Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. G. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį R. A. G. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. rugsėjo 3 d. R. A. G. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi R. A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. G. kaltinamas galbūt labai sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarymu, todėl kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šį manymą sustiprina ir kitos bylos aplinkybės. Kaltinamasis turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės. Nors kaltinamasis turi sugyventinę ir individualią įmonę (kuri realiai jokios veiklos nevykdo), tačiau tokie nustatyti socialiniai ryšiai jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. R. A. G. vaidmuo buvo aktyvus, nusikaltimas galbūt padarytas iš savanaudiškų paskatų. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo teistas. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad jam inkriminuojama veika numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būdamas laisvėje R. A. G. ne tik bėgs (slėpsis) nuo teismo, bet taip pat darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įvertino byloje esančius duomenis pripažindamas, kad yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad R. A. G. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Byloje nustatytos aplinkybės, patį R. A. G. charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiai teigti, kad šiuo metu taikomas suėmimas, kaip kardomoji priemonė parinkta teisingai, ji taikoma teisėtai ir pagrįstai bei jos tolesnis taikymas būtinas viešajam interesui užtikrinti. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas būtų neįmanomas.

Kauno apygardos teismas, motyvuodamas savo sprendimą netęsti suėmimo termino, vadovavosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 5 straipsnių nuostatomis. Prokuroro teigimu, nekelia abejonių tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė, jam nustatyta širdies liga yra svarbi aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės rūšies parinkimo. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą konstatavo, kad Konvencijos nuostatos negali būti vertinamos, kaip nustatančios teismui pareigą dėl suimtojo asmens sveikatos problemų būtinai šį asmenį paleisti iš suėmimo, net ir tuo atveju, jeigu asmuo serga sunkiomis ligomis. Sprendžiant klausimą dėl sveikatos problemų turinčio asmens paskirto suėmimo pagrįstumo atsižvelgiama į tris pagrindinius kriterijus: sveikatos būklę, suėmimo metu teikiamos medicininės pagalbos mastą bei į asmens laikymo suėmime, atsižvelgiant į sveikatos problemas, pagrįstumą.

Kauno apygardos teismas nutartyje vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi dėl kitam kaltinamajam taikyto suėmimo termino, tačiau ši nutartis negali būti vertinama kaip precedentinė šioje byloje. Teismas kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia R. A. G. teismo nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindų buvimo.

Prokuroras skunde prašė Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. A. G. suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, panaikinti ir priimti naują nutartį: kaltinamajam R. A. G. pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Prokuroro skundas netenkinamas.

Būtina kardomųjų priemonių taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų T. E. K., V. P. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei jo priedai, apžiūrų protokolai ir jų priedai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad R. A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Nors iš esmės sutiktina su prokuroro skunde išdėstytais argumentais, jog Kauno apygardos teismas nepasisakė dėl ankstesnėse nutartyse nustatytų griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo pagrindų bei sąlygų buvimo (nebuvimo), o išdėstė argumentus iš esmės tik dėl kaltinamojo R. A. G. sveikatos būklės, tačiau, išnagrinėjus visus švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių taikymo šioje konkrečioje byloje aspektus, konstatuotina, jog bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo sprendimas nepratęsti kaltinamajam R. A. G. kardomosios priemonės – suėmimo ir skirti pakankamai griežtas kitas kardomąsias priemones, kurios užtikrintų teisiamojo dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme bei užkirstų kelią naujų nusikaltimų darymui, yra pagrįstas.

Kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos, byla, kurioje tarpe kitų asmenų kaltinimai pateikti ir R. A. G., jau nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Paskutiniuose teismo posėdžiuose byloje apklausta didelė dalis liudytojų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors R. A. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, o būtent tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jam nėra pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje (LR BK 249 str. 1 d.).

