Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, sekretoriaujant Rasai Zdanavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jo atstovui advokatei E. L., išnagrinėjęs J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016-03-14 apie 09.10 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 0,44 promilių, tuo pažeidė KET 14 p. ir LR ATPK 126 str. 1 d..

J. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-03-12 ir 13 dienomis Baltijos jūroje žvejojo, ten vartojo alkoholį. Namo grįžo 2016-03-13 vakare, iš ryto jautėsi gerai, nepagalvojęs, kad organizme liko alkoholio 09.00 val. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“ ir jį sustabdė policininkai, nustatė 0,44 promilių girtumą. Tuo nepatikėjęs tikrinosi pas specialistus, tie kraujyje rado alkoholio. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be J. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta pažeidimo protokolu, E. T. tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais.

LR ATPK 126 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta LR ATPK 30¹ str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR ATPK 30¹ str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

J. M. vairavimo stažas nuo 1995 metų, už KET pažeidimus baustas, už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis artimas žemutinei ribai, išlaiko du mažamečius vaikus, rūpinasi turinčiu specialiųjų poreikių senyvo amžiaus tėvu, gim. (duomenys neskelbtini) metais (pažyma SP Nr. 072369), gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju minėtų aplinkybių visuma pripažintina pakankamu pagrindu spręsti, kad nors ir minimali LR ATPK 126 str. 1 d., numatyto dydžio, nuobauda nebūtų proporcinga priemonė asmens atžvilgiu.

LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų), šiuo konkrečiu atveju, bus pasiekti J. M. paskyrus iš dalies švelnesnę nuobaudą nei LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės nėra tokio reikšmingumo lygio, kurio pagrindu būtų galima jam iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, priešingu atveju, įvertinus aptariamo teisės pažeidimo pobūdį, tai neatitiktų LR ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų, todėl taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos ir atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminas skirtinas trumpesnis už minimalų.

J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286-287 str. str. –

nutarė:

J. M. už LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą nubausti 300 eurų bauda ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16056072297, ir įmokos kodą - 1001.

Sumokėjus baudą baudos mokėjimo kvitas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo gavimo dienos turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), baudos mokėjimo kvito, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.