- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- II-772-929/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, vertėjai Evelinai Narbut, teismo posėdyje išnagrinėjo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20995-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas) G. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, 2019 m. spalio 25 d., apie 07.14 val., Sukilėlių g., Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas 0,47 prom. girtumas. Nutarimu G. L. paskirta nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
G. L. (toliau – ir Pareiškėjas) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašo Nutarimą pakeisti ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti šią administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui. Prašyme Pareiškėjas neginčija padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t.y. vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau nurodo, kad jis administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Alkoholį jis buvo vartojęs iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, vairavimo metu nesijautė neblaivus ir manė, jog alkoholis buvo išsisklaidęs. Jam nustatytas neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,47 prom., pritaikius paklaidą – 0,45 prom., artimas leistinai ribai. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių – eismo įvykio. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis – baigęs mokslus, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas pozityviai, vedęs, auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus. Jam paskirtą baudą jis jau yra sumokėjęs. Jo atžvilgiu egzistuoja dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis turi ilgą vairavimo stažą – daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Jam nebūdingas sistemingas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidinėjimas, jis anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, o jo atžvilgiu užfiksuoti KET pažeidimai yra padaryti prieš ilgą laiką ir smulkaus pobūdžio. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl gyvenimo užmiestyje, kadangi viešasis transportas jo gyvenamojoje vietoje nėra išvystytas, juo naudojantis kiekvieną dieną į darbą nuvykti ir iš jo grįžti neįmanoma. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam teisė vairuoti įstatymų nustatyta tvarka bus grąžinama tik baigus papildomus vairuotojų mokymus, tokiu būdu jis patirs auklėjamąją prevencinę priemonę dėl padaryto administracinio nusižengimo, taip pat jis sutinka su įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, jei teismas nutartų tokią priemonę skirti. Be to, baudžiamąjį poveikį jam turi ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir bauda, kurios sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam, bet ir jo visai šeimai. Pareiškėjo manymu, minėtos aplinkybės suteikia pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba ją skirti trumpesniam terminui.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į G. L. skundą prašo jo skundo netenkinti, o Nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, G. L. skunde nurodytos aplinkybės, taip pat jų visuma, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį skirti jam švelnesnę, negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, patiriantis darbinių ir buitinių nepatogumų dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra pats atsakingas už šiuos neigiamus padarinius, kurie yra adekvatus jo padaryto administracinio nusižengimo rezultatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo G. L. savo skundą palaikė ir parodė, kad su nusižengimu sutinka, tačiau prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 5 ar 6 mėnesių. Jam teisė vairuoti automobilį yra reikalinga darbui, kadangi jo darbas toli, todėl teisė vairuoti automobilį jam yra itin svarbi. Be teisės vairuoti jis praras darbą. Anksčiau jis yra baustas už smulkius KET pažeidimus, už netinkamoje vietoje pastatytą automobilį ir greičio viršijimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
G. L. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,47 promilių (0,45 promilių pritaikius paklaidą) girtumo laipsnis, taip jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu jam už šį nusižengimą paskirta minimali 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, tokiu būdu G. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonė yra paskirta minimaliam sankcijoje numatytam privalomam skirti terminui.
