Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria M. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.

1.1. M. A. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas pastovius tarpusavio ryšius, 2015 m. balandžio 24 d. paklusdamas E. M. nurodymams kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M. , M. R. , I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B. , T. K. , tikslu su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamas susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą.

1.2. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M. , M. R. , I. S. , R. M. , G. V. atvyko į susitikimą su T. B. , T. K. , turėdamas bendrą tikslą užpulti T. B. , T. K. , neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešos vietos juos nužudyti.

1.3. Tokiu būdu M. A. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje.

1.4. Be to, M. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B. , T. K. , veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B. , T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - M. R. , I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir vairuodamas jį atvyko į susitikimą.

1.5. Veikdamas, kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. kartu su E. M. , M. R. , I. S. automobiliu „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į susitikimo vietą - automobilių stovėjimo aikštelę prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių bei 42 vnt. „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete, bei sustojęs netoliese laukė R. M. signalo.

1.6. R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B. , T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B. , M. A. veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - R. M. , E. M. , I. S. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“ v. n. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.

1.7. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K. , jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“ v. n. (duomenys neskelbtini) , į kurį įsėdo ir R. M. , ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K. .

1.8. M. A. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų - T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC (duomenys neskelbtini) ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ v. n. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. B. buvo išlaisvintas.

1.9. Be to, M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau, kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą-pistoletą „Baikal“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“ pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, su duslintuvu bei 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. neteisėtai atgabeno prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki sulaikymo metu ginklas ir šaudmenys automobilyje „Mazda 6“ v. n. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. A. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

4. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo M. A. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo M. A. skundas atmetamas.

5.1. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. A. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. apklausos protokoluose, kaltinamojo M. A. asmens kratos protokole, vaizdo įrašų ir automobilio „Audi A8“ apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

5.2. Kauno apygardos teismas kaltinamajam M. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis M. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), taip pat jis kaltinamas ir nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymu. Už M. A. inkriminuotų labai sunkių nusikaltimų padarymą numatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajam M. A. griežčiausią kardomąją priemonę.

5.3. Kaltinamasis M. A. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas nevertino jo asmens charakteristikos, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog konkretūs bylos duomenys suteikia pagrindą manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nesvarstė alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kaltinamojo nurodytais argumentais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Kauno apygardos teismas įvertino visus duomenis, turinčius reikšmės pratęsiant suėmimo terminą: M. A. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus. Teismas taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti.

5.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. A. Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta dešimties metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. sausio 26 d. M. A. buvo lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, neatlikęs penkerių metų ir dviejų mėnesių bei devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas, M. A. galėjo padaryti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu. Ši aplinkybė charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Nors kaltinamasis skunde nurodo, jog jis nėra kaltinamas jokiomis užsienio valstybėse padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau nusikalstamas susivienijimas, kurio veikloje galimai dalyvavo ir M. A. , aktyviai veikė užsienio valstybėse įsigyjant ir parduodant narkotines bei psichotropines medžiagas, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis M. A. , kaip ir kiti galimai nusikalstamų veikų bendrininkai, turi ryšių užsienyje. Bylos duomenimis, kaltinamasis M. A. yra vedęs, turi du mažamečius vaikus ir deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, iki sulaikymo dirbo, tačiau šie duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis M. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

5.5. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam M. A. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

5.6. Kaltinamojo skunde nurodoma, kad jo žmonos tėvas yra pasirengęs įnešti už jį 30 000 Eur užstatą, tačiau iki šiol jokia pinigų suma kaip užstatas nėra įnešta į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę banko sąskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo M. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (įskaitant ir užstatą).

5.7. Šiuo metu kaltinamojo M. A. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.