Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 300,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. kovo 27 d., 7.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas 0,67 promilės girtumas. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. prašo pakeisti Utenos AVPK 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios priemonės terminą. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl jo sveikatos būklės, nes jo darbingumo lygis 40 proc., gyvena užmiestyje, tenka lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, visuomeninis transportas iki jo gyvenamosios vietos neatvyksta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų ir pagal ANK 422 straipsnio 9 dalies nuostatas už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Pagal teismų praktiką, nustačius, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę turi būti įvertinta visuma aplinkybių, reikšmingų administracinės nuobaudos skyrimui, siekiant tinkamai įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22, 34 straipsniai).

R. L. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo vairuotojui leistiną normą (pritaikius 0,02 procentų paklaidą – 0,67 promilės), todėl jis galėjo suklysti vertindamas savo galimybes vairuoti transporto priemonę. Jis administraciniu nusižengimu žalos nepadarė, nevengė administracinės atsakomybės, dėl nusižengimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas, sumokėjo paskirtą 300,00 Eur dydžio baudą. R. L. iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Jis parodė, kad nors gyvenamąją vietą deklaravęs Utenos mieste, bet faktiškai vienas gyvena vienkiemyje prie (duomenys neskelbtini) ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykti į gydymo įstaigas, įsigyti vaistų. R. L. vairuotojo stažas nuo 1975 m. gruodžio 17 d. ir nėra duomenų, kad per tą laiką jis būtų buvęs baustas už KET pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007, N3-331/2007, Nr. N3-1900/2006).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, jog R. L. būdamas neblaivus vairavo automobilį pirmą kartą ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną ribą, į jo elgesį po nuobaudos paskyrimo bei vykdymo metu (nevengė administracinės atsakomybės, nusižengimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, paskirtą baudą sumokėjo), į tai, kad nusižengimo padarymas nesukėlė neigiamų pasekmių, į jo dalinį darbingumą, vadovaujantis proporcingumo bei teisingumo kriterijais, yra pagrindas skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei ANK 422 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatytas minimalus. R. L. sumažinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, nes jis suprato savo netoleruotiną elgesį ir padarė išvadas.

R. L. sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, tačiau ši priemonė nėra tikslinga, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jis žalingų priklausomybių neturi, padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, R. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių terminą sutrumpinti iki trijų mėnesių.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą Utenos rūmus.