Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. A. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 28 d. 19.50 val. Alytaus rajone, krašto kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai 5,4 kilometre vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 promilės girtumas, įvertinus alkotesterio paklaidą), ir partrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį šerną, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

A. K. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir policijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba nutarimą pakeisti ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas neginčija, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų. Tačiau nurodo, kad ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra vienodo pavojingumo. Pareiškėjas davė nuoseklius paaiškinimus policijos pareigūnams, sutiko su jam nustatytu neblaivumu, sumokėjo jam paskirtą baudą. Administracinį nusižengimą jis padarė Alytaus rajone, krašto kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, pareiškėjas transporto priemonę vairavo užmiestyje, krašto kelyje, toliau nuo gyvenvietės, kur eismas nėra intensyvus, joje nėra tokių pavojingų vietų kaip pėsčiųjų perėjos. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje pareiškėjas ir gyvena, reiškia, kad jis žino eismo sąlygas, patį kelią. Taigi, šios aplinkybės mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nusižengimu nebuvo sugadintas svetimas turtas, sužaloti žmonės. Be to, įvykio metu pareiškėjas nepadarė kitų KET pažeidimai, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko jai keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme, tuo tarpu minėtos aplinkybės jo reakcijos papildomai nemažino. Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Jis visiškai nesijautė apsvaigęs, nes alkoholį buvo vartojęs prieš ilgą laiką iki vairavimo, jam buvo nustatytas tik 0,58 promilės girtumas (įvertinus paklaidą), kas patvirtina aplinkybę, kad nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, padarytas dėl neatsargumo. Pareiškėjas mano, kad teigiamą poveikį jam gali padaryti ir švelnesnė administracinio poveikio priemonė, nei numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi daugiau nei 9 metus, anksčiau yra padaręs tik kelis smulkius KET pažeidimus. Jis yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2010 m. jis įgijo vidurinį išsilavinimą, 2013 m. baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, jam suteikta automobilių mechaniko kvalifikacija. Nuo 2016 m. kovo 29 d. iki šiol jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) automechaniku. Taigi, pareiškėjas baigė mokslus, dirba ir gauna legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Darbovietėje jis vertinamas tik pozityviai, ką patvirtina ir išimtinai teigiama charakteristika. Pareiškėjas yra sąžiningas ir atsakomybės nevengiantis asmuo, tai liudija administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Vairuodamas transporto priemonę, jis partrenkė ir mirtinai sužalojo staiga į kelią išbėgusį šerną. Eismo įvykio vietoje nebuvo jokių žmonių ar transporto priemonių, pareiškėjas buvo visiškai vienas. Būdamas sąžiningas ir atsakingas, jis nepasitraukė iš eismo įvykio vietos, pats pranešė policijai apie eismo įvykį ir neginčijo jokių aplinkybių, neneigė, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Šios aplinkybės turėtų būti įvertintos individualizuojant pareiškėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę, kadangi jos parodo, kad pareiškėjas linkęs atsakingai naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, padėjo jį išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui labai reikalinga dėl susisiekimo. Jis dirba Kauno mieste, tuo tarpu jo gyvenamoji vieta yra Lazdijų rajone. Pareiškėjas, važinėdamas iš namų į darbą, kiekvieną dieną nuvažiuoja apie 250 km. Neabejotina, kad važinėti į darbą viešuoju transportu būtų labai brangu ir kelionei būtų sugaišta daug laiko. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga, kad išlaikyti darbo vietą. Be to, specialioji teisė pareiškėjui reikalinga ir atliekant darbines funkcijas, kadangi jis dirba automechaniku, remontuoja transporto priemones ir atlikus šį darbą, dažnu atveju tenka išbandyti transporto priemonę, įsitikinti, ar remontas sėkmingas ir klientui galima atiduoti automobilį. Be to, jis verčiasi žemės ūkio veikla, turi apie 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų, augina 10 avių, nuosavybės teise turi ratinį traktorių MTZ80. Neturint teisės vairuoti, jam dirbti ūkyje bus sunku. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Pareiškėjas pažymi, kad jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turėjo jam poveikį, privertė susimąstyti apie teisei priešingą elgesį, jis patyrė gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl visuomenės ypač smerkiamo nusižengimo padarymo, taip pat dėl to, kad nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Be to, net ir tenkinus pareiškėjo skundą, jis nelieka nepatyręs neigiamų pasekmių, nes pareiškėją auklėja ir atgraso pagrindinė administracinė nuobauda – bauda. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Tuo pareiškėjas patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinio nusižengimo, jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Pareiškėjo nuomone, visos skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas (b. l. 2–9).

Alytaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo A. K. skundo netenkinti ir policijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ANK 22 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda skiriama, kad atgrasytų asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveiktų administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat ji skirta nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. A. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių pavojų eismo saugumui ir asmenų sveikatai bei turtui. Jis, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, elgėsi neatsakingai visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką ir galimas pasekmes. Atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nustatyta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 0,40 promiles, ir už šį nusižengimą įstatymo leidėjas administracinio poveikio priemonės taikymo 1 metų terminui per griežtu nelaiko. A. K. paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta 300 Eur bauda ir taikytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę (b. l. 37–38).

Teismo posėdyje dalyvavęs A. K. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), turi ūkį, augina avis. Gyvena vienas. Nuo 2016 m. kovo mėn. dirba automechaniku UAB (duomenys neskelbtini), jo darbovietė Kauno mieste. Kiekvieną dieną jis nuosavu automobiliu važiuodavo į darbą Kaune ir grįždavo namo, nes negali palikti ūkio be priežiūros, taip kas dieną nuvažiuodavo 250 km. Labai vertina savo darbo vietą ir tikisi ją išsaugoti. 2019 m. kovo 28 d. jis su darbdavio leidimu dirbo tik iki pietų, o po to susitiko su draugu, grįžusiu iš Norvegijos, su juo išgėrė kelis stikliukus trauktinės. Apie 18 val. nutarė važiuoti namo, nes nesijautė apsvaigęs. Jam važiuojant keliu nuo Alytaus link Seirijų, netikėtai į kelią išbėgo šernas. Jis nespėjo sustabdyti automobilio ir šerną partrenkė. Įvykio niekas nematė, bet pareiškėjas priėmė sprendimą pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį. Atvykę pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, nurodė jam pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Jis pūtė ir alkotesteris parodė rezultatą – 0,60 promilės. Pareigūnams prisipažino, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholį. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, suvokia, kad pasielgė labai neatsakingai, sutinka su jam paskirta administracine nuobauda, 300 Eur baudą iš karto sumokėjo. Tačiau jis nesutinka su taikyta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Mano, kad ši poveikio priemonė aiškiai per griežta. Teisės vairuoti netekimas 12 mėnesių reikštų, kad jis nesugebės išlaikyti turimos darbo vietos, nes visuomeniniu transportu iš Lazdijų pasiekti Kauną galimybės menkos. Jis gyvena kaime 10 km atstumu nuo Lazdijų, autobusai pro jo kaimą važiuoja ne kasdien, be to, sudėtinga suderinti maršrutų laikus, reikėtų važiuoti su persėdimais, taigi, kelionei tektų sugaišti daug laiko. Be to, ir jo atliekamos darbo funkcijos yra susijusios su transporto priemonių vairavimu, nes atlikus remontą reikia įsitikinti, ar jis tinkamai atliktas ir išbandyti transporto priemonę važiuojant, todėl neturėdamas teisės vairuoti negali atlikti darbo pilna apimtimi. Teisę vairuoti jam svarbu turėti dar ir todėl, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą, turi kelis žemės sklypus, avių ūkį, turi ratinį traktorių, todėl teisės vairuoti netekimas ilgam laikui labai suvaržytų jo veiklą. Jis teisę vairuoti turi nuo 2009 m. rugsėjo mėn. ir anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, šiuo atveju iš eismo įvykio nepasišalino, tai rodo, kad jis yra atsakingas vairuotojas. Pareiškėjas prašė panaikinti jam taikytą administracinio poveikio priemonę arba, jei teismas nuspręstų, kad ji taikyta pagrįstai, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Skundas tenkintinas ir nutarimas pakeistinas, paskiriant švelnesnę nuobaudą.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, be to, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities VPK 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu konstatuota, kad A. K. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 promilės, įvertinus alkotesterio paklaidą). Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 300 Eur ir taikyta privalomai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui. Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės ar paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taigi, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatoma visuma faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymima ir tai, kad teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Pagal teismų praktiką analogiškose bylose apie tai, ar skiriama nuobauda bus užtikrinti jos tikslai, sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant transporto priemones, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012), taip pat įvertinus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-992/2012).

