Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. G. skundą dėl 2020 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2020 m. vasario 27 d. J. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo nutarimą už tai, kad ji 2020 m. vasario 15 d. 8 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,46 promilių girtumas.

J. G. prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2020 m. vasario 27 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2020 m. vasario 27 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina papildomai paskirti ir įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Skunde J. G. nurodo, kad neginčytina, kad ji padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto būdama neblaivi. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėja net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad J. G. administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje J. G. dažnai lankosi, reiškia, kad ji žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad J. G. atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie jos padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi J. G. padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. J. G. visiškai nesijautė neblaivi. Alkoholį vartojus iš vakaro, o transporto priemonę vairavus ryte, ji paprasčiausiai apsiriko dėl savo blaivumo. Jeigu moteris būtų suvokusi, kad yra neblaivi, transporto priemonės nebūtų vairavusi išvis. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad J. G. neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,46 prom. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra 0,02 prom., taigi įvertinus ją, jos neblaivumo laipsnis yra kone įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0,44 prom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 prom. J. G. nuo 2006 metų dirba (duomenys neskelbtini), pareigos nuo 2008 m. sausio 2 d. – (duomenys neskelbtini). Moteris yra sudariusi nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje auginamas pirmojoje santuokoje susilauktas sūnus. Darbovietėje J. G. vertinama išimtinai teigiamai, ką patvirtina atitinkama charakteristika. Šios aplinkybės atskleidžia J. G. požiūrį į gyvenimą visuotinai nusistovėjusia ir priimtina tvarka. Ji nėra padariusi visiškai jokio administracinio nusižengimo. Teisę vairuoti transporto priemones J. G. turi jau gana ilgą laiką – daugiau nei 13 metų. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ne tik dėl kasdienių–buitinių poreikių, bet ir dėl jos sveikatos būklės. Jai diagnozuotos dešinės rankos riešo cistos. Dėl šios aplinkybės jai tenka lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Ją baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiai, bet ir visai jos šeimai. Paminėtina, kad J. G. baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jai teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius (b. l. 2–9).

2020 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje J. G. paaiškino, kad palaiko skundą. Nurodė, kad labai gailisi. Teisė vairuoti transporto priemonę būtina, kadangi jai reikia lankytis pas gydytojus, nes rankoje rasta cista. Važiuoja dažnai pas traumatologą, kuris skiria gydymo kursą 10 dienų. Reikia važinėti gydytis į (duomenys neskelbtini). Taip pat tyrimus atlieka Kaune. Šiais metais dar nereikėjo važiuoti. Vyras dažnai būna užsienyje. Per metus net 5 mėnesius jis praleidžia Norvegijoje. Ji viena būna namuose su nepilnamečiu vaiku. Vaikas mokinasi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl tenka sūnų vežioti. Taip pat verčiasi ūkiškai ir reikia važiuoti parsivežti pašaro. Anksčiau niekada nebuvo nubausta. Tai pirmas kartas, nors teisę vairuoti turi jau 13 metų (2020 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso įrašai: 2 min. 35 sek. – 8 min. 21 sek.).

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjos J. G. skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, kurios rodytų mažesnį veikos ar pažeidėjos pavojingumą ir leistų teigti, kad paskirtoji nuobauda akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. J. G. padarytas pažeidimas yra pavojingas, rodantis neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas ir valstybės nustatytas KET. Pažeidėjos patiriami asmeniniai nepatogumai, pasekmės artimiesiems, teismų praktikos nelaikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtintas draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo darydamas administracinį teisės pažeidimą prisiima ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o žinodamas, kad toks pažeidimas gali pakenkt jo darbui ar šeimo poreikių tenkinimui, asmuo turi būti ypač suinteresuotas tokių pažeidimų nedaryti. Pranešė, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 31, 36).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad ji 2020 m. vasario 15 d. 8 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,46 promilių girtumas. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 27).

