- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- AN2-83-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02680-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 9 d. nutarimas, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. V. 2018 m. spalio 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. spalio 4 d., 14.45 val., Kareivių 7 A g., Vilniuje, vairavo automobilį VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilių girtumas (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. 2018 m. spalio 9 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu A. V. pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. V. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki 6 mėnesių arba bent iki 10-11 mėnesių. Nusprendus netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, prašė įpareigoti A. V. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-26826-2018 paliko nepakeistą ir skundo netenkino.
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui A. V. prašo iš dalies panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, paliekant paskirtą baudą, tačiau sumažinti arba neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 12 mėnesių. Taip pat prašo taikyti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 30 straipsnio nuostatas, jam sutinkant įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programoje. Netaikius ANK 27, 30 straipsnių nuostatų, prašo taikyti A. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
5. Apeliantas nurodo sutinkantis su jam paskirta 300 Eur dydžio bauda, tačiau nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tokiam ilgam laikotarpiui (12 mėnesių). Vertina, kad tokia administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes bei jo pateiktus dokumentus, dėl ko priėmė neobjektyvų sprendimą. Apeliantas akcentuoja nuo pat protokolo surašymo pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo besigailintis. Nors administracine tvarka buvo baustas, tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikė darbo ieškančio asmens atmintinės kopiją, kurioje nurodyta, kad nuo 2018 m. balandžio 3 d. yra registruotas Lietuvos darbo biržos Vilniaus skyriuje. Taip pat pateikė pažymą – tarpininkavimo raštą, pažymint, jog yra kreipęsis į UAB „F.“ direktorių G. S. dėl darbo. Įmonei jo kandidatūra yra tinkama. Įmonės direktorius sutiko palaukti, žinodamas, kad teisė vairuoti jam atimta, tačiau po pirmosios instancijos teismo nutarties visiškai sužlugo, nemato jokios vilties atsitiesti ir susirasti normalų darbą. Apeliantas akcentuoja darbo turėjimo svarbą jo gyvenime. Teigia, kad iš ankstesnio darbo teko išeiti dėl tam tikrų aplinkybių – jam teko slaugyti sunkiai susirgusią seserį, viliantis, kad ji pasveiks, tačiau neseniai sesuo mirė nuo vėžio.
6. A. V. taip pat nurodo pateikęs teismui ir dokumentus iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. jis kreipėsi į šią įstaigą dėl sąnario skausmo, čiurnos ir pėdos, jam buvo nustatyti artroziniai pakitimai. Kadangi sąnario skausmai vis atsinaujina, be transporto priemonės ilgus atstumus jam yra sudėtinga vaikščioti. Be to, prižiūri ir rūpinasi savo sergančia neįgalia mama, jai reikalinga pagalba, daugiau nėra kam ja rūpintis. Apeliantas aiškina palūžęs dėl gyvenime susiklosčiusių skaudžių aplinkybių, yra visiškoje neviltyje, nes netekęs teisės vairuoti transporto priemones, vėl ilgą laiką negalės įsidarbinti, nes niekas jo į darbą nepriims, jei jis neturės minėtos specialiosios teisės. Praradus teisę vairuoti sužlugdė gyvenimą ne tik sau, bet ir visai savo šeimai, teigia, kad tokiu atstumu toli su autobusu negali važiuoti, be automobilio išsiversti jo šeimai neįmanoma ir neįsivaizduojama.
7. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad po šio įvykio jis padarė atitinkamas išvadas ir savo noru kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“, kur išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ir kitose programose. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.
8. A. V. vertinimu, jis yra drausmingas vairuotojas, pažada, jog ateityje toks jo elgesys, kuomet sėdo prie vairo neblaivus, nepasikartos. Apeliantas taip pat plačiau aptaria ANK 30 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę, prašydamas palikti tik baudą arba ją sumažinti, ir paskirti šią aptariamą administracinio poveikio priemonę, arba trumpinti trumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kaip įmanoma trumpesniam laikui. Mano, kad tokiu būdu administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų negauta.
10. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
11. Apeliantas neginčija savo veiksmų kvalifikacijos, nesutinka tik su jam paskirta administracine nuobauda, vertindamas, jog teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 12 mėnesių terminui yra neproporcinga ir per griežta administracinio poveikio priemonė. A. V. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant specialiosios teisės atėmimo arba sumažinant nustatytą terminą. Aptariamo įstatymo nuostata numato, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
12. Apeliantas, prašydamas švelninti jo teisinę padėtį, prašo atsižvelgti į tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas ieškant darbo, taip pat prižiūrint senyvo amžiaus mamą, dėl jo paties sveikatos problemų. Priešingai nei teigiama skunde, visos šios nurodytos ir kitos apeliantą charakterizuojančios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertinos, padarant išvadą, kad jos nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Aukštesnysis teismas pritaria tokiai pozicijai, vertindamas, kad pažeidėjo interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytam nusižengimui. Vien tai, kad dėl administracinio poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra aiškiai per ilgas ir neproporcingas padarytam nusižengimui. Teigiamai vertintinas apelianto kritiškas savo elgesio įvertinimas, pasiryžimas tokio pobūdžio pažeidimų ateityje nedaryti. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į apelianto asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, t.y. į tai, kad jis pakankamai drausmingas vairuotojas (2014 – 2016 m. padaryti keli administraciniai nusižengimo nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos), yra registruotas darbo biržoje, motyvuotas dirbti, neturi pagrindo apelianto pasiryžimu abejoti. Vis dėlto, šios aplinkybės taip pat savaime negali lemti švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimo. Tai, kad apeliantas nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos kaltę pripažino, išties nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl savo elgesio pasekmių, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, buvo pagrindas skirti tiek minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę – minimaliam terminui, t.y. 12 mėnesiui.
13. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į aiškią įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už neblaivių transporto priemonių vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, atitinkamai siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė už kelių transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Aptariamu atveju, A. V. buvo nustatytas 1,23 promilės girtumas (pritaikius paklaidą). Kaip pagrįstai akcentavo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, toks girtumas ženkliai viršija leistiną 0,40 promilės ribą ir netgi yra artimas vidutiniam girtumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonę būdamas neblaivus apeliantas vairavo dienos metu (14:45 val.), mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus, kas didina pažeidimo pavojingumą. Tai, kad nekilo jokių pasekmių, t.y. asmuo nesukėlė eismo įvykio, nesužalojo kitų eismo dalyvių, taip pat nenukentėjo ir pats, savaime negali švelninti atsakomybės už šio šiurkštaus pažeidimo padarymą.
14. Apeliantas taip pat prašė taikyti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Aukštesniojo teismo vertinimui, nėra teisinio pagrindo paskirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, jog įpareigojimas dalyvauti apelianto nurodytose programose gali būti skiriama tuo atveju, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, numatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis). Aptariamu, atveju, A. V. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Už šio pažeidimo padarymą įstatymas nenumato galimybės skirti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio poveikio priemonę.
15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nėra per griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui bei pastarojo asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs policijos įstaigos priimtą nutarimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, išsamiai išanalizavo visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertino jas ir ANK 34 straipsnio 5 dalies kontekste. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.