Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. LK-90 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B., Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 2 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 28 d. nutarimu LK-103 nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtame nutarime Komisija konstatavo, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, dirba pataisos įstaigoje, neturi įsiskolinimų, turi glaudžius ryšius su šeima, teigiamą darbinę motyvaciją, išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja dirbti, turės pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija sprendė, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, atsisakė patvirtinti minėtą Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam V. B. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog atsižvelgiant į V. B. nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistais laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Atsiliepime prokurorė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad V. B. praeityje jau buvo teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, manytina, kad V. B. išvadų dėl anksčiau padaryto nusikaltimo nepadarė, o teismo nuosprendžiu skirta bausmė nesulaikė nuo naujų nusikaltimų įvykdymo. Be to, prokurorės teigimu aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Atsiliepime, taip pat pažymima, kad nuteistajam jau vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas ir tuo metu jis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau ši priemonė savo tikslų nepasiekė, nes neišnykus teistumui V. B. padarė du naujus analogiškus nusikaltimus, o tai kelia pagrįstas abejones, kad jis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Be to, atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys turi būti ir toliau koreguotinas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose bei vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistojo V. B. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau tik tuo atveju jei egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir pagrįstas manymas, jog jis būdamas laisvėje daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja materialusis lygtinio paleidimo pagrindas privalo įvertinti visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundžiamos nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų, už kurių padarymą V. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingumui bei faktui, jog jis anksčiau buvo teistas, bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad V. B. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad V. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.Pažymėtina, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš V. B. 2018 m. birželio 18 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką metu, buvo nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas – 29 balai, iš kurių 20 svertinių taškų yra statiniai (nekintantys) ir 9 svertiniai taškai – kintantys veiksniai. Statinių taškų suma, šiuo atveju nustatyta įvertinus ankstesnį V. B. teistumą ir nuteistasis savo veiksmais jau nebegali įtakoti jos dydžio. Tuo tarpu, svertinių taškų suma (kuri gali būti mažinama teigiamu nuteistojo elgesiu) apskaičiuota įvertinus tai, jog nuteistajam vis dar būdingas nusikalstamą elgesį skatinantis mąstymas, t. y. nors jis ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir tarp to, kaip jis mato savo indėlį problemos atsiradime yra prieštaravimų, spręsdamas problemas labiau rūpinasi trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais bei pernelyg tiki sėkmės tikimybe. Atsižvelgiant į tai, jog netinkamas nuteistojo mąstymas gali būti sėkmingai koreguojamas ir asmeniui nebūnant izoliuotam nuo visuomenės, sprendžiama, kad yra tikslinga V. B. pataisos procesą tęsti jam nebūnant įkalinimo įstaigoje.Be to, socialinio ty­rimo išvadoje, nustatyti ir nuteistojo pakartotinio nu­si­kalstamumo riziką ma­ži­nantys veiksniai: jis neturi priklausomybių, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, turi konkrečių ateities planų, geba planuoti ir siekti užsibrėžtų tikslų, yra motyvuotas keisti savo elgesį bei turi gerus savireguliacinius ir socialinius įgūdžius, bendražmogiškąsias vertybes. Be to, minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodytos ir kitos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. turi pastovią gyvenamąją vietą, aukštąjį universitetinį išsilavinimą, prieš suėmimą dirbo futbolo treneriu ir taksistu. Taip pat, dirba ir pataisos namuose laisvės atėmimo bausmės metu – nuo 2017 m. spalio 11 d. dirba „Mūsų amatai“ pagalbiniu darbininku valgykloje, o nuo 2018 m. gegužės 14 d. – tvarkiniu (besargybiniu). Nuteistojo finansinė padėtis stabili, jis neturi ieškinių ir paskolų, gyvena iš gaunamo atlyginimo. Jo nuostatos pakankamai tvirtos, geba atsispirti neigiamai įtakai, nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais asmenimis. Pažymėtina ir tai, jog V. B. elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas itin teigiamai, jis neturi drausminių nuobaudų, yra du kartus skatintas už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį, be to jis teigiamai charakterizuojamas pataisos namų personalo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendžiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teigiamai charakterizuojančių V. B. aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad skun­džia­moje nutartyje ver­tin­tos aplinkybės negali paneigti nuteistąjį teigiamai charak­terizuojančių ap­lin­kybių, liudijančių apie jo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir nu­lem­ti lygtinio palei­di­mo netaikymą V. B.. Be to, minėtoje nutartyje neproporcingai sureikšminti ankstesni V. B. teistumai ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas. Ko­le­gi­jos nuomone, apylinkės teismo nu­tar­ties argumentai yra pernelyg formalūs ir netei­singi nuteistojo atžvilgiu, ir negali paneigti nu­teis­tojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme ke­lia­mus reikalavimus. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis pa­leidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo baus­mės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesi­laikant jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartis panai­kinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir nuteistojo V. B. skundą tenkinti.

Taikyti nuteistajam Valentui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti šias pareigas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką:

- tęsti darbą;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.