Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutarimo, kuriuo J. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį - 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., už tai, kad jis, 2016-03-14, apie 9.10 val., Vilniuje, Eišiškių pl., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 0,44 promilių, tuo pažeidė KET 14 p.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutarimą ir paskirti J. M. piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose, netaikant ATPK 30¹ str. nuostatų.

Skunde nurodo, kad J. M. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų ir jis privalo suvokti, kad toks elgesys yra pavojingas visuomenei bei kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas pažeidimo pasekmes jam bei jo artimiesiems. Nurodo, kad negatyvių padarinių nubaustam asmeniui buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos (apie kuriuos asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas) yra adekvatūs J. M. neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas jis pats.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Mano, kad teismas pagrįstai jam taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, nes tam buvo visi pagrindai. Nurodo, kad teisme paaiškino, jog gėrė ne ryte, o dvi išeigines būdamas jūroje. 2016-03-14 važiuodamas į darbą jautėsi gerai ir nemanė, kad jo organizme gali būti alkoholio. Nepatikėjo alkotesterio rodmenimis (rodė 0,44 promiles), todėl nuvyko pasitikrinti pas specialistus. Pažymi, kad teismas ne tik atsižvelgė į tai, kad jis gailisi, kad dirba toli nuo savo gyvenamosios vietos, mažametį vaiką kiekvieną dieną veža į mokyklą, bet ir į tai, kad kartu su juo gyvena seni tėvai. Tėvui yra 75 metai, jis pripažintas turintis visišką negalią ir jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, jį reikia vežti pas gydytojus įvairioms procedūroms, o šeimoje jis yra vienintelis asmuo, vairuojantis automobilį. Nesutinka su apelianto pozicija, kad pritaikius 30¹ str. nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nes vien jau teisės vairuoti 6 mėnesiams atėmimas jo šeimai yra labai ilgas laiko tarpas. Pažymi, kad jau daug metų vairuoja automobilį ir nei karto nėra baustas už vairavimą išgėrus. Tai atsitiktinis poelgis, nes net nemanė, kad jo organizme yra liekamieji reiškiniai po savaitgalio išgertuvių.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl J. M. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sankcijos ribose. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusprendė esant pagrindui taikyti J. M. ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti trumpesnį, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į ilgą J. M. vairavimo stažą (nuo 1995 metų), į tai, kad J. M. nors ir yra baustas už KET pažeidimus, tačiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad J. M. prisipažino kaltu visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis artimas žemutinei ribai, į J. M. šeiminę padėtį: išlaiko du mažamečius vaikus, rūpinasi turinčiu specialiųjų poreikių senyvo amžiaus tėvu, gim. 1939 metais (pažyma SP Nr. 072369), į tai, kad J. M. gyvena Vilniaus rajone, o dirba Vilniuje. Pirmosios instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės nėra tokio reikšmingumo lygio, kurio pagrindu būtų galima jam iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, tačiau sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatos ir skirti trumpesnį atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytas jo minimumas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas J. M. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę papildomą nuobaudą, yra priimtas tinkamai įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, teismas J. M. paskyrė proporcingą padarytam pažeidimui bei jo asmenybei nuobaudą.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,42 (įvertinus paklaidą) promilės, vairavo ryte. Pažymėtina tai, kad J. M. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,42 promilės, tik nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą. J. M. paaiškinimu, jis gėrė alkoholį savaitgalį (dvi dienas), žvejodamas jūroje, ryte jautėsi gerai, negalvojo, kad organizme yra likę alkoholio. J. M. vairavimo stažas yra nuo 1995 m., iš viso jis baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus 4 kartus (už greičio viršijimą 15 km/h; už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemone; už vairavimą neprisisegus saugos diržu; už automobilio pastatymą neįgaliojo vietoje), dvi nuobaudos galiojančios, baudos sumokėtos. Iš byloje pažeidėjo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 11.10 val. (praėjus dviem valandoms) J. M. iškvėptame ore buvo 0,27 promilės, kraujyje – 0,28 promilės. Taip pat nustatyta, kad J. M. augina mažametį sūnų, gim. 2013 m. ir nepilnametę dukrą, gim. 2001 m., jo tėvui A. M. nustatytas neterminuotai specialusis nuolatinės slaugos poreikis. J. M. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė (skundo šiuo pagrindu nėra).

Apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, kad J. M. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai, ar turtui, tačiau apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas pažeidėjui skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, papildomą nuobaudą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 126 str. 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – paskyrimas sankcijoje nustatytose ribose (nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn.) būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ATPK 30¹ str., įstatymo nuostatų nepažeidė, paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams nagrinėjamu atveju laikoma teisinga ir pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 str. pasiekti, t. y. nubausti J. M. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutarimą nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.