Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam I. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau, kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio įsitraukė į E. M. ir R. M., 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą. Taip pat 2015 m. balandžio 24 d. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: E. M., M. R., M. A., R. M., G. V. atvyko į susitikimą su T. B., T. K., turėdamas bendrą tikslą užpulti T. B., T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešos vietos juos nužudyti. Tokiu būdu I. S. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje.Taip pat I. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, BK 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, I. S. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, Topolių gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. B. buvo išlaisvintas.Taip pat I. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Browning“, pritaikytą šaudyti 6,35 mm kalibro „Browning“ šoviniais, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „CZ92“ bei 17 vnt. pramoninės gamybos 6,35 mm kalbibro „Browning“ šovinių, iš kurių 8 buvo sudėti į pistoletą. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune ir neteisėtai laikė iki jo sulaikymo Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, kai minėtas ginklas su 8 šoviniais policijos pareigūno buvo rastas ir išimtas, o 9 vnt. šovinių laikė automobilyje „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol apžiūros metu Kaune, prie Topolių g. (duomenys neskelbtini)-jo namo, jie buvo rasti ir paimti.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. S. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino I. S. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones: piniginį užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, nustatant pareigą pastoviai dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių Naujakurių g. 74-25, Kaune, jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose ar darbu. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas – neišvykimą iš namų – pakeičiant į įpareigojimą neišvykti už Kauno miesto ribų.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam I. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 17 d. Sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą apygardos teismas motyvavo tuo, kad neišnyko šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos, o keisti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas nėra pagrindo, nes tai apsunkintų jo stebėjimo vykdymą.Kaltinamasis I. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį nustatant, jog I. S. yra įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišvykti už Lietuvos Respublikos ribų.Kaltinamasis skunde nurodo, kad apygardos teismas, pratęsdamas jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą iš esmės nepasisakė dėl jo prašymo pakeisti šios kardomosios priemonės sąlygas panaikinant draudimą išvykti už Kauno miesto ribų arba šią kardomąją priemonę panaikinti. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apskritai nutylėjo esmines aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bet kurią kardomąją priemonę ar tęsiant jos terminą, t. y. buvo pažeistos imperatyvios BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatos. Kaltinamasis nurodo, kad jis ilgą laiką dirba UAB „Opek“ projektų vadovo pareigose. Darbines funkcijas jis turi vykdyti ne tik Kauno, bet ir įvairiuose kituose Lietuvos miestuose. Poreikis vykti į kitus Lietuvos miestus darbo reikalais artimiausiu metu dar labiau padidės, nes kaltinamajam pavesta vykdyti naują statybos projektą. Taip pat kaltinamasis visuomeniniais pagrindais dirba sporto trenerio asistentu ir nemokamai padeda treniruoti suaugusius ir vaikus, kuriuos savaitgaliais reikia lydėti į varžybas ir sporto stovyklas įvairiuose miestuose. Taikoma kardomoji priemonė užkerta kelią kaltinamajam normaliai dirbti ir tinkamai atlikti trenerio asistento pareigas. Kaltinamojo teigimu, dėl taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, nustatant pareigą neišvykstant už Kauno miesto ribų, nukenčia jo bendravimas su Jonavoje gyvenančia sergančia senyvo amžiaus motina, kuriai reikalinga priežiūra. Jis taip pat negali aplankyti savo artimųjų kapų, esančių Jonavos rajone, ilsėtis su šeima prie jūros ar keliauti po Lietuvą, be trukdžių nuvykti pas advokatą, kurio darbo vieta yra Vilniuje, gydytis sanatorijoje. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra jam taikoma jau devynis mėnesius ir per visą šį laikotarpį jis nė karto nepažeidė jos sąlygų. Teismo leidimu, siekiant atlikti medicinines procedūras, jam du kartus buvo nuimtas stebėjimo įtaisas, kuris ir vėl buvo uždėtas. Tačiau net ir būdamas be įtaiso kaltinamasis nebėgo, nesislėpė, neatliko jokių draudžiamų veiksmų. Be to, kaltinamasis savo elgesiu per intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį įrodė, kad neketina bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujų nusikaltimų. Juo labiau, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai yra itin stiprūs, už jį sumokėtas didelės vertės piniginis užstatas. Taigi, draudimas I. S. išvykti už Kauno miesto ribų yra procesiškai netikslingas ir neproporcingas. Juo labiau, kad elektroninis stebėjimo įtaisas yra mobilus elektroninis įrenginys, veikiantis