Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1445-2019, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis P. Š. 2018 m. gruodžio 26 d. D. V., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 26 d., 14 val. 51 min., vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,45 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2019 m. sausio 16 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, D. V. paskyrė 300 eurų baudą ir specialiosios teisė (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių.

Be to, pasak pareiškėjo, aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei LR ANK 422 str. 5 d. numatyta poveikio priemonė. Nurodo, kad jis nuo 2018-10-15 dirbo, vėliau darbą nutraukė dėl mokslų. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtą baudą.

Pažymėjo, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno LR ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti LR ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Nurodo, kad jis turi jau gana ilgą vairavimo stažą, daugiau nei 20 metų. Mano, kad vairavimo patirtis mažina LR ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remdamasis tuo, daro išvadą, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Nurodo, kad jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė. Paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs. Alkoholį vartojo vakare iš 2018-12-25 d., gal iki 2 valandos nakties, negalvojo, kad dar pripūs. Nurodė, kad mano, jog teisių atėmimo laikotarpis neproporcingas nusižengimui. Vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas, nes gyvena Soduose, Vilniaus pakraštyje. Planuoja vėl susirasti darbą, o neturint teisių, tai labai sudėtinga. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo, prašo paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

LR ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal LR ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, LR ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių buvo laikytasi tinkamai, atsižvelgta į D. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas paskirta minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Iš pareiškėjo D. V. skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas neginčija nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, nei paskirtos nuobaudos ir/ar, iš esmės, administracinio poveikio priemonės teisingumo, tačiau prašo atsižvelgti į jo asmenybę, specialiosios teisės būtinumą tiek asmeniniame gyvenime ir šią specialiąją teisę grąžinti ar sutrumpinti.

LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis bei institucijos atsiliepime išsakytą nuomonę, darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, iki aptariamo administracinio nusižengimo D. V. buvo baustas administracine tvarka, tačiau tie pažeidimai nėra labai šiurkštūs, nėra tapačių, besikartojančių, jam paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra, tapačių administracinių nusižengimų neužfiksuota. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie D. V. pradėtas teisės pažeidimų bylas nėra. Jis yra studentas, mokosi. Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. V. paskirtąją baudą sumokėjo.

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad D. V. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau teismo vertinimu, visgi tai dar nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos ir vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai leidžia padaryti administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos LR ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta LR ANK 34 straipsnio 5 dalis. Įvertinus tai, kad D. V. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,45 promilės, kuris nežymiai viršija įstatymais leistiną normą (0,4 promilės), todėl yra pagrindas spręsti, kad jis galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, prieš sėsdamasis už automobilio vairo, jau buvo blaivus. Apklausiamas teismo posėdyje D. V. paaiškino, kad alkoholį vartojo vakare, o vairavo tik 14.51 val., jau gerokai po pietų, jautėsi blaivus ir net nepagalvojo, kad jam gali būti nustatytas neleistinas girtumo laipsnis.

Neabejotinai transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra pavojinga, ne tik pačiam vairuojančiam, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai ir gyvybei veika, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, D. V. asmeninės savybės, jo požiūris į administracinį nusižengimą, egzistuojanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, specialiosios teisės turėjimo poreikis kasdienėje veikloje leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinant.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, D. V. asmenybę, būtinumą ne tik asmeninėje, bet ir būsimoje darbinėje veikloje turėti teisę vairuoti transporto priemones, nustatytą alkoholio koncentraciją išpučiamame ore nusižengimo padarymo metu, nežymiai viršijo leidžiamą normą - kraujuje nustatytas, 0,45 promilių girtumas (b. l. 52-53), jo elgesį iki administracinio nusižengimo bei šio nusižengimo tyrimo metu (iš karto prisipažino, nuoširdžiai gailisi, pasižada taip nesielgti), vertinant jo administracinį nusižengimą labiau kaip atsitiktinį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas manyti, jog administracinių nusižengimų darymas nėra dėsninga D. V. elgesio pasekmė, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nuobauda – bauda, bei trumpesniu specialiosios teisės atėmimo terminu. Tad yra pagrindas sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, pakeičiant Institucijos nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1445-2019 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sutrumpinti D. V. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, paskiriant specialiosios teisės atėmimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.