Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau, kaip 2014 m. gruodžio mėn įsitraukė į E. M. ir R. M., 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotikų ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenant į N. K. ir ten realizuoti taip gaunat neteisėtas pajamas, veiklą.

G. V. taip pat kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2015 m. balandžio 10 d. naudodamasis nukentėjusiųjų T. B., T. K. priklausomumu, dėl jų dalyvavimo nusikalstamoje veikloje ir pažeidžiamumu, dėl R. M. išsakytų grasinimų fiziniu smurtu nukentėjusiųjų, jų artimųjų atžvilgiu, bei pats naudodamas grasinimus - psichologinį smurtą ir nurodydamas, kad T. B., T. K. yra atsakingi už nusikalstamo susivienijimo patirtus nuostolius, dėl nusikalstamo susivie­nijimo nario R. P. sulaikymo ir neturi kito pasirinkimo tik toliau dalyvauti nusikalstamoje veikloje, bei remdamasis savo, kaip nusikalstamo susivienijimo nario autoritetu, verbavo nuken­tė­ju­siuosius T. B., T. K. nusikalstamų veikų darymui, kartu su jais 2015 m. balandžio 10 d. vyko į N. K., kur tiesiogiai T. B., T. K. perdavė narkotines, psichotropines medžiagas, nurodė jas vežti pirkėjams.

G. V. kaltinamas ir pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje vykdydamas jam priskirtą nusikalstamo susivienijimo atstovo, atsakingo už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą N. K. vaidmenį ir tokiu būdu vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį organizavo neteisėtą labai didelių kiekių narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, bei pats tiesiogiai laikė ir gabeno labai didelius kiekius šių medžiagų.

G. V. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusi­kals­ta­mo susivienijimo veikloje, siekdamas bendro tikslo susidoroti su vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. nurodymų nevykdančiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus as­menis, 2015 m. balandžio 24 d. su T. B. ir T. K. tarėsi susitikti užmiestyje, prie miško kelyje K. – J., tačiau T. B. ir T. K. atsisakius vykti į nuošalią susitikimo vietą, susitarė susitikti automobilių stovėjimo prie PC „M.“, esančio (duomenys neskelbtini). G. V. apie sutartą susitikimo vietą informavo R. M., kuris kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius M. R., M. A., I. S. ir užtikrino šaunamųjų ginklų neteisėtą atgabenimą į susitikimą.

G. V., vykdydamas nusikalstamo susivienijimo narių susitarimą ir kartu su kitais nusikalstamo su­sivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą nužudyti du asmenis: T. B., T. K., dėl sava­nau­diškų paskatų ir taip siekiant įbauginti kitus asmenis, bei nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo da­romus nusikaltimus, pasikėsino juos nužudyti. Jis nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dienų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo da­romus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sus­tab­dytas prie PC „M.“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir T. B. buvo išlaisvintas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka G. V. laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas trijų mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 24 d. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Gynėjas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus teigdamas, kad jo ginamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas jau pakankamai ilgą laiką – nuo 2015 m. balandžio 24 d., nepateikiant objektyvių faktų, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba kitokiu būdu trukdys procesui. Ilgas suėmimo taikymas suponuoja tapatumą realios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, dėl to bus pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvekcijos (toliau – EŽTK) nuostatos. Juo labiau, kad jo ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, bendrauja ir išlaiko mažametę dukrą, turi sugyventinę, su kuria planuoja sukurti šeimą, turi kitus artimuosius su kuriais sieja labai stiprūs socialiniai ryšiai. Teismas neatkreipė dėmesio į svarbiausią aplinkybę, kuri šalina bet kokį manymą, jog kaltinamasis pasislėps, t. y. G. V. būtų seniai pasislėpęs ir neatvykęs į Lietuvą, nes šioje byloje ikiteisminis tyrimas vyksta seniai. Tokie jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jo ginamasis neturi pagrindo bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Net būdamas Kauno tardymo – izoliatoriuje elgiasi tinkamai.

G. V. pragyvenimo šaltinis yra darbas, kuriame dirbo iki sulaikymo, iš kurio ir pragyveno. Jis neturėjo papildomų pajamų, o byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad būtų gavęs kokias nors nelegalias pajamas ar pragyvenęs iš nusikalstamos veikos.