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo aplinkybės bei J. G. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčijama. J. G. akcentuojama aplinkybė, kad kitose valstybėse apskritai nebūtų keliamas jo administracinės atsakomybės klausimas, yra teisiškai nereikšminga. Skundą padavusi J. G. nurodo, jog jai nustatytas 0,46 (± 0,02) promilės neblaivumas, kas rodo, kad nusižengimą padarė greičiau dėl neatsargumo, o ne tyčios. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad J. G. sėdo už vairo būdama neblaivi, neįsitikinusi savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį 0,46 (± 0,02), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą J. G. padarė tyčia. Iš administracinio nusižengimo protokole esančio J. G. paaiškinimo nustatyta, kad ji vakare išgėrė 2 šampano taures. Jei alkoholis buvo vartotas iš vakaro, atsižvelgiant į nustatytą neblaivumą, yra akivaizdu, kad nusižengimo išvakarėse turėjo būti suvartotas didesnis kiekis alkoholio. Esant tokiai situacijai, skundą padavusi J. G. turėjo atidžiai įvertinti savo gebėjimą vairuoti.

J. G. teismui pateiktu skundu prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2020 m. vasario 27 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, todėl teismas priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose. Pažymėtina, kad J. G. nepateikė sutikimo, kad jai būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (ANK 31¹ straipsnis, 422 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjos prašymas iš esmės motyvuotas tuo, kad vairuotojo pažymėjimas jai yra reikalingas dėl jos sveikatos būklės, taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jai yra reikalingas dėl kasdieninių–buitinių poreikių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio poveikio priemonės skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu įvertinta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusižengimą ir gailėjosi.

Taip pat, pasisakytina dėl J. G. skunde išdėstytų aplinkybių dėl galimybės taikyti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 30 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę ir įpareigoti J. G. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė už šiame straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą asmeniui skirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, todėl šiuo atveju ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 30 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama. Tai pažymima ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-870/2019). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nesant galimybės skirti tokią administracinio poveikio priemonę, asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-898/2019), todėl šiuo atveju teismui nėra pagrindo pripažinti esant nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą lengvinančią aplinkybę. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Todėl esant tokiai teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkai, papildomas įpareigojimas J. G. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, net jei jį pagal teisės normas skirti būtų įmanoma, nebūtų tikslingas.

Priimant 2020 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintos visos administracinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės ir paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinės nuobaudos dydis, t. y. 800 Eur, bei nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 12 mėnesių.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. iki nagrinėjamo įvykio administracine tvarka nebausta, įskaitant ir už šiukščius KET pažeidimus (b. l. 11–12). Taigi, J. G. nelaikytina piktybinia pažeidėja, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Šiuo konkrečiu atveju jau nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo įstatyme nustatytą minimalią ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal jai inkriminuotą straipsnį (0,46 – 0,02 prom.). Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog J. G. padarytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta. Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog J. G. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti nusižengimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, teismui pateikti duomenys rodo, jog J. G. rankoje rasta cista. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Turi nepilnametį išlaikytinį. Dėl vaiko ugdymo reikia dažnai važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pačios teigimu vyras per metus 5 mėnesius būna užsienyje. Tarp teismui pateiktos medžiagos nėra jokių išimtinai neigiamai J. G. charakterizuojančių duomenų. Priešingai (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad ji tiesioginį darbą atlieka pareigingai pagal patvirtintus pareigybės nuostatus. Jokių nuobaudų dėl pareigų nevykdymo neturi. Gerai sutaria su bendradarbiais, vaikais ir jų tėvais/globėjais. Akivaizdu, jog tiek susisiekimui, tiek ir gauti pajamoms bei vykti į gydymo įstaigas J. G. yra būtina teisė vairuoti transporto priemones.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais po aptarto nusižengimo padarymo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą nusižengimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-545-626/2016).

Įvertinama tai, jog asmuo charakterizuojamas teigiamai, J. G. turi vieną išlaikytinį, vyras per metus 5 mėnesius būna užsienyje, jai diagnozuota dešinės rankos riešo cista, dėl kurios turi lankytis gydymosi įstaigose, per 13 metų teisių turėjimo laikotarpį grubių pažeidimų nėra padariusi bei pačios pažeidėjos nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei J. G. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, todėl jai gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu J. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – yra aiškiai per griežta, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to pateiktas skundas tenkinamas iš dalies, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paliekama paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpinamas iki 7 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. G. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, šiuo nutarimu J. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 7 (septynių) mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.