtai, neatlygintinai išplatino M. G., kuris tą pačią dieną, apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neatlygintinai išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus,

tęsdamas su organizuotos grupės nariais aptartą nusikalstamą veiką, jis (D. K.), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, neteisėtai įgijo iš G. Š. ir R. B. psichotropinės medžiagos – amfetamino pavydį, kurio kiekis 0,146 g, kurią jis (D. K.) 2015 m. sausio 30 d. neatlygintinai išplatino M. G., o jis tą pačią dieną, apie 15.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neatlygintinai šį kiekį psichotropinės medžiagos išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus,

tęsdamas su organizuotos grupės nariais aptartą nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 19 d. M. G. susitarė su R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), atliekančiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo už 3 000,00 Eur, po ko R. B. su G. Š., nurodydami slėptuvės vietą, išplatino jam (D. K.) labai didelį kiekį – 192,343 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tęsdami nusikalstamą veiką jis (D. K.), 2015 m. vasario 20 d., 13.21 val., kartu su M. G. automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį mišką, kur jis (D. K.) parodė M. G. vietą, kur po žemėmis yra paslėptas labai didelis kiekis – 192,343 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, po ko tą pačią dieną, apie 14.00 val., M. G., parodydamas minėtą vietą miške R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos,

tęsdamas su organizuotos grupės nariais aptartą nusikalstamą veiką, jis (D. K.) 2015 m. gegužės 13 d. susitarė su R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 39¹ straipsnio tvarka), atliekančiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo už 3 000,00 Eur, po ko jam (D. K.), G. Š. ir R. B. iš anksto aptarus psichotropinės medžiagos paslėpimo vietą, G. Š., kartu su R. B., iki 2015 m. gegužės 14 d. apie 18.38 val., automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir atgabeno į slėptuvę miškelyje, esančią šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, Vilniuje, labai didelį kiekį 185,24 g psichotropinės medžiagos amfetamino, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, G. Š., kartu su R. B., minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos nunešė į slėptuvę ir R. B. šalia stebint aplinką, G. Š. padėjo į iš asfalto nuolaužų padarytą slėptuvę 185,24 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią tą pačią dieną, nurodytoje vietoje, apie 19.00 val., įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2015 metų vasario mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, palikęs iš anksto sutartoje vietoje, tarp vamzdžių namo adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, išplatino M. G. labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 23,385 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią pastarasis laikė namo (duomenys neskelbtini), rūsio bendrose patalpose, esančioje slėptuvėje iki 2015 m. gegužės 21 d., kai apie 13.30 val., jo paties (M. G.) parodymų patikrinimo vietoje metu jis minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino parodė ir atidavė policijos pareigūnams.

Be to, D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2015 metų vasario mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, palikęs iš anksto sutartoje vietoje, tarp vamzdžių namo adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, išplatino M. G. labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 23,385 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią pastarasis laikė namo (duomenys neskelbtini), rūsio bendrose patalpose, esančioje slėptuvėje iki 2015 m. gegužės 21 d., kai apie 13.30 val. jo paties (M. G.) parodymų patikrinimo vietoje metu jis minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino parodė ir atidavė policijos pareigūnams.

Be to, D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, ne anksčiau kaip 2015 metų kovo mėnesio pabaigoje ir ne vėliau kaip 2015 metų balandžio mėn. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sukurstytas M. G., padėti jam įgyti suklastotą aukštojo mokslo diplomą, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, perdavė G. B. M. G. asmens duomenis: vardą, pavardę ir asmens kodą, reikalingus įrašyti į netikrą dokumentą, tokiu būdu padėjo G. B. realizuoti netikrą dokumentą.

Be to, D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai, neturėdamas leidimo nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. gegužės 16 d. 23.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: pistoletą „Walther PP“, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir šešis vienetus 9 mm šovinių, skirtų šaudyti iš to paties kalibro dujinių pistoletų, tame tarpe ir iš minėto dujinio pistoleto, kurie minėtu laiku ir vietoje atliktos kratos metu bute esančioje viršutinėje spintelėje buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

