Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-127-417/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-02
Bylos Nr.
AN2-127-417/2023
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00002-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
P. S.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-127-417/2023Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00002-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4.1; 1.5.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, Institucija) 2023-01-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-240-2023 P. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta administracine nuobauda – 170 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, už tai, kad jis 2022-12-30, 18.40 val., Šilalės r. sav., Kaltinėnų sen., Bartiškės k., vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė pagrindiniame kelyje kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 108, kur Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) draudžia lenkti. Baigdamas lenkti kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 6, 140.1 punktų, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2023-01-24 nutarimu, P. S. pateikė skundą Tauragės apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą pakeisti, taikant jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

3. Skundžiama 2023-04-05 nutartimi Tauragės apylinkės teismas P. S. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Tauragės apskrities VPK 2023-01-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023-04-05 nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Tauragės apskrities VPK 2023-01-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-240-2023, paskiriant jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priimant sprendimą dėl jo skundo apeliantas prašo vadovautis šia teismų praktika administracinių nusižengimų bylose: Alytaus apylinkės teismo nutartimis Nr. II-109-743/2018, II-111-743/2018, II-61-297/2019, II-112-393/2019, II-132-297/2019, II-50-780/2020; Kauno apygardos teismo nutartimis Nr. AN2-435-397/2018, AN2-268-397/2020; Kauno apylinkės teismo nutartimis Nr. II-177-725/2019, II-48-814/2020, II-335-1132/2023, II-267-573/2023; Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. AN2-83-635/2023; Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis Nr. II-282-963/2018, II-64-963/2019, II-113-288/2019, II-229-240/2019, II-471-586/2019, II-128-563/2020, II-58-586/2020, II-46-963/2023; Marijampolės apylinkės teismo nutartimis Nr. II-114-829/2019, II-72-829/2020; Panevėžio apylinkės teismo nutartimis Nr. II-189-1083/2018, II-53-1083/2020, II-53-1083/2023; Plungės apylinkės teismo nutartimi Nr. II-102-588/2019; Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. AN2-74-300/2020; Šiaulių apylinkės teismo nutartimis Nr. II-233-1065/2019, II-290-951/2019, II-19-471/2020, II-56-632/2023; Telšių apylinkės teismo nutartimis Nr. II-47-304/2018, II-46-971/2019, II-73-1037/2019, II-5-344/2023; Utenos apylinkės teismo nutartimi Nr. II-69-373/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. AN2-301-626/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis Nr. II-135-893/2018, II-323-961/2018, II-82-1013/2019, II-88-1033/2019, II-127-961/2019, II-242-486/2019, II-342-865/2019, II-393-271/2019, II-522-1011/2019, II-593-1053/2019, II-728-1122/2019, II-772-929/2019, II-252-1011/2023, II-182-1033/2023, II-72-1143/2023; Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimis Nr. II-150-371/2018, II-85-61712020, II-90-763/2020, II-41-541/2023.

4.1. Nurodo, kad su jam inkriminuotu administraciniu pažeidimu jis visiškai sutiko, pateikdamas skundą teismui prašė netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti, tačiau teismas jo prašymo netenkino.

4.2. Apeliantas nurodo, kad su skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2023-04-05 nutartimi nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

4.3. Teismas nutartyje traktavo, kad jo skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą arba jos neskirti. Nesutikdamas su minėtu teismo motyvu, apeliantas nurodo, kad jis 2022-12-30 18.40 val., neatitraukdamas dėmesio nuo važiuojamosios kelio dalies ir pakankamai neįvertinęs vietovės, lenkė vilkiką su puspriekabe. Ilgo lenkimo manevro metu vilkikas su puspriekabe korpusu užstojo įspėjamąjį artėjančios sankryžos ženklą, todėl vizualiai matydamas nepalankią vietą lenkti, siekdamas išvengti avarinės situacijos ir norėdamas kuo greičiau sugrįžti į savo važiuojamąją kelio dalį, manevrą turėjo užbaigti sankryžoje kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 170 Eur baudą sumokėjo. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant lenkti vilkiką su puspriekabe visiškai nesimatė įspėjamojo artėjančios sankryžos kelio ženklo, vilkikas jį užstojo korpusu, priešingu atveju vilkiko su puspriekabe nebūtų lenkęs.

4.4. Apelianto nuomone, įstatymo numatytų neigiamų pasekmių paskirtis bus užtikrinta ir nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant. Pažymi, kad nors prieš tai yra padaręs smulkių teisės pažeidimų, tačiau turi virš 5 metų vairavimo stažą, yra doras visuomenės narys, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, besirūpinantis šeima. Dirba kelių statybos projektų inžinieriumi UAB „G.“. Darbo funkcijoms atlikti yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikalingas vykdant darbo funkcijas. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Netekęs teisės vairuoti rizikuoja netekti darbo, vienintelio pajamų šaltinio. Teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti vilklige sergančia drauge. Taip pat rūpinasi ir negalią turinčia mama ir negalinčia savimi pasirūpinti močiute. Taigi, apelianto vertinimu, dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

4.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17 ir 2012-09-25 nutarimuose konstatuota: „Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisė pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti.“ Apelianto įsitikinimu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – trijų mėnesių terminui yra neteisinga ir neproporcinga.

4.6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis, senyvo amžiaus artimųjų, gyvenančių atskirai, priežiūra, taip pat administracinio nusižengimo padariniai. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Taigi, teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

4.7. P. S. nuomone, esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą, kaltės formą ir rūšį, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, akivaizdu, kad jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra per griežta administracinio poveikio priemonė, todėl apeliantas prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonę arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į P. S. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2023-04-05 nutartį ir Tauragės apskrities VPK 2023-01-24 nutarimą nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliantas P. S. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams – ir prašo neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Žemesnės instancijos teismas

8. P. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad lenkė pagrindiniame kelyje kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 108, kur draudžiama lenkti, ir baigdamas lenkti kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus.

9. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 Eur iki 90 Eur.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, inter alia, numatyta, jog lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. ANK 420 straipsnio 5 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2023-01-24 nutarimu pripažino P. S. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taip pat paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos baudos subendrintos ir P. S. paskirta galutinė subendrinta bauda – 170 Eur – ir minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui – trims mėnesiams – paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. S. padarė šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – lenkė draudžiamoje vietoje – sankryžoje ir baigdamas lenkti kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. S. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (tai Institucija pripažino P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad P. S. yra teigiamai charakterizuojamas darbe (dirba projektų inžinieriumi UAB „G.“) ir kad pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, taip pat rūpinantis savo šeimos nariais, tačiau, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kartu atsižvelgdamas į P. S. asmenybę (praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančias nuobaudas už 2022-04-15 ir 2022-09-25 padarytus nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje (greičio viršijimą), už 2022-06-28 ir 2022-10-14 padarytus nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje (greičio viršijimą)), padarė išvadą, kad P. S. Institucijos 2023-01-24 nutarimu už nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinus bausmes, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytiems nusižengimams ir jo asmenybei. Apygardos teismo vertinimu, tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos už padarytą vieną šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir P. S. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją. Kita vertus, vien P. S. teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo ir rūpinantis savo šeimos nariais negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos (šiuo atveju – specialiosios teisės atėmimo) skyrimo.

13. P. S. skunde nurodoma aplinkybė, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, jog nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui, niekam nebuvo sukeltas pavojus ir dėl to neatsirado neigiamų padarinių, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nesudaro pagrindo sušvelninti administracinio poveikio priemonę, paskirtą už padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, kai jis lenkė kitą važiuojančią transporto priemonę draudžiamoje vietoje. Kaip matyti iš policijos pareigūnų byloje pateikto vaizdo įrašo, P. S. lenkė išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, esant kelio ženklinimui „Artėjimo linija“, t. y. siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai yra tris kartus ilgesni už tarpus ir turėjo jam signalizuoti apie tai, jog lenkimas toje vietoje yra draudžiamas, ir lenkimo manevro metu pravažiavo esančią šviesoforu nereguliuojamą sankryžą, o baigdamas lenkti kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus; šį pavojingą lenkimo manevrą jis atliko važiuodamas darbo dieną, tamsiu paros metu žiemos sezonu, esant šlapiai kelio dangai ir lenkdamas krovininį automobilį, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių, kartu tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo deklaruojamą būtinybę vairuoti tiek nuvažiuojant į darbą, tiek ir rūpinantis šeimos nariais. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, būdamas suinteresuotas turėti teisę vairuoti, turi pats būti drausmingas ir ypač atidus vairuotojas ir nedaryti šiurkščių KET pažeidimų. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 25–30), P. S. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kaip pirmiau minėta, padarė turėdamas keturias galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą. Šie duomenys rodo, kad P. S. padarytas tyčinis šiurkštus KET pažeidimas, kai jis, nepaisydamas kelio ženklinimo, lenkė draudžiamoje vietoje – šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje ir lenkimo manevrą užbaigė kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, nebuvo atsitiktinis ir kad jis nėra drausmingas vairuotojas. Todėl P. S. skunde deklaruojamas teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo bei rūpinantis savo šeimos nariais negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai, teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo, rūpinantis šeimos nariais, negali būti laikomi išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas / administracinio poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Nors, kaip teigia, apeliantas, teisės vairuoti netekimas gali lemti didelę grėsmę netekti darbo vietos, kuri yra vienintelis jo pajamų šaltinis, teismo vertinimu, tokiu atveju asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti, turėtų informuoti darbdavį apie esamą situaciją, kad prireikus būtų užtikrinti kiti alternatyvūs P. S. darbo funkcijų atlikimo būdai. Taigi šios aplinkybės negali būti iškeliamos aukščiau visuomenės intereso ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių, tiek dėl darbo turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu P. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip pats nurodo, tiek dėl darbo, tiek rūpinantis šeimos nariais), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl pažeidėjo dėl administracinio nusižengimo patiriami nepatogumai, susiję su būtinybe vairuoti, yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas, nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje, kuri už šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma administracinio poveikio priemonė, skyrimas daug trumpesniam terminui arba jos neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

14. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pažeidėjas neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino ir gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek dėl darbo, tiek rūpinantis šeimos nariais, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonę). Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą (170 Eur) ir minimaliam terminui (trims mėnesiams) atimant teisę vairuoti transporto priemones, tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninti administracinę nuobaudą.

15. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismų praktika administracinių nusižengimų bylose (nurodyta šios nutarties 4 punkte), kuria apeliantas prašo vadovautis nesutikdamas su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – ir prašydamas neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, negali būti laikoma precedentais nagrinėjamai bylai, kadangi nesutampa nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) – apelianto nurodytose administracinių nusižengimų bylose asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį („Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo)“), 424 straipsnio 3 dalį („Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones“).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos P. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams – laikytina proporcinga ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Lenkdamas draudžiamoje vietoje P. S. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, skiriant P. S. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam terminui, nei numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia administracinio poveikio priemonė už padarytą šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskirti, visuma. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje Tauragės apylinkės teismas, netenkindamas P. S. skundo dėl Institucijos 2023-01-24 nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, ir nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos analogiškose administracinių nusižengimų bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. S. paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neskyrimas ar švelninimas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip to prašo apeliantas, neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

17. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2023-04-05 nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar panaikinti ją ir Institucijos 2023-01-24 nutarimą P. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius