Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 61-ANR_N-2503-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko R. Z. 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-2503-2019 R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 950,00 Eur bauda su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 15 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 5 d. apie 20.16 val., vairavo transporto priemonę neblaivus, nustatytas 0,77 promilių lengvas neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pasielgė neapgalvotai. Prašo sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes per tokį ilgą laiką jis ne tik praras vairavimo įgūdžius, bet ir pajamas, nes jo įsteigtoje įmonėje (kurioje dirba 5 darbuotojai) jis ne tik vadovauja, bet ir dirba vairuotoju, vairuoja sunkvežimį. Viena iš įmonės veiklos sričių – krovinių pervežimas, o įmonėje tik vienas vairuotojas. Įvykio dieną jis buvo išgėręs 2 butelius alaus maždaug apie dvi valandas iki sulaikymo, manė, kad gali vairuoti, nejautė apsvaigimo. Jis padarė išvada dėl pažeidimo, nepiktnaudžiauja alkoholiu, tai buvo vienkartinis atvejis.

Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant. Institucija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko, nurodė, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai, o šiuo atveju tokie duomenys nenustatyti. Padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių nusižengimų, priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tyčiniais veiksmais. Neigiamų pasekmių kilimas šiuo atveju yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Šiuo atveju pareiškėjas nusižengimo padarymo aplinkybių ir už jį skirtos piniginės baudos dydžio neginčija, skunde keliamas nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) 15 mėnesių individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Skundžiamu nutarimu R. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimo padarymą. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (normos redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) nuostatas ir panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 15 mėnesių, arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už minėto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis; normos redakcija, galiojusi iki 2020-01-01).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje (normos redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį (normos redakcija, galiojusi iki 2020-01-01), gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

R. G. savo skundą grindžia aplinkybėmis, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose), kad neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, kad neapdaryti kiti KET pažeidimai (pavojingas manevravimas, greičio viršijimas ir pan.), kas mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, asmuo teigiamai pats save charakterizuojantis, turintis vairavimo patirtį, kad vairavimo teisė jam reikalinga tikslu išsaugoti pajamų šaltinį, užtikrinti vadovaujamos įmonės veiklą bei išlaikyti šeimą, kad padarytas nusižengimas nėra pavojingas ir nesukėlė jokių realių padarinių. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį ir skiriant minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo šeima ar kitais artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto itin šiurkštaus KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirūpina tiek savimi, tiek savo šeimos nariais, tiek iš dalies užtikrina savo vadovaujamos įmonės veiklą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo itin pavojingo nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu asmuo, rūpindamasis savo šeima, norėdamas gerai atlikti savo darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, negu numatyta atitinkamo straipsnio specialiosios dalies sankcijoje, paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, ko prašo pareiškėjas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

Pareiškėjas nurodo, kad padarytas nusižengimas nėra pavojingas ir nesukėlė jokių realių padarinių, tačiau akivaizdu, kad R. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teismo išvadų nekeičia ir skundo teiginiai, jog pareiškėjas sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę, nes jis nesijautė apsvaigęs, nors administracinio nusižengimo byloje esančiame vyriausiojo patrulio M. J. 2019 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad sustabdžius pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pažymėtina, kad paties pareiškėjo paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra nenuoseklūs, nes 2019 m. lapkričio 5 d. administracinio nusižengimo protokole duodamas paaiškinimus jis nurodė, kad išgėrė vieną butelį alaus, policijos pareigūnui jis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį (administracinio nusižengimo b. l. 6), savo skunde nurodė, kad vartojo nedidelį kiekį alkoholio „ir prieš gana daug laiko“, o teismo posėdyje paaiškino, kad išgėrė du butelius alaus maždaug prieš dvi valandas iki sulaikymo. Iš pareiškėjo paaiškinimų seka, kad jis stengiasi sušvelninti savo padėtį, duodamas nenuoseklius paaiškinimus. Be to jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį tą pačią dieną išgėręs du butelius alkoholio (alaus), tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens neatsakingumą ir abejingumą teisės aktų reikalavimams. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo poziciją, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nes nurodytos aplinkybės atitinka tyčios formą (ANK 8 straipsnis). Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui buvo nustatytas 0,77 promilių neblaivumas, kuris 0,37 dalių (beveik dvigubai) viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių).

Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad šioje byloje nenustatyta jokių teismų praktikoje paprastai pripažįstamų ir nagrinėjamoje situacijoje svarbių bei išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2020-01-01) nuostatas, t. y. peržengti sankcijos ribas ir R. G. skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bet ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Kaip jau minėta, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį ir skiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu atitinkamos normos sankcijoje numatyto termino vidurkis.

ANK 34 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, nors iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad asmuo prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose). Galiojančių administracinių nuobaudų pareiškėjas neturi, neteistas (b. l. 40). Pažymėtina, kad objektyviai iki nutarimo priėmimo dienos pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, susijusius su pažeidimo aplinkybėmis ir (ar) pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis), nes administracinio nusižengimo protokole, su kuriuo buvo supažindintas pareiškėjas, buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2019 m. lapkričio 25 d., o faktiškai nutarimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 22 d. Ši aplinkybė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos turėjo reikšmės nustatant ne tik administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir kitas aplinkybes, reikšmingas parenkant administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšį, jų dydį ir (ar) trukmę. Šiuo atveju nutarimą priėmusi institucija formaliai konstatavo, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepasiūliusi pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus, ir išnagrinėjusi bylą anksčiau negu administracinio nusižengimo protokole nustatytu terminu. Tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, patvirtina jo paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole, faktas, kad paskirta bauda buvo sumokėta bei jo skunde pateikti paaiškinimai. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju egzistuoja bent viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pareiškėjas taip pat sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose), tačiau konkrečiu atveju jo sutikimas negali būti vertinamas kaip papildoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) yra viena iš administracinio poveikio priemonių (ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti skiriama, kai tai numatyta ANK specialios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju tokia administracinio poveikio priemonė nenumatyta ir netaikyta.

Atsižvelgiant į teismo nustatytą asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenį, jo socialinę aplinką (dirbantis, vadovauja įmonei, turintis šeimą ir pan.), teismas daro išvadą, kad jog specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui (sankcijos vidurkis) savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga ir per griežta poveikio priemonė, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo terminas trumpintinas iki minimalaus sankcijoje nustatyto termino – 12 mėnesių (vienerių metų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso34 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-2503-2019, kuriuo R. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 950 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių, sumažinant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - taikymo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 19107704884), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.