- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- II-128-563/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00321-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-02-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau ir – Institucija) specialisto 2020-02-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – skundžiamas nutarimas) R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020-02-08, 10.10 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,52 promilės (paklaida 0,02 promilės). Tokiais savo veiksmais R. B. nesilakė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 14 punkto.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. skundu prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad kaltės padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neneigia, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Pareiškėjas, cituodamas teismų praktikos pavyzdžius dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020-01-01 ANK 34 straipsnio 5 dalis) taikymo, tvirtina, kad šioje byloje yra pagrindas atsižvelgus į pirmiau minėtame straipsnyje nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar skirti šią poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui. Pasak pareiškėjo, byloje teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas patvirtina sekančios aplinkybės: 1) jis pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti); 2) yra sumokėjęs jam paskirtą baudą; 3) sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose; 4) padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis; 5) anksčiau administracinių nusižengimų beveik nėra padaręs, nėra baustas už KET pažeidimą vairuojant transporto priemonę; 6) darbdavio charakterizuojamas teigiamai; 7) turi daugiau nei 18 metų vairavimo stažo; 8) teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu išlaikyti darbo vietą ir pasirūpinti daugiavaike šeima, kurioje auginami 2008, 2017 ir 2020 metais gimę vaikai. Teisės vairuoti transporto priemones viešasis transportas neatstoja, kadangi jis nėra išvystytas pakankamai, o sutuoktinė jam visais reikiamas atvejais taip pat negali padėti, ypač darbo metu, šiuo metu ji yra nėštumo ir gimdymo atostogose; 9) padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių; 10) baudos sumokėjimas sukėlė neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam, bet ir jo visai šeimai. Jį šiuo atveju auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Be to, teismas galėtų jam skirti kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas taip pat padeda įgyvendinti nuobaudos tikslus, be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis jį, kaip tokio pobūdžio nusižengimą padariusį asmenį, įpareigoja pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, o tai rodo, kad jis patirs auklėjamąją ir prevencinę priemonę.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo mano, jog skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. R. B. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. R. B. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismo vertinimu, parenkant R. B. skirtinos nuobaudos dydį, negalima neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad R. B. teismui pateiktame skunde nurodė, jog sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sistemingai darytų nusižengimus. Todėl nėra pagrindo jam skirti ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose (kursuose). Taigi, ši aplinkybė – pažeidėjo sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – teismui nenustatant tokio įpareigojimo, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia. Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant R. B. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (pažeidėjui nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,52 prom. neįvertinus paklaidos). Tai reiškia, kad R. B. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis, o pažeidėjas, kaip ir pats nurodė, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo stovį.
Pažymėtina, kad R. B. už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebuvo baustas. Nors nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu ir turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, galiojimo zonoje, tačiau administraciniu nurodymu skirta bauda sumokėta (b. l. 43-44). Nusižengimas nėra labai šiurkštus. Dėl aptarto R. B. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių.
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie R. B. pradėtas teisės pažeidimų bylas nėra. Be to, nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą už aptariamą nusižengimą sumokėjo (b. l. 20). Įvertinama tai, jog asmuo charakterizuojamas teigiamai, turi didelį vairavimo stažą, dėl padaryto nusižengimo gailisi, kaltę pripažįsta. R. B. gyvena užmiestyje, ilgą laiką vairavęs transporto priemonę, kaip minėta, grubių pažeidimų jo biografijoje nepadaryta, turi šeimą, augina tris mažamečius vaikus, socialiai integruotas, turi darbą.
Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais po aptarto nusižengimo padarymo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose. Nr. ATP-545-626/2016, Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-654-318/2015 ir kt.).
Kita vertus, teismo nuomone, R. B. visiškai neskiriant ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo; bausmės neišvengiamumas. Tokios teismo išvados nepaneigia ir R. B. skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemones vykdant darbo funkcijas, susisiekimui; taip pat neturint teisės vairuoti sukeliami nepatogumai buityje – nes šios aplinkybės nėra išskirtinės, nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Be to, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant R. B. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus. Todėl skundžiamo nutarimo dalis, kuria R. B. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-02-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.