Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019-04-05 nutarimu Nr. 10-ANR_N-7412-2019 A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. kovo 10 d. 09:34 val. Drujos g., Vilniuje, vairavo automobilį AUDI AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

A. B. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriame prašė jo atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, panaikinant minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba jį pakeisti, skiriant trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Prašė atsižvelgti į jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: nors pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus, tačiau tai buvo daroma mieste, neviršijant nustatyto greičio, gerai pareiškėjui pažįstamoje (gyvenamojoje) vietovėje važiuojant įprastu maršrutu, žinant joje eismo sąlygas ir reguliavimą, todėl tikimybė kilti eismo įvykiui buvo minimali. Vairuojama transporto priemonė atitiko visus keliamus techninius ir kitus reikalavimus, buvo šviesus paros metas. Atitinkamai mano, kad padarytas administracinis nusižengimas nebuvo didžiausio pavojingumo laipsnio. Jis nesukėlė absoliučiai jokių realių padarinių. Nurodo, kad tai buvo visiškai atsitiktinis, niekaip pareiškėjo vertybių neatspindintis poelgis, ką rodo jo asmenybės charakteristikos. Jis tik vieną kartą prieš trejus metus buvo baustas už nedidelį KET pažeidimą. Nagrinėjamo nusižengimo metu jokių galiojančių nuobaudų neturėjo. Turi beveik 20 metų vairavimo stažą. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas jokiu būdu neturi skeptiško, antivisuomeniško požiūrio į galiojančias teisės ar moralės normas, KET pažeidimai nėra sisteminiai. Nurodė, kad jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, mechanikos inžinerijos specialybę, dirba SIA „(duomenys neskelbtini)“, vadovauja jos Vilniaus filialui. Turi darnią šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus. Darbovietėje vertinamas tik pozityviai, ką patvirtina išimtinai teigiama pateikta administracijos charakteristika. Paskirtą baudą jau sumokėjo. Nuoširdžiai pripažino nusižengimą, pareigūnams davė išsamius parodymus. Nagrinėjamu atveju yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: pripažino nusižengimą, gailisi dėl jo, be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint išlaikyti ilgametę darbo vietą. Į jo pareigas įeina bendravimas su klientais, prekių pristatymas, organizacinių klausimų sprendimas. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, šių funkcijų įgyvendinimas eliminuotas. Namus ir darbovietę skiria 27 km atstumas, kurį įveikti racionalu tik individualia transporto priemone, kadangi tiesioginio viešojo transporto iki darbo vietos nėra, iki artimiausios stotelės 2 km atstumas. Transporto priemonės vairavimas reikalingas dėl mažamečių vaikų intereso bei senyvo amžiaus tėvų priežiūros, kuriems yra daugiau nei 70 metų, abiem nustatytas neįgalumas (tėvui - 35 % darbingumas, mamai – specialiųjų poreikių lygis). Mano, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir be administracinio poveikio priemonės taikymo, apsiribojant paskirta bauda bei administraciniu procesu, savaime privertusiu susimąstyti apie teisei priešingą elgesį ir jo neigiamas pasekmes. Jei teismas manytų, jog šių poveikio priemonių nubaudimui ir teisei priešingo elgesio prevencijai ateityje neužtektų, prašo vietoj specialiosios teisės atėmimo paskirti kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. 2019 m. kovo 10 d. 09:34 val. Drujos g. Vilniuje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,26 promilės). Šį nusižengimą pripažino pats pažeidėjas, jo padarymas pagrįstai buvo konstatuotas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad priimant minėtą nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą jam buvo skirta minimali bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 1 metams. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas tik dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Teismo vertinimu, parenkant A. B. administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, negalima neatsižvelgti į išimtinai teigiamai charakterizuojančias pažeidėją aplinkybes: jis dirba, vadovauja užsienio bendrovės filialui Lietuvoje, yra išimtinai teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris jį apibūdina kaip kruopštų ir pareigingą darbuotoją, darbovietė patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimas yra darbuotojui būtinas tiesioginių darbinių funkcijų atlikimui (b.l. 44). Bylos duomenimis, A. B. neteistas, niekada praeityje nėra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs, niekada anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET nusižengimus, nagrinėjamo nusižengimo padarymo momentu neturėjo jokių galiojančių nuobaudų. Per paskutinius penkerius metus iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo fiksuotas tik vienas KET pažeidimas, nors A. B. dėl savo darbo pobūdžio, atstumo tarp gyvenamosios vietos ir darbovietės yra intensyviai vairuojantis asmuo. Šios aplinkybės rodo, jog jis nėra sistemingas KET pažeidėjas, atsainiai žiūrintis į eismo saugumo reikalavimus, o nagrinėjamas nusižengimas iš tiesų buvo atsitiktinio pobūdžio. Turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus, rūpinasi senyvo amžiaus neįgaliais tėvais. Šios aplinkybės leidžia svarstyti švelnesnės administracinio poveikio priemonės, nei numato įstatymų leidėjas už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą, skyrimą, trumpinant šios priemonės taikymo terminą.

Tačiau teismas nesutinka, jog padarytas nusižengimas nėra pavojingas. Pareiškėjui buvo nustatytas 1,26 promilių girtumas, t.y. girtumo laipsnis jau ženkliai priartėjęs prie aukštutinės lengvo girtumo laipsnio ribos. Vairuojama buvo dienos metu, didmiestyje, kur eismas yra pakankamai intensyvus netgi nedarbo dienomis. Pažįstamu maršrutu ar techniškai tvarkinga transporto priemone negali būti grindžiamas nusižengimo mažas pavojingumas, kadangi tai nėra faktoriai, eliminuojantys eismo įvykio tikimybę. Kaip visuotinai žinoma, net ir dėl nedidelio kiekio alkoholio poveikio sutrinka asmens orientacija aplinkoje, koordinacija, balansas, sulėtėja reakcijos laikas, todėl ženkliai padidėja tikimybė, jog teisingai nebus įvertintas atstumas, nebus laiku ir tinkamai sureaguota į netikėtą kliūtį kelyje (vaiką, gyvūną ir t.t.), kitų eismo dalyvių manevrus, nebus pasirinktas konkrečiai eismo situacijai saugus greitis ir pan. Vairavimas neblaiviam, kai neblaivumas ženkliai viršija leistiną normą, negali būti vertinamas kaip mažareikšmė ar nepavojinga veika, nepaisant to, jog konkrečių tokio vairavimo pasekmių neatsirado.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, apskritai netaikant įstatymų leidėjo numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kita vertus, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmenybe, šeimine padėtimi, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, A. B. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) numatyta minimali.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019-04-05 nutarimo Nr. 10-ANR_N-7412-2019 dalis, kuria A. B. taikyta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių, keistina, sutrumpinant šios administracinio poveikio priemonės terminą iki 6 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas,

nutarė:

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019-04-05 nutarimą Nr. 10-ANR_N-7412-2019, kuriuo A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį, pakeisti dalyje, kurioje jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių - paskiriant A. B. už šį nusižengimą švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesių terminui. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.