Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30019-2018 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30019-2018 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kadangi 2018 m. spalio 18 d. 11.37 val., Vilniaus raj., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 8 kilometre vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,47 promilių girtumas) ir dėl šio administracinio nusižengimo padarymo jam skirta 300 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Z. J. 2018 m. spalio 18 d. 11.37 val., Vilniaus raj., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 8 kilometre vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,47 promilių girtumas nepritaikius alkotesterio paklaidos). Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad priimant minėtą nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pripažino, paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai, todėl vairavo, nuoširdžiai gailisi; priimant nutarimą buvo įvertinti administracinio nusižengimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, alkoholio kiekio matuoklio parodymai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai; buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu Z. J. administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Šiuo nutarimu Z. J. buvo paskirta minimali įstatyme numatyta nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą, kartu paskiriant įstatyme nustatytą privalomą minimalaus termino administracinio poveikio priemonę. Pagal pateikto skundo bei teismo posėdžio metu pareikštą reikalavimą matyti, kad Z. J. prašo paskirti mažesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti, o su paskirta 300 Eur dydžio bauda sutinka, ją sumokėjo. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kaip teismo posėdžio metu nurodė Z. J., kelia jam nepatogumų dėl jo galimybės dirbti, savaime nėra pakankama pripažinti, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, visgi vertinant visumą reikšmingų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui aplinkybių, svarbu tai, kad apeliantas pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė ir nurodė aplinkybes, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas fiksuotas viduryje dienos (11.37 val.), tikėtina, jog asmuo galėjo tinkamai neįvertinti būklės dėl galėjimo vairuoti bei dėl likusio alkoholio kiekio organizme. Svarbu ir tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė sutinkantis dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijos kursuose ir tai parodo asmens susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą pažeidimą bei jo pasekmes, todėl tai vertintina skundą padavusio asmens naudai. Vertinant asmenybę, matyti, jog Z. J. anksčiau nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 41) ir tai leidžia pagrįstai spręsti, jog Z. J. nėra piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas, už kurį nubaustas šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo asmens nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą. Teismo vertinimu, parenkant Z. J. administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, negalima neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis neženkliai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,4 promilės) girtumo ribą – byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,47 promilės (b. l. 44), kuris, įvertinus alkotesterio 1,7 procento paklaidą (b. l. 43), sumažėja iki 0,46 promilės. Tai reiškia, kad Z. J. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis, pažeidėjas, kaip minėta, galėjo sąžiningai klysti dėl blaivumo, kadangi alkoholį vartojo ne prieš pat įvykį, o, jo teigimu, iš vakaro metu. Teismo vertinimu, aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nusižengimas padarytas ne miesto teritorijoje, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta.

Teismo nuomone, Z. J. visiškai neskiriant ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Kita vertus, įvertinus neigiamų pasekmių trukmę konkretaus nusižengimo pavojingumą (realaus pavojaus nesukėlė, žala nepadaryta, kiti eismo taisyklių reikalavimai nepažeisti, neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną alkoholio kiekį, automobilį asmuo vairavo ne ką tik gėręs alkoholio, tačiau jį vartojęs iš vakaro), taip pat įvertinus skundą padavusio Z. J. asmenybę, t. y. tai, kad asmuo nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui, t. y. 12 mėnesių, savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30019-2018 dalis, kuria Z. J. taikyta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių, keistina, sutrumpinant šios poveikio priemonės terminą iki 7 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30019-2018 dalį, kuria Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.