Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. I. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme.

2. I. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 29 d. – 1 metai 10 mėnesių 12 dienų. Pusę laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. vasario 12 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu nuteistasis I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. RV-25-1056 taikyti nuteistajam I. S. paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos apibrėžiamas kaip bausmės tąsa, tik švelnesnėmis sąlygomis, kaip sąlyginis išankstinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vykdant nuteistojo priežiūrą (socialinę reabilitaciją ir kontrolę), arba kaip progresyvinės sistemos baigiamoji grandis. Lygtinis paleidimas – iš esmės prižiūrimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje. Iš to seka, kad pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmė tiesiog modifikuojasi ir yra vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu.

5.2. Lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūruotoje aplinkoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, juos intensyviai prižiūrint po paleidimo. Taikant lygtinį paleidimą nebesiekiama tikslo nubausti asmenį, yra siekiama bausmę atlikusius asmenis paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

5.3. Lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmenys elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą, taupomi valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, nes bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei bausmės vykdymas laisvėje, mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, neišvengiamai apsunkinančios įstaigos darbą.

5.4. Skirdamas bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

5.5. Progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principas yra apibrėžtas BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pagal šį principą, nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Taigi lygtinis paleidimas būtent ir yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu.

5.6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino du esminius alternatyvius kriterijus, kuriuos atitinkant nuteistajam galima taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, o būtent: 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema; 2) nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmės viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyje.

5.7. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-845-593/2018).

5.8. Skundžiama nutartis nėra išsami ir tinkamai argumentuota, o joje teismo padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos: nors nutarties aprašomojoje dalyje pažymėta, kad „nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, kaltinamojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas jau buvo įvertinti teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą iš esmės <...>“, tačiau jokių kitų motyvų, apart susijusių būtent su I. S. nusikalstamų veikų sunkumu, pavojingumu, pobūdžiu ir padarymo aplinkybėmis, nutartyje teismas iš esmės nenurodė.

5.9. Pabrėžiama, kad absoliuti dauguma skundžiamoje nutartyje kaip ir Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, susijusių su I. S. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Vis tik, grįsdamas savo sprendimą netenkinti Komisijos nutarimo, teismas deklaratyviai nurodė, jog nepaisant to, kad I. S. deda pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau jos, anot teismo, dar nėra pakankamos išvadai, kad jis probacijos metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pripažino, kad visi nuteistojo asmens byloje užfiksuoti teigiami pokyčiai I. S. elgesyje neabejotinai vertintini teigiamai, tačiau, anot teismo, jie nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti I. S. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas apskritai praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

5.10. Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog I. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek Komisija, tiek teismas rėmėsi tais pačiais rašytiniais duomenimis, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti nuteistojo, kaip tokia galimybę turi Komisijos nariai, kurie su juo betarpiškai bendrauja kiekvieną dieną, bei mato jo progresą.

5.15. Skundžiamoje nutartyje teismas teigiamai įvertino I. S. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybes, tačiau anot teismo „jos negali būti laikomos išskirtinėmis – nuteistasis I. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas atliekantis bausmę asmuo. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlygą, o ne lygtinio paleidimo pagrindas“, taip pat pažymėjo, kad „trys paskatinimai per daugiau nei ketverius įkalinimo metus nerodo išskirtinės pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį.“ Šie ir kiti panašaus pobūdžio skundžiamos nutarties teiginiai neabejotinai parodo išankstinį teismo nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Iš tokių nutarties teiginių galima daryti išvadą, jog I. S. elgesį teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra nereikšmingi, o prioritetą teismas skiria nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms. Teismas, nutartyje sudarydamas įspūdį, jog I. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gautų paskatinimų skaičius nėra pakankamas, nekonkretizuoja ir neaiškina, kokį gautų paskatinimų skaičių laikytų pakankamu. Visa tai neabejotinai lemia nuteistojo I. S. teisinį neapibrėžtumą ir jo teisėtų lūkesčių tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise pažeidimą. Dar daugiau, vadovaujantis tokia logika, nepagrįstai išplečiamas BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų sąrašas, o nuteistųjų prašymus ir skundus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nagrinėjantys subjektai įgauna galimybę manipuliuoti šiuo bausmių vykdymo teisės institutu. Pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu, jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įstatymų leidėjas suformulavo formalius ir materialus kriterijus, kuriuos I. S. šiai dienai pilnai atitinka. O minėti skundžiamos nutarties teiginiai iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo, vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos I. S., net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas, neįmanomas.