Pareiškėjas A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,58 promilės, įvertinus paklaidą). Neabejotinai pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes jis kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Nustačius vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę dėl nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi) ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. K. pagrįstai paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Tačiau sutiktina su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota netinkamai, nepakankamai atsižvelgta į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis ir aplinkybes, lemiančias galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymima ir tai, kad kiekvienos ANK uždraustos veikos pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Vertinant A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiama į tai, kad jo vairavimo stažas yra 9 metai ir anksčiau jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius penkerius metus jis buvo baustas už KET pažeidimus tris kartus – 2016 m. kovo 9 d. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį 14 Eur bauda (apsisukdamas kirto siaurą ištisinę liniją), 2016 m. lapkričio 11 d. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį 14 Eur bauda (viršijo leistiną greitį) ir 2018 m. lapkričio 16 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 15 Eur bauda (vairavo automobilį su sumontuotomis vasarinėmis padangomis), paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 11–13). Taigi, anksčiau padaryti pareiškėjo KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs, teisė vairuoti jam nebuvo atimta ir toks ankstesnių KET pažeidimų skaičius bei jų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog A. K. nėra piktybiškas KET pažeidėjas ir automobilio vairavimas esant neblaiviam yra veikiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningo teisei priešingo elgesio pasekmė. Taigi, šiuo atveju ankstesnis pareiškėjo baustumas už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1318-290/2015, Nr. ATP-975-785/2016). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas linkęs daryti teisės pažeidimus. Šiuo atveju nusižengimu nebuvo nepažeisti kiti KET reikalavimai ir dėl A. K. kaltės nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Būtina įvertinti ir tai, kad leistiną alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore A. K. viršijo nežymiai (įvertinus paklaidą, nustatytas 0,58 promilės girtumas), ir tai patvirtina pareiškėjo teiginius, jog nusižengimą jis padarė sąžiningai klysdamas, neteisingai įvertinęs savo būseną. Jis nevengė administracinės atsakomybės, pats iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą ir paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, paskirtą baudą sumokėjo. A. K. dirba (b. l. 40), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai kaip pareigingas ir sąžiningas darbuotojas (b. l. 20). Nurodytos teigiamai A. K. charakterizuojančios aplinkybės ir jo elgesys po padaryto nusižengimo sudaro pagrindą pripažinti, kad jis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir padarė reikiamas išvadas, jis linkęs pasitaisyti ir ateityje nedarys analogiškų šiurkščių administracinių nusižengimų. Poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones lemia A. K. darbinė veikla. Jis dirba Kauno mieste, tuo tarpu jo gyvenamoji vieta yra Lazdijų rajone, kaime, kuris yra 10 km atstumu nuo rajono centro, ir susisiekimas visuomeniniu transportu yra problemiškas. Pareiškėjas nurodo, kad jis dirba automechaniku ir atlikus transporto priemonės remontą, jis turi pareigą išbandyti transporto priemonę važiuojant ir įsitikinti, kad remontas atliktas tinkamai, tačiau neturėdamas teisės vairuoti, šios pareigos atlikti negalės. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina tiek važinėjimui į darbą, tiek darbinėms funkcijoms atlikti ir specialiosios teisės netekimas ilgam laikotarpiui gali lemti darbo netekimą. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą, jis (duomenys neskelbtini) turi kelis žemės ūkio paskirties žemės sklypus (b. l. 21–28), avių ūkį (b. l. 34). Vykdant minėtą veiklą, jam būtina vairuoti žemės ūkio techniką. Jis turi ratinį traktorių (b. l. 33), tačiau netekęs specialiosios teisės, jo vairuoti negalės. Pareiškėjas gyvena ir dirba ūkyje vienas. Taigi, teisės vairuoti netekimas labai suvaržo ir pareiškėjo žemės ūkio veiklos vykdymą.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį, į A. K. asmenybę, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes atėmus pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės jam akivaizdų prevencinį poveikį (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. AN2-198-658/2019).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą pakeisti policijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą ir A. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 8 mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios tyrėjos N. Z. 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą A. K. administracinio nusižengimo byloje ir A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.