Skundžiama nutartis iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, keliamų nutarties surašymui (BPK 125 straipsnis). Teigia, kad nutartyje nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pagrįsta išvada, kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Toks nemotyvuotas ir imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkantis procesinis dokumentas negali būti paliktas galioti vien dėl jo turinio esminių trūkumų. Be to, objektyvūs ikiteisminio tyrimo duomenys nepagrindžia nė vieno suėmimo taikymo pagrindo. Visos aukščiau išdėstyto aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog G. V. ir toliau taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą yra iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisių, įtvirtintų EŽTK, garantijos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo taisykles.

Gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir paskirti kitą kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. V. gynėjo advokato V. Pacevičiaus skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir EŽTK nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Gynėjas skunde teigia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų patvirtinančių jo ginamojo G. V. dalyvavimą jam inkriminuojamose nusikalstamose veikose. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti (įtarti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o įrodymų pakankamumo ir kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Priešingai nei teigiama skunde, teismui pateiktoje medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog G. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti T. K. ir T. B. apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, N. K. pateiktoje medžiagoje, tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamųjų kratos protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. V. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad G. V. išsiskyręs, neturi Lietuvoje nekilnojamojo turto, praeityje teistas 4 kartus, turi ryšių užsienyje, kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Iš to seka, kad apygardos teismas įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje visas nurodytas aplinkybes, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. V. kaltinamas 5 nusikaltimų padarymų, iš kurių 4 priskiriami prie labai sunkių ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų veikų sąrašą, padarymu, o būtent dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimu, pasikėsinimu nužudyti du žmones, dėl savanaudiškų paskatų ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, prekyba žmonėmis. Be to, G. V. kaltinamas inkriminuotus nusikaltimus padaręs veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sudėtyje. Padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Įvertinta ir tai, kad jis jau anksčiau teistas 4 kartus, o tai rodo kaltinamojo, kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei. Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas taip pat pagrįstai. Tuo pačiu pažymėtina, kad šio straipsnio numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, bendrauja ir išlaiko mažametę dukrą, turi sugyventinę, su kuria planuoja sukurti šeimą, turi kitus artimuosius su kuriais sieja labai stiprūs socialiniai ryšiai, šioje byloje ikiteisminis tyrimas vyksta seniai, tačiau G. V. nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė yra gana svarbios, tačiau jos nėra pakankamos paneigti apygardos teismo išvadą, kad G. V., būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, siekdamas jos išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes kompleksiškai, darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, tačiau pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui, be bendrųjų pagrindų, yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ir didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas.

Teisėjų kolegiją šią bylą vertina kaip sudėtiną ir didelės apimties, nes kaip matyti iš pateiktos medžiagos kaltinimai pateikti septyniems asmenims, joje nustatyti trys nukentėjusieji, šiuo metu byla perduota į teismą dėl kaltinimų nusikalstamas veikas padarius nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, tarptautiniu mastu (narkotinės, psichotropinės medžiagos buvo įgyjamos ir realizuojamos užsienio valstybėse). Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti 2016 m. lapkričio 14 d. teisiamajame posėdyje, bylą sudaro 22 tomai. Įvertinus baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamajam G. V. griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas neprieštarauja Konstitucijos 20 straipsnio, BPK 127 straipsnio ar EŽTK nurodytoms nuostatoms. Taip pat, nėra pagrindo daryti išvados, kad baudžiamasis procesas užsitęsė nepagrįstai ilgai ar yra vilkinamas.

Gynėjas nepagrįstai teigia, kad apygardos teismo nutartis iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, keliamų nutarties surašymui (BPK 125 straipsnis), nes nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pagrįsta išvada, jog kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka, kad BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos įpareigoja teismą skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą nutartyje nurodyti tikslą, kuriuo siekiama skirti kardomąją priemonę, ir skiriant kardomąją priemonę – suėmimą būtina nurodyti skyrimo sąlygas, vieną ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytas suėmimo skyrimo pagrindus ir motyvus, taip pat faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tačiau priešingai negu teigia gynėjas apygardos teismo nutarties turinys ir forma atitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nutartyje nurodyti ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti greita bylos išnagrinėjimą teisme bei priimtų procesinių sprendimų įvykdymą, nėra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, todėl nėra galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis G. V. turi ryšių ir ne ES šalyse. Tokiai teismo išvadai pritaria ir šios instancijos teismas, nes kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam pritaikytas pagrįstai, siekiant užtikrinti ne tik jo dalyvavimą procese, sprendimų įvykdymo, bet ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ar pabėgimui (pasislėpimui) nuo teismo.

Skundžiama 2016 m. spalio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam G. V. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.