Kitas aspektas, į ką atsižvelgtina pagrindžiant švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės taikymą byloje, yra tai, kad R. A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena neįregistravęs santuokos su sugyventine, taigi socialiniais ryšiais jis susietas, o tai leidžia manyti, jog jis nebėgs, nesislėps nuo teismo. Beje šiuo aspektu svarbi ir kaltinamojo sveikatos būklė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam nustatyta hipertenzinė kardiopatija, kuri pasireiškia aukštu kraujospūdžio svyravimu. Nors Kauno apygardos teismas, spręsdamas byloje dėl švelnesnės kardomosios priemonės taikymo R. A. G., esminę reikšmę suteikė tik jo sveikatos būklei, darydamas išvadą, jog tolesnis kaltinamojo laikymas kardomajame kalinime gali prieštarauti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. ir 3 str. nuostatoms, tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ši aplinkybė nelemia švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės taikymo.

Didžiausias dėmesys turėjo būti skiriamas tam, ar taikant kardomąją priemonę/kardomųjų priemonių kompleksą, kurią/kurias kaltinamajam parinko teismas, bus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese bei užkirstas kelias galimybei daryti laisvėje naujas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, taikant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamojo dalyvavimas procese bus užtikrintas, taip pat bus užkirstas kelias kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Aspektu, ar būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors R. A. G. teistas, tačiau jo teistumas išnykęs.

Taigi būtent aukščiau išvardintas aplinkybes, t. y. tamprius socialinius ryšius, išnykusį teistumą, o kartu ir sveikatos būklę visumoje turėjo įvertinti teismas, sprendęs klausimą dėl švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės taikymo byloje galimumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo išvada, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam R. A. G. negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, yra nepagrįsta. Skirdamas teisiamajam R. A. G. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, teismas, kurio žinioje yra byla, išaiškino kaltinamajam R. A. G., kad už nustatytų intensyvių priežiūros sąlygų pažeidimą ir už elektroninio įtaiso nusiėmimą, sugadinimą, sunaikinimą jam gali būti paskirtas suėmimas. Taigi, pažeidus kaltinamajam R. A. G. šiuo metu jam taikomą kardomąją priemonę, jam galės būti taikomas suėmimas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis). Šie įstatymo reikalavimai paneigia teismo išvadą, jog R. A. G. laikymas kardomajame kalinime gali prieštarauti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. ir 3 str. nuostatoms.

Nors kaltinamajam R. A. G. diagnozuotas susirgimas (hipertenzinė kardiopatija), būtinas gydymas, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis dėl savo sveikatos būklė negalėtų būti laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog suimtam kaltinamajam nebuvo teikiama teisės aktų nustatyta tvarka medicinos pagalba. Priešingai, bylos įrodymai rodo, kad jis savo noru atsisakė nuo gydymo.

Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-17 nutartimi, kuria kitam kaltinamajam šioje byloje - I. S. suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, kiekvieną kartą suėmimo taikymo ar jo netaikymo klausimą sprendžia individualiai, įvertindamas toje byloje ir su tuo asmeniu susijusias aplinkybes. Tokiu būdu, tam tikro teismo sprendimo formalus nurodymas, neanalizuojant jo išsamiau, nėra pagrįstas. Tai, kad toje pačioje byloje kitam kaltinamajam yra taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, nėra absoliučiu pagrindu taikyti ir kitiems kaltinamiesiems šioje byloje tokias pat priemones.

Taigi, kaip analizuota aukščiau, 2017 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi teisiamajam R. A. G. skirta pakankamai griežta ir teisiamojo dalyvavimą užtikrinanti kardomoji priemonė, o būtent intensyvi priežiūra. Kaip matyti iš šios kardomosios priemonės taikymo ypatumų, intensyvi teisiamojo R. A. G. kontrolė stebėjimo priemonėmis nustatyta šešiems mėnesiams, įpareigojant teisiamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbu.

Tokiu būdu, paskiriant teisiamajam R. A. G. šią kardomąją priemonę, o taip pat rašytinį pasižadėjimą neišvykti buvo užtikrinti BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai, t. y. užtikrintas teisiamojo dalyvavimas procese, bylos nagrinėjimas teisme bei užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms. Dar kartą pabrėžtina, jog kaltinamajam pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas, jam bus taikomas suėmimas.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra pagrįsta, kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam R. A. G. nepratęsta pagrįstai, paskyrus byloje kitas kardomąsias priemones, kurios leis įgyvendinti LR BPK 119 str. numatytus tikslus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. A. G. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei intensyvi priežiūra.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.