- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- II-58-586/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00064-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Jurbarke, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14960-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14960-2019, M. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 26 d., 13.55 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 297 km, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,63 promilės.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. gruodžio 26 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo 12 mėn. ar pakeisti 2019 m. gruodžio 26 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo 12 mėn. ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Nurodyta, jog neginčija padaręs administracinį nusižengimą ir pripažįsta kaltę, dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei pakeisti nutarimą, tai yra sutrumpinti paskirtą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones jam reikalingos siekiant išsaugoti darbo vietą, nes tiesioginės pareigos yra krovininių transporto priemonių tarptautiniais maršrutais vairuotojas. Neturint teisės vairuoti transporto priemonės, netektų darbo, ir vienintelio šeimos pajamų šaltinio. Kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, ir gauna labai nedideles išmokas. Su sutuoktine yra kreipęsi į banką dėl paskolos būstui, netekus darbo, būsto paskola šeimai nebūtų suteikta.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. Š. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2019 m. gruodžio 26 d. priimtą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo M. Š. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad sutinka ir nuoširdžiai gailisi, jog padarė administracinį nusižengimą. Nurodė, kad turi mažamečių vaikų, dirba vairuotoju, dėl savo klaidos prarado darbą, ir galimybę uždirbti šeimai pajamas, prarado galimybę gauti būstui paskolą. Turi vairuotojo specialybę, jokios kitos specialybės neturi. Šiuo metu augina du vaikus iki dviejų metų ir prieš savaitę sužinojo, kad dar laukiasi dvynukų, tačiau pažymos dar neturi, nes vizitas pas gydytoją numatytas 27 dieną. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba skirti trumpesnį terminą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nei 12 mėnesių laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad M. Š. nubaustas už tai, jog 2019 m. gruodžio 26 d., 13.55 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 297 km, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,63 promilės. M. Š. paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra. M. Š. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti trumpesnį nei įstatyme numatytas šios administracinio poveikio priemonės terminas arba neskirti administracinio poveikio priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2At-68-507/2015). Pažymėtina, kad vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas, šiuo konkrečiu atveju, neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Toks teisinės padėties švelninimo būdas nedera su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad tokie asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. M. Š. vairuodamas neblaivus, elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį grėsmę visuomenei, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. M. Š. prašymas neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-16 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).
Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. Š. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
M. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. Š. nurodė, kad augina du mažamečius vaikus, laukiasi dar dvynukų, teisės reikalingos tiesioginėms darbinėms funkcijoms vykdyti, nes dirba vairuotojo darbą ir šis darbas yra pagrindinis bei vienintelis šeimos pajamų šaltinis, nes sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat, jog kreipėsi į banką dėl paskolos būstui suteikimo, netekus darbo, būsto paskola šeimai nebūtų suteikta. Darbovietė UAB „Vykom“ jį charakterizuoja itin teigiamai. Svarbu pažymėti ir tai, kad M. Š. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Iš administracinių nusižengimo registrų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. Š. nei karto nėra baustas administracine tvarka už jokius administracinius nusižengimus, kas rodo, kad nusižengimas yra atsitiktinis. M. Š. nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, tai nurodyta ir policijos pareigūno nutarime, kuriame nurodyta, kad M. Š. su pažeidimu sutiko, labai gailėjosi.
Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. Š. paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną neblaivumo lygį (0,63 promilės etilo alkoholio, paklaida +- 0,02 promilės), asmenybei - dirbantis, nei karto nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinus visa tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad M. Š. paskirta nuobauda - 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui, ir nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti M. Š. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskiriant trumpesnę nei sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimali trukmė.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 26 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-14960-2019 keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir M. Š. skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 26 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-14960-2019 (ROIK 19109219550), ir M. Š., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui.
Kitą 2019 m. gruodžio 26 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.