visoje Lietuvos teritorijoje, todėl policijos pareigūnai gali stebėti kaltinamojo buvimo vietą ir jį kontroliuoti bet kurioje Lietuvos Respublikos vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo I. S. išvykimas už Kauno miesto ribų keltų kokią nors didesnę naujo nusikaltimo padarymo riziką ar kokiu nors būdu galėtų įtakoti teisminio proceso sėkmę. Kaltinamojo vertinimu, draudimas išvykti už Kauno miesto ribų neturi jokio procesinio tikslo, prieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, esmingai riboja jo galimybes tinkamai atlikti darbines pareigas, asmeninę judėjimo laisvę bei kaltinamojo šeimos narių teises. Juo labiau, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros panaikinimas arba jos sąlygų pakeitimas, nustatant draudimą kaltinamajam I. S. išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, neturės jokių neigiamų pasekmių baudžiamojo proceso sėkmei ir netrukdys pasiekti kardomųjų priemonių taikymo tikslų.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Kaltinamojo I. S. skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam I. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skiriant intensyvią priežiūrą, nustatomos šios kardomosios priemonės sąlygos, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nepateikia šių sąlygų sąrašo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis I. S. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu be įpareigojimo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą taip pat įpareigotas neišvykti už Kauno miesto ribų. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų T. B., T. K. apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje, tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamųjų kratos protokoluose bei kituose procesiniuose dokumentuose. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, svarstant dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjamu atveju I. S. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, taip pat pasikėsinęs padaryti apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, nustatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, 146 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo I. S. galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad jis kaltinamas padaręs apysunkį, labai sunkų, pasikėsinęs padaryti apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra nustatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę net iki gyvos galvos, daro išvadą, kad taikoma kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konvencijos nuostatų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma esant BPK 131¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms ir pagrindams bei yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam I. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams, apygardos teismas paliko jam tuos pačius įpareigojimus, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi, t. y. įpareigojimą pastoviai dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišvykti už Kauno miesto ribų, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar darbu. Kaltinamojo manymu, minėta intensyvios priežiūros sąlyga neišvykti už Kauno miesto ribų yra per griežta, riboja jo darbo ir šeimyninio gyvenimo galimybes, pažeidžia proporcingumo principą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumą neturi pagrindo sutikti su tokiais kaltinamojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme nustatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam I. S. taikomos kardomosios priemonės sąlygos neproporcingai neriboja jo teisių. Kaltinamasis su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais gali iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą, taip pat gali gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą. Darbinių pareigų atlikimas už Kauno miesto ribų pagal šiuo metu kaltinamajam nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, nebus prievolės neišvykti už Kauno miesto ribų pažeidimas, nes tokia galimybė nustatyta paskiriant kaltinamajam švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Kita vertus, ši galimybė neatleidžia I. S. nuo pareigos pateikti jo stebėjimą vykdančiai institucijai išvykimą už Kauno miesto ribų darbiniais reikalais patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad pagal atskirus kaltinamojo prašymus baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas gali tam tikram terminui pakeisti intensyvios priežiūros sąlygas, kaip tai buvo padaryta kaltinamajam siekiant atlikti medicininius tyrimus bei praleisti laiką su šeima švenčių metu. Nors kaltinamasis skunde pažymi, kad jis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų nė karto nepažeidė, be to, jį sieja tvirti socialiniai ryšiai, į teismo posėdžius atvyksta laiku, jam taikomos ir kitos kardomosios priemonės (užstatas, dokumentų paėmimas), tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo keisti nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas ar iš viso panaikinti šią kardomąją priemonę.Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama apygardos teismo nutartis, nors ir lakoniška, tačiau iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti kaltinamojo I. S. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo I. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.