Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. RV-25-1056 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme.

2. S . paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 29 d. – 1 metai 10 mėnesių 12 dienų. Pusę laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. vasario 12 d.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. RV-25-1056 nutarė taikyti I. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Kiekvienu atveju būtina įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, leidžiantys spręsti, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo atitinkamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis I. S. atliko daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatliktoji bausmės dalis šiuo metu – 1 metai 9 mėnesiai 8 dienos, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo komisijos teiktas rekomendacijas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys metodiką) žema, smurtinio elgesio rizika žema. Taigi, konstatuotina, kad I. S. atitinka formaliuosius kriterijus dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo, tačiau tam, kad asmeniui būtų priimtas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą – nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų toliau galima siekti jam esant laisvėje.

8. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad bausmės atlikimo metu I. S. pasižymi nepriekaištingu elgesiu, neįvykdė jokių drausmės ar nustatyto režimo reikalavimų pažeidimų, buvo tris kartus skatintas, deda pastangas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, pasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, asmeninės patirties grupiniuose mokymuose „Įsisąmoninimu grįstas streso valdymas“, programoje, skirtoje kriminalinės subkultūros prevencijai, lankėsi pas psichologą dėl intervencinių priemonių poreikio, vykdė individualią psichologinę intervenciją, dalyvavo „Karjeros portretai“ programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje, relaksacijos užsiėmimų cikle, parengtame pagal Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo programą, paskaitoje „Psichologinės traumos“, pozityvaus užimtumo priemonėse, nevengė įsitraukti į nemokamus darbus pataisos įstaigoje, gerinant nuteistųjų gerbūvį. Teismas teigiamai vertina šias aplinkybes, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis – nuteistasis I. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas atliekantis bausmę asmuo. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

9. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. S. pažymėtina, kad jis Komisijai pristatytas ketvirtą kartą (2021 m. spalio 8 d., 2022 m. balandžio 13 d., 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimais Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo). Bylos duomenimis, nuteistasis I. S. iki teismo nuosprendžio priėmimo, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, buvo teistas du kartus: pirmą kartą Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 274 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą sukčiauti), pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymą „Dėl amnestijos“, 1 metams 4 mėnesiams 21 dienoms laisvės atėmimo, antrą kartą – Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (už valstybės tarnautojo papirkimą) 520 Lt bauda. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje – labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtą laisvės atėmimą, naudojant fizinį smurtą) ir BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą šaunamojo ginklo bei šaudmenų įgijimą ir laikymą). Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą I. S. buvo taikytas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos institutas, bet, akivaizdu, nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei lyginio paleidimo taikymas nemotyvavo jo laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Pirmą kartą buvo teisiamas būdamas (duomenys neskelbtini) metų, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, tai yra, nusikalto tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę, kas reiškia, kad nusikalstamo elgesio modelis buvo pasirenkamas sąmoningai. Daromos nusikalstamos veikos sunkėjo. Pažymėtina, kad svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje.

10. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, buvo profesionaliai suplanuotos ir organizuotos, nuteistasis sąmoningai įsitraukė į ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas gabenti kontrabandos būdu į užsienio valstybę, veiklą ir vykdė konkrečias užduotis. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad I. S. palaikė pastovius, glaudžius ir ilgalaikius ryšius su nusikalstamo susivienijimo lyderiais ir kitais jo nariais. Taigi, galima daryti išvadą, kad jis palaikė kriminalinę subkultūrą, o jo kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, jų neigiama įtaka tiesiogiai siejosi su nusikalstamo elgesio pasireiškimu bei neigiamais socialiniais padariniais. Nutarties 9–10 punktuose aptartos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį I. S. asmenybės pavojingumą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

11. I. S. iki bausmės atlikimo buvo įgijęs profesinę kvalifikaciją, dirbo (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu jis įgijo papildomą (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, vykdė individualią veiklą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovas raštu patvirtino priimsiąs I. S. į tą pačią darbo vietą, kurią šis turėjo iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Akivaizdu, kad darbo ir pajamų neturėjimas nebuvo veiksnys, paskatinęs I. S. nusikalsti, kita vertus, nei profesinis užimtumas, nei legalių pajamų gavimas, nei finansinis stabilumas ir visiškas savęs aprūpinimas netapo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu jį nuo nusikalstamo elgesio, todėl, teismo vertinimu, profesinės veiklos turėjimas laisvėje ir šiuo metu nėra absoliutus garantas I. S. nenusikalsti. Nors asmens byloje yra duomenų, kad nuteistasis yra išlaikęs glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais (duomenys neskelbtini), yra jų palaikomas, vis dėlto, ši aplinkybė taip pat egzistavo jo nusikalstamų veikų padarymo metu ir nebuvo pakankama sąlyga sulaikyti I. S. nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl šiuo atveju nelaikoma, kad teigiami santykiai su šeimos nariais gali atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkciją.

12. Nors nuteistasis yra padaręs pažangą, keisdamas savo elgesį, tačiau trys paskatinimai per daugiau nei ketverius įkalinimo metus nerodo išskirtinės pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad dar išlieka nemažai nuteistajam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos yra galimybė keisti: kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai, poreikių formavimo ir reguliavimo įgūdžių stoka visuomenei priimtinais būdais ir elgesiu. Šie su nuteistojo kriminogeniniu elgesiu siejami požymiai reikalauja tolesnių tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo.

13. Psichologinėse išvadose apie nuteistojo asmenybę nurodoma, kad pildydamas savęs vertinimo anketą I. S. nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su nusikalstamu elgesiu, kas rodo, jog nuteistasis savo problemas identifikuoja apsunkintai. Nagrinėjamoje byloje I. S. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, skirto didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimui, veikloje, dėl tokios veiklos padaroma žala plačiam žmonių ir jų artimųjų ratui. Vis dėlto, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies, jis neigė dalyvavęs šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, stengėsi sumenkinti savo santykius su kitais šio susivienijimo nariais, juos apibūdindamas kaip atsitiktinius, nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad jis vykdė nusikalstamą veiką ginkluotas šaunamuoju ginklu, dalyvavo atliekant smurtinius veiksmus ir atimant laisvę kitiems asmenims, siekiant juos įbauginti, kontroliuoti jų elgesį. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, pilnai nepripažįstantis savo kaltės, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu. Jeigu asmuo pilnai nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, būdamas įkalinimo įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Tokiu būdu, kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Esant tokioms abejonėms, lygtinio paleidimo instituto taikymas I. S. pažeistų visuomenės interesą, taip nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

14. Nors nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, kaltinamojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas jau buvo įvertinti teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą iš esmės, tačiau tiek 13 punkte paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti sumenkinami, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo ir sėkmingos probacijos užtikrinimo klausimą. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017 ir kt.). Šių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nėra absoliutus pagrindas daryti išvadą, jog savo elgesiu I. S. įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas I. S., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė – beveik trečdalis. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus tik du trečdalius bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad apysunkius ir labai sunkų nusikaltimus padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima vadovautis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, už ką nuteistajam buvo paskirta reali 6 metų laisvės atėmimo bausmė, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į bausmės paskirtį, todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. RV-25-1056 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. S. netvirtintinas. Kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam vis dar nustatyti ne tik statiniai, bet, didžiąja dalimi, ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, I. S. laisvės atėmimo vietoje privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai, jie tęsis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti klausimo dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. RV-25-1056 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. S.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.