Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skun­dą dėl Marijampolės apy­linkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. LK-15 taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuos­prendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 (įskaityta nuo 2016 m. rugpjūčio 30 iki 2016 m. rugsėjo 1 d. dvi dienos) - galutinė bausmė dveji metai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 4 d., pabaiga – 2019 m. rugsėjo 2 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 157 straipsnio 3 dalį.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nu­tarimą. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis V. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo asmenybės, atliktos bausmės dalies, socialinių ryšių, nusikalstamo elgesio rizikos. Nuteistojo teigimu, teismas neturėjo pagrindo nepasitikėti jį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis. Teismas, netu­rėdamas jokių kitų duomenų, be jokio pakankamo pagrindo paneigė „OASys“ metodiką atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos (kuri yra žema) vertinimą. Nuteistasis pažymi, jog nėra baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi rinkoje paklausią specialybę, pataisos namuose dirba, nepalaiko subkultūros, dėl jo amžiaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža. Taip pat nurodo, kad po galimo lygtinio paleidimo turi galimybę dirbti, turi kur gyventi, nuteistojo socialiniai ryšiai tamprūs ir palaikomi, neturi piniginių prievolių. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nors jokių nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas nepateikė, tačiau vis tiek netvirtino Komisijos nutarimo. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino kad V. B. smerkia savo ankstesnį elgesį, labai gailisi, pasielgė neatsakingai. Nuteistasis suprato savo klaidas, savo elgesiu pataisos įstaigoje įrodė, jog gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Mano, kad jam turėtų būti taikomas teisingumo principas ir pažymi, kad prokuroras nei­giamos pozicijos dėl jo lygtinio paleidimo neišreiškė. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. K. pateikė atsiliepimą į nuteistojo V. B. skundą, kuriame prašo jo skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. kovo 5 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį.Nuteistojo V. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atė­mi­mo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, draus­mine tvarka pataisos įstaigoje baustas nebuvo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos ne tik formaliosios šio instituto taikymo sąlygos. Tam taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. V. B. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (29 balai pagal „OASys“), bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo, todėl spręs­tina, ar žema nusikalstamo elgesio rizika duodan pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasi­ruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo, jis buvo 1 kartą skatintas už gerą elgesį. Vertinant V. B. pakartotinio nusikalstamo elge­sio riziką, nustatomi ir šią riziką mažinantys veiksniai – ryšių palaikymas su artimaisiais, pri­klausomybių neturėjimas, konkrečių planų turėjimas, geri savireguliaciniai, socialiniai įgū­džiai, gebėjimas planuoti, siekti užsibrėžtų tikslų, bendražmogiškos vertybės, motyvacija keisti savo elgesį. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Šios aplin­kybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gy­ve­nimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klau­simą, svarbu įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nustatomas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.Nors V. B. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukš­tesnės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti krimi­no­geniniai veiksniai – jo ankstesni teistumai ir elgesio pasekmių sumenkinimas. Socialinio tyrimo iš­vadoje konstatuojama, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir tarp to kaip jis mato savo indelį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Spręs­damas problemas kartais labiau rūpinasi trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Nuteistasis taip pat pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, jo elgesio pasekmių menkinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. B. nuteistas už kelių, tame tarpe ir sunkaus, nusikaltimų padarymą. Ir nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju V. B. nusikalstamų veikų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.