D. K. 2015 m. gegužės 16 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi kaltinamajam D. K. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis D. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neįsigilino į konkrečias aplinkybes ir vien formaliai vertino galimai padarytų nusikaltimų sunkumą bei gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą. Kaltinamasis nurodo, kad yra vedęs, turi mažametę dukrą, iki suėmimo dirbo UAB „Medienos verslas“ vadybininku, turėjo legalų pajamų šaltinį, nors praeityje buvo teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs. Tokios aplinkybės, anot kaltinamojo, objektyviai paneigia faktą, kad yra pagrįsta galimybė manyti, jog jis turi ketinimų bėgti (slėptis) nuo teismo arba kitais neteisėtais būdais bandyti išvengti proceso. Jis neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų bylos nagrinėjimui teisme bei rodytų jo ketinimą bėgti (slėptis) nuo proceso. Priešingai, kaltinamasis iš dalies pripažįsta jam pareikštus kaltinimus, yra davęs parodymus ikiteisminiame tyrime ir neneigia savo įvykdytų nusikalstamų veikų, o jo socialinių ryšių tvirtumas, taip pat tai, kad neturi jokių nusikalstamų ryšių užsienyje, paneigia Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. K. gali daryti naujus nusikaltimus. Tokia teismo išvada neparemta objektyviais faktiniais duomenimis, o yra tik prielaida. Šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį, t. y. byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksnius ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien tik iš buvusio elgesio. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą nurodytu pagrindu, konstatavo, jog šį pagrindą patvirtina D. K. pareikštų kaltinimų sunkumas, ankstesni teistumai bei tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje D. K. yra kaltinamasis. Tačiau, be šių formalių teiginių, teismas net nebandė tikrinti, kokie konkretūs ir objektyvūs bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog D. K. ir ateityje gali daryti nusikalstamas veikas. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. K. planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra dar tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, todėl vien pareikštų kaltinimų pagrindu negalima neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos, ar kad D. K. ateityje tikrai bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas, ar, juo labiau, kad tai patvirtina jo siekius daryti naujas nusikalstamas veikas ateityje. Be to, net jei praeityje D. K. ir darė kokias nors veikas, už kurias buvo nuteistas ir atliko bausmę, iš to negalima neabejotinai manyti, jog analogiškas veikas darys ir ateityje. Kiekvienas nutarties teiginys turi atitikti faktines bylos aplinkybes, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, nutarties negalima grįsti išgalvotais ir objektyvių aplinkybių neatitinkančiais motyvais ar spėjimais.

Be to, skundžiamoje nutartyje, kuria pratęstas pačios griežčiausiosios kardomosios priemonės terminas, be proceso įstatyme numatytų suėmimo pagrindų bei inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės, nėra nurodyta nė vieno įtikinamo motyvo, kuris leistų daryti neabejotiną išvadą, jog kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, pvz., skiriant intensyvią priežiūrą, namų areštą griežtomis sąlygomis. Kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra - užtikrintų visišką D. K. kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas. Šios kardomosios priemonės taikymas kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui bei, taikant kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis, užtikrintų, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai. Paskirtas tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą yra sumokėta 10 000 EUR pinigų suma, galimam užstatui užtikrinti. Ši suma, atsižvelgiant į D. K. socialinių ryšių tvirtumą bei jo ir jo artimųjų finansinę padėtį yra itin reikšminga ir pilnai pakankama tam, kad užtikrintų D. K. dalyvavimą procese bei eliminuotų bet kokią grėsmę, kad būdamas laisvėje D. K. atliks bet kokius procesui galinčius trukdyti veiksmus ar darys naujus nusikaltimus. Taigi ir švelnesnė kardomoji priemonė ar kelios jų suteiktų pakankamas garantijas, jog D. K. dalyvaus procese, nedarys naujų nusikaltimų ir neatliks jokių kitų procesui trukdančių veiksmų.

Suėmimas D. K. atžvilgiu taikomas jau aštuoniolika mėnesių. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimas, tuo rimtesniais motyvais būtina pagrįsti neišvengiamą būtinybę taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių D. K. turi būti laikomas suimtas taip ilgai (jau beveik aštuoniolika mėnesių). D. K. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi stiprius socialinius ryšius, už jį jau yra sumokėtas užstatas, turi darbo vietą. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminas skundžiama apygardos teismo nutartimi buvo pratęstas nesant būtinųjų suėmimo taikymo pagrindų, tinkamai neįvertinus reikšmingų aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti skiriant ir pratęsiant kardomąją priemonę, ši beveik aštuoniolika mėnesių kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams, o tolesnis jos taikymas skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais yra nebepateisinamas.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. skundas tenkinamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kratos ir apžiūros, įvykio vietos apžiūros, slapto sekimo protokoluose, specialistų išvadose, paties D. K. parodymuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo iš esmės grindė inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekiu, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pernelyg sureikšmino nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas D. K., sunkumą bei jam galimai gresiančios bausmės griežtumą. Nors D. K. kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, buvo anksčiau teistas, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimą ir panašiai. Vien nusikaltimų, kurių padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis D. K. yra vedęs, turi mažametę dukrą, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo vadybininku UAB „Medienos verslas“. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo D. K. pakankamai tvirtus socialinius ryšius. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. K. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas galėtų slapstytis nuo teismo, nėra duomenų, kad D. K. būtų bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ar kitaip vengęs bylos proceso. Atsižvelgus į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje D. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

D. K. kaltinamas padaręs šešias tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų ir nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nusikalstamos veikos padarytos galimai veikiant bendrininkų ir organizuota grupe, todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai galėjo būti ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, vykdyti kelerius metus, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Kaltinamojo vaidmuo darant galimus nusikaltimus buvo pakankamai aktyvus. D. K. anksčiau yra teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, taip pat už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. K. kaltinamas analogiškų labai sunkių nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymu, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, ir rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. Pagal D. K. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, mastą, disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių D. K. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog yra tikimybė, kad būdamas laisvėje D. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi ar planuoja daryti naujus nusikaltimus.

Kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs ir skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų, todėl nežiūrint į tai, kad apygardos teismo nutartyje Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas pripažintas nepagrįstu, suėmimo kaltinamajam D. K. taikymui formaliai pakaktų Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo.

Tačiau net ir formaliai nustačius Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.

Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, inter alia ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo; kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.

Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiame tyrime D. K. nebuvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nuo laikino sulaikymo dienos kaltinamasis buvo laikomas suimtas, t. y. suėmime jis jau praleido daugiau nei 18 mėnesių (nuo 2015 m. gegužės 16 d.). Byla Vilniaus apygardos teisme gauta tik 2016-08-02, pirmas teisiamasis posėdis įvyko tik 2016-10-10, byloje yra daug kaltinamųjų ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl bylos nagrinėjimas ir nuosprendžio priėmimas gali užtrukti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dar tikėtina pakankamai ilgai gali vykti ir apeliacinis procesas. Šioje byloje suėmimo terminas D. K. dar nėra nepateisinamai ilgas, tačiau vertinant anksčiau minėtas aplinkybes, dėl galimai ilgo bylos nagrinėjimo neišvengiamai kyla klausimas dėl galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones, kurių pagalba būtų galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus. Tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei, gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Šiuo atveju nėra tokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių D. K. turi būti laikomas suimtas minėtą ilgą laiko tarpą. D. K. suėmimo termino tęsimas, kai byloje nėra išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei Lietuvos Respublikos BPK 121, BPK 122 straipsnių nuostatoms.

Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosiomis priemonėmis tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam D. K. kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Kelių kardomųjų priemonių paskyrimas užtikrintų, kad D. K. negalėtų daryti naujų nusikalstamų veikų, o būdamas nesuimtas jis turėtų galimybę rūpintis savo šeima, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Be to, 2015-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos BPK 131¹ straipsnyje numatyta nauja kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Šios kardomosios priemonės esmė - įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų, kad 2015-11-30 E. L. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą sumokėjo 10 000 eurų piniginę įmoką užstatui už D. K.. Todėl kaltinamajam paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė (suėmimas) keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis - užstatu, intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu. Šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo D. K. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 133 straipsniu, 134 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi kaltinamajam D. K. pratęstą trims mėnesiams suėmimą pakeisti į kardomąsias priemones:

- į 10 000 EUR (dešimties tūkstančių EUR) užstatą, kurį 2015-11-30 sumokėjo E. L. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą (AB SEB banko 2015-11-30 mokėjimo nurodymas);

- dokumentų paėmimą;

- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. gruodžio 7 d., įpareigojant kaltinamąjį D. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose, bei nebendrauti su T. I., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. D.

Išaiškinti kaltinamajam D. K., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (Lietuvos Respublikos BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam D. K. Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, t. y. kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Išaiškinti užstato davėjui E. L., kad kaltinamajam D. K. pažeidus Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei.

Nutarties dalį dėl kaltinamajam D. K. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymą pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį D. K. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.