5.16. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą I. S., pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

5.17. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją).

5.18. Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės suabsoliutino I. S. padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Neginčijama, jog skundžiamoje nutartyje teismo nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tačiau nagrinėjamu atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

5.19. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Priešingai, nei nurodo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Teismas, tvirtindamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijų sprendimus, turėtų vertinti tik procedūrinius aspektus, o ne naujai spręsti dėl lygtinio paleidimo reikalingumo – jį turi vertinti specialistų komisija.

5.20. Pabrėžiama, jog per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį I. S. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tą teisingai pabrėžė ir Komisija, kuri vertino visą kompleksą aplinkybių. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Pažymima, jog I. S. laisvės atėmimo vietoje dirbo, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, kurios besilaikantys asmenys vengia dirbti. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja. Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą.

5.21. Skundžiamoje nutartyje taip pat išskirta, kad „nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies <...>“ tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nuteistojo faktinių bylos aplinkybių vertinimas gali būti paaiškinamas subjektyviu savo veiksmų suvokimu ir interpretavimu, taip pat skirtingu teisiniu vertinimu, nei buvo nustatyta baudžiamojo proceso metu, tačiau tai nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu pareikšto kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, kritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus ir gailėjimosi. Tokia pozicija išreikšta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Jei skundžiamą nutartį priėmęs teismas būtų susipažinęs su nuosprendžiu, kuriuo I. S. pripažintas kaltu, būtų pamatęs, jog I. S. pripažino savo kaltę dėl visų faktinių aplinkybių, tik teigė, jog jis veikė ne kaip nusikalstamo susivienijimo narys, o kita bendrininkavimo forma. Bendrininkavimo formos nustatymas yra išimtinai teisinis klausimas, todėl iš kaltinamojo negalima reikalauti, kad pripažindamas savo kaltę jis pateiktų ir išsamų bei teisiškai teisingą veikos kvalifikavimą. Todėl šie teismo argumentai akivaizdžiai nepagrįsti.

5.33. Iš išdėstyto seka, jog nagrinėjamu atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, su juo susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl I. S. asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.

5.37. Nekyla abejonių, kad šiame skunde aptariamos aplinkybės nepaneigia to, kad, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, tiek ir dėl atsisakymo jį taikyti, nes BVK nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pabrėžiama, kad abiem atvejais, t. y. tiek taikant ši institutą, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti nuteistojo asmens byloje nustatytomis aplinkybėmis. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tinkamas ir pakankamas teismo sprendimų motyvavimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisingą procesą. Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pakankamai aiškiai išdėstyti argumentus, kuriais jie grindžia savo sprendimus. Ši teismo pareiga reiškia, kad proceso šalys gali pagrįstai tikėtis gauti aiškų ir konkretų atsakymą į argumentus, kurie yra esminiai proceso rezultatams. Iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad esminiai bylos klausimai buvo išnagrinėti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Rostomashvili prieš Gruziją, Aslanovas prieš Azerbaidžaną).

5.42. Nuteistojo I. S. faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų, t. y. nuteistasis yra atlikęs 1/2 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, yra daugiau nei pakankamas norint tęsti I. S. resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotą nuo visuomenės. Trumpai apibendrinant nuteistojo I. S. elgesį įkalinimo įstaigoje ir jo pažangą taisant savo elgesį bei asmenybę, reikia paminėti, kad laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai. Nuteistasis pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju I. S. turėtų darbą, UAB „O.“ vadovas raštu patvirtino priimsiąs I. S. į tą pačią darbo vietą, kurią jis turėjo iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Taip pat lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, I. S. turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys).

5.45. Šiame skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį I. S. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, I. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi I. S. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. I. S. yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija (BVK 82 straipsnio 8 dalis).

8. Teismas, išanalizavęs teikime esančius duomenis, nuteistojo asmens bylą ir pateiktą skundą, konstatuoja, kad nuteistasis I. S. atitinka visas BVK numatytas sąlygas ir reikalavimus, kuriems esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma bausmei keliamų tikslų toliau siekti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus aktualius duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl I. S. lygtinio paleidimo ir juos 2023 m. kovo 31 d. nutarime teisingai įvertino.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad I. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 2023 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Apylinkės teismas nurodytų duomenų pagrindu nustatęs nuteistojo atitikimą formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, vis tiek sprendė, kad I. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti šioje byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių.