G. L. neginčija savo kaltės bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. kad jis, 2019 m. spalio 25 d., 07.14 val., Vilniuje, Sukilėlių g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumas. Pareiškėjas taip pat sutiko ir su jam alkotesteriu nustatytu girtumu – 0,47 promilės (0,45 promilės po paklaidos). Todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba sumažinti šios administracinio poveikio priemonės terminą. Teismo posėdyje G. L. savo skundą palaikė ir prašė sumažinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 5 ar 6 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kt. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad G. L. padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas neblaiviam – yra laikytinas vienu iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau įvertintina tai, kad G. L. nustatytas girtumo laipsnis yra artimas leistinai ribai (iki 0,40 promilių), ir, atmetus alkoholio matuoklio paklaidą, šią ribą viršija nedaug – tik 0,05 promilėmis. Nors nurodyta aplinkybė ir nepaneigia to, kad automobilio vairavimas tokioje būsenoje yra pavojingas ir neleistinas, tačiau leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju, G. L. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis ir kad jis galėjo, kaip pats nurodo skunde, klysti vertindamas savo blaivumo būklę, nors pastaroji aplinkybė ir nepaneigia jo kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. L. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors skunde G. L. nurodo sutinkantis, netgi kaip alternatyvią administracinio poveikio priemonę siūlantis, kad teismas jam skirtų įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, bei kad tai turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teismas pažymi, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nenumatyta galimybė skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, todėl ši priemonė G. L. nagrinėjamu atveju negali būti skiriama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jo sutikimas su minėtos priemonės skyrimu nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, Nutarime pagrįstai nustatyta viena G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat įvertintina ir tai, kad G. L. turi ilgą vairavimo stažą (iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad vairuotojo pažymėjimas jam pirmą kartą buvo išduotas (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 25-29) matyti, kad G. L. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų už kitų administracinių nusižengimų padarymą. Pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už automobilio vairavimą neblaiviam ar už kitus šiurkščius KET pažeidimus. Nors negalima teigti, kad Pareiškėjas yra nepriekaištingas vairuotojas – iš registro duomenų matyti, kad jis 2016 m. vasario 17 d. ir 2016 m. kovo 1 d. administraciniais nurodymais buvo baustas už tai, kad vairuodamas automobilį pastatė jį kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, o 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimu baustas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 92 km/h greičiu, tačiau šie nusižengimai nėra šiurkštūs, jais paskirtas baudas Pareiškėjas sumokėjo ir per vienerius metus iki pastarojo administracinio nusižengimo padarymo 2019 m. spalio 25 d., jis nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad G. L. atžvilgiu būtų pradėta naujų administracinio nusižengimo bylų. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad G. L. nėra piktybiškai ir sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidinėjantis asmuo, jo praeityje padaryti nusižengimai laikytini labiau atsitiktinio pobūdžio.
Atsižvelgtina ir į tai, kad G. L. asmeninės savybės jį charakterizuoja teigiamai. G. L. yra dirbantis asmuo, sukūręs šeimą – vedęs ir turintis (duomenys neskelbtini) vaikus (b. l. 18-20), darbdavio charakterizuojamas kaip komunikabilus, draugiškas, geranoriškas, sąžiningas ir atsakingas (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys, kad G. L. nuo pat nusižengimo paaiškėjimo momento savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino, gailėjosi (tai pažymėta 2019 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 64)), po Nutarimo priėmimo nedelsdamas sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 21).
Teismas įvertina ir G. L. skunde nurodytą aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ir vykstant į darbą. Šią aplinkybę Pareiškėjas ypatingai pabrėžė ir teismo posėdyje, nurodydamas, kad iki darbo turi vykti didelį atstumą ir kad netekęs teisės vairuoti gali prarasti darbą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad G. L. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), o jo darbovietė UAB (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Tokie duomenys patvirtina G. L. teiginius, kad iki darbo vietos jam kasdien vykti nemažą atstumą, ką neabejotinai apsunkina teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Visgi pažymėtina, kad aptartos aplinkybės, susijusios su Pareiškėjo darbinėmis aplinkybėmis bei nepatogia gyvenamosios vietos geografine padėtimi, neabejotinai buvo G. L. žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tokiu būdu jis privalėjo pats įvertinti šių aplinkybių svarbą prieš sėsdamas vairuoti automobilį neblaivus, žinodamas, kad tokiais veiksmais jis gali pažeisti teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, kylančių jam dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai teismas vertina, kad tenkinti G. L. skundą pilna apimtimi, visiškai jam neskiriant administracinio poveikio priemonės, būtų neteisinga, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Tačiau, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskyrus G. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui. Atsižvelgiant į G. L. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Remdamasis išdėstytu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20995-2019 pakeistinas, taikant G. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 645 straipsniu, 646 straipsniu,-
nutaria:
G. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20995-2019 dalį, kuria G. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.