10. Komisijos nutarime nustatyta, kad I. S. vykdė Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 58-242 teiktas rekomendacijas tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. 2021 m. rugsėjo 22 d. I. S. nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, įvertinta pagal HCR-20 metodiką, 2023 m. kovo 21 d., atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu I. S. įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, deda pastangas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi – 3 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, administracine ir drausmine tvarka nebaustas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bylos duomenimis I. S. išsilavinimas – specialusis vidurinis. Nuteistojo teigimu, Kauno politechnikume įgijo metalo apdirbimo pjaunant profesinę kvalifikaciją. Pagal specialybę nedirbo. Dirbo įvairius darbus draudimo, projektų ir renginių organizavimo, automobilių pirkimo ir pardavimo, kitose srityse, bendras darbo stažas siekia apie 20 metų. Pastaruosius 12 metų dirbo įmonėje UAB „O.“ projektų vadybininku. Bylos duomenimis I. S. darbovietėje charakterizuotas teigiamai. Atlikdamas bausmę nuteistasis įgijo šildymo-vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją. Nuo 2022 m. vasario 4 d. jam buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų – konsultuoti verslo įmones, draudimo agentus, pramogų verslo atstovus dėl renginių planavimo ir organizavimo bei sutarčių sudarymo. 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu I. S. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog per 2022 m. iš darbinės veiklos gavo 2 600 Eur pajamų. Nuteistasis patvirtino galimybę įsidarbinti, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Šiuo metu nuteistasis nepakantus nusikalstamam veikimui. Geba įvardinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, kas prisideda prie adekvataus pasitikėjimo savimi lygio išlaikymo. Mąstymas lankstus. Nuteistasis geba išsikelti alternatyvias veikimo strategijas, vengiant pasielgti destruktyviai. Nuteistasis dalyvavo „Karjeros portretai“ programoje, kuria siekiama padėti laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems ugdyti socialinius įgūdžius, kuriant karjeros planus bei reikalingus reintegracijos į darbo rinką procese. I. S. įsitraukė į diskusijas, kritiškai vertino savo situaciją, ieškojo socialiai atsakingų sprendimų reintegracijos į visuomenę procese. Jis įvardino aiškų darbinės reintegracijos planą, numatė tikslo siekimo priemones. Nuteistasis geba įvardinti savo kompetencijas bei gebėjimus, darbo patirtį, pokalbio metu analizavo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, aptarė galimas rizikų valdymo strategijas, įvardino vidinės motyvacijos veiksnius, tokius kaip šeimos interesų tenkinimas, anūko priežiūra, daug pasakojo apie šeimos socialinę situaciją, palaiko pozityvius ryšius. Užsiėmimų metu atsakingai atliko visas užduotis, kiekvieną ugdomąją priemonę vertino kaip naudingą, planuojant socialiai atsakingas veiklas. Atsižvelgdama į tai, Komisija vieningai nutarė taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Aukštesnysis teismas pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į priežiūrą ir nuostatas apibūdinančių aplinkybių, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimą, vertinimui, t. y. kad I. S. padarė reikšmingą pažangą valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nors socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes; klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo; kontroliuojančio elgesio atvejis; nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai; poreikių formavimo ir reguliavimo įgūdžių stoka visuomenei priimtinais būdais bei elgesiu, tačiau minėti veiksniai nepaneigia galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, atitinkančiam visas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, minėti kriminogeniniai veiksniai egzistavo nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, taip pat tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami. Darant išvadą apie tai, ar yra pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo metu, šiuo atveju svarbu tai, kad nuteistasis anksčiau teistas du kartus, tačiau nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, tarp veikų esti didelis laiko tarpas, t. y. veikos skirtingo pobūdžio, nėra sistemingos, nenustatytas nusikalstamo elgesio modelis. Už 1996 metais padarytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo padarymą nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Naują nusikalstamą veiką – papirkimą padarė 2008 metais, paskirtą baudą sumokėjo. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį už epizodinį dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir neteisėtą laisvės atėmimą, panaudojant smurtą, bylos duomenimis I. S. į nusikalstamą susivienijimą buvo įtrauktas įvykdyti neteisėtą laisvės atėmimą ir įbauginti nukentėjusiuosius, tikslu vykdyti nusikalstamą veiką. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir šiuo metu, nuteistasis neigia, kad buvo nusikalstamos susivienijimo narys, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau neneigė savo kaltės dėl kitų nusikaltimų faktinių aplinkybių, savo ryšių su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, bausmės atlikimo metu I. S. įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, deda pastangas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi, jo elgesys nepriekaištingas – 3 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, nei karto nebaustas drausmine tvarka už režimo pažeidimus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis solidariai su kitais asmenimis išmokėjo teismo priteistus civilinius ieškinius, dalyvavo prevencinėse ir intervencinėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia teigiamą jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas yra itin aktualus keičiantis asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad I. S. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau ne pirmą kartą, nuteistasis po paskutinio teismo sprendimo atmesti skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, Komisija vienbalsiai laikosi pozicijos, kad nuteistojo tolimesnis taisymas gali būti atliekamas neizoliavus jo nuo visuomenės, taigi aptartos I. S. elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai buvo efektyvūs siekiant teigiamų nuteistojo elgesio, nuostatų ir požiūrio pokyčių, nuteistasis reikiamas išvadas padarė. Be to, socialinio tyrimo išvadoje be minėtų kriminogeninių veiksnių nustatyti ir apsauginiai veiksniai: galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu; darbo patirtis laisvėje; galimybė dirbti lygtinio paleidimo atveju, o priemonės dėl esančių kriminogeninių veiksnių įveikos gali būti pasiūlytos probacijos metu, probacijos pareigūnams nustačius tokį poreikį. Nuteistojo galimybės pakartotinai nusikalsti kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam 2021-06-18 buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko viso tolesnio bausmės vykdymo laikotarpiu, kas patvirtina, jog nuteistasis padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir maža nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jau išlieka sąlyginai ilgą laikotarpį, kas sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti I. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui (padarytas ir labai sunkus nusikaltimas), nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, dalyvavimo nusikalstamame susivienijime neigimui, neatliktos bausmės daliai, ankstesniems teistumams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, visumos. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių duomenų ar faktų, dėl kurių I. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi apylinkės teismas Komisijos nutarimą turėjo vertinti būtent nurodyto reglamentavimo kontekste, t. y. įvertindamas, ar nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos. Tačiau apylinkės teismas, net ir nustačius nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindą, tai, kad nuteistasis nuosekliai vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, susijusias su kriminogeninių veiksmų valdymu, dėl ko Komisjos nutarimu pripažinta, jog nuteistasis minėtoje srityje padarė reikšmingą pažangą ir nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo ir padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog I. S. nerodo išskirtinės pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį, taip pat kad kyla pagrįstų abejonių, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Šie bei kiti skundžiamos nutarties argumentai, be kita ko, dėl neatliktos bausmės dydžio, reikalavimo įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai, visuomenės intereso dėl teisingumo principo įgyvendinimo yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio, šiais argumentais galima grįsti bet kurį atsisakymą taikyti lygtinio paleidimo institutą, todėl aukštesnysis teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad I. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad I. S. būdamas laisvėje sugebės laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, pastebėtina, kad nuteistasis lygtiniu paleidimu nėra atleidžiamas nuo bausmės, o pasikeičia jo atsakomybės įgyvendinimo forma, t. y. vykdant probaciją, kurios tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą atitinka bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi lygtinio paleidimo instituto taikymu bausmės tikslai nėra paneigiami. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Esant šioms aplinkybės, apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimto nutarimo, ši nutartis nelaikytina pagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog, kaip minėta, nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies.

14. Nuteistojo skunde nurodoma, kas nuteistasis sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra tuo atveju, jei jis būtų paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojantį reglamentavimą – BPK ir BVK nuostatas teismas turi teisę tik patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą arba nepatvirtinti, tačiau nebenumato galimybės kartu nustatyti ir probacijos sąlygų lygtinai paleidžiamam asmeniui, aukštesnysis teismas, patvirtindamas nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, probacijos sąlygų nuteistajam nenustato.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta ir dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. RV-25-1056 priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tenkinti nuteistojo I. S. skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. RV-25-1056 taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.