Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. A. dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio21d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio24d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismui 2016 m. spalio 18 d. su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau, kaip nuo 2015m. balandžio mėn. įsitraukė E. M. ir R. M., 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.

M. A., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas pastovius tarpusavio ryšius, 2015-04-24 paklusdamas E. M. nurodymams kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B., T. K., tikslu su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „A.“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamas susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą.

2015-04-24 dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S., R. M., G. V. atvyko į susitikimą su T. B., T. K., turėdamas bendrą tikslą užpulti T. B., T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešos vietos juos nužudyti.

Tokiu būdu M. A. 2015m. balandžio mėn. 24d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje.

Be to, M. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį, kaltinamas tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015-04-24 susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - M. R., I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „A.“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamas susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir vairuodamas jį atvyko į susitikimą.

Veikdamas, kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015-04-24 apie 12.30 val. kartu su E. M., M. R., I. S. automobiliu „M.“valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į susitikimo vietą- automobilių stovėjimo aikštelę prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „B.“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „I.“, kuriame buvo 8 „B.“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „B.“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „B.“ šovinių bei 42 vnt. „B.“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „B.“ šovinių pakete, bei sustojęs netoliese laukė R. M. signalo.

R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B., M. A., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais -R. M., E. M., I. S. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „M.“v.n. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „M.“valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.

Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „O. Z.“v.n. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..

M. A. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų - T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „O. Z.“valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC (duomenys neskelbtini) ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „M.“v.n. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. B. buvo išlaisvintas.

Be to, M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad ne vėliau, kaip 2015-04-24 neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą-pistoletą „B.“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „I.“ pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „B.“ šoviniais, su duslintuvu bei 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „B.“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete. Šį ginklą ir šaudmenis 2015-04-24 apie 12.30 val. neteisėtai atgabeno prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune ir neteisėtai laikė iki sulaikymo metu, ginklas ir šaudmenys automobilyje „M.“v.n. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. balandžio 24 d.M. A. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Kaltinamojo skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pabrėžęs, kad „visų pirma nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas“ (Letellier v. France, 1991-06-26, Series A, no.207/35). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. M. A. nurodo, kad jis laikomas suimtu jau ilgiau nei pusantrų metų, jo artimieji sutinka įmokėti užstatą, jo žmonos tėvas A. G. yra pateikęs prašymą ir duomenis apie tai, kad jis, kaip užstato davėjas, sutinka įmokėti į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą 30 000 Eur užstatą ir tai, pasak kaltinamojo, leistų padaryti išvadą, kad ir kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Kaltinamojo nuomone, teismas, nurodydamas aplinkybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, neatsižvelgė į tai, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gavo pastovias pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, išlaiko 2 mažamečius vaikus. Šios aplinkybėsrodo, kad jo socialiniai ryšiai yra pakankamai stiprūs ir jis nesiruošia slėptis. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nesurinkta duomenų, kad jis galėtų padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašėkaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaunoapygardos teismo 2016m. spalio21d. nutartis pratęsti kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasisar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors kaltinamojo skunde nurodoma, jogjam pareikštųkaltinimų nepatvirtina byloje surinkti duomenys, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylosmedžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jogkaltinamasis M. A. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą pagrindžia baudžiamosios bylos duomenys, tai T. B., T. K. parodymai, M. A. asmens kratos protokolas ir jo priedai, tarnybiniai pranešimai, specialistųišvados, o taip pat ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu. M. A. kaltės klausimas bus sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, nes įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą M. A. nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. A. kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), taip pat jis kaltinamas ir nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymu. Už M. A. inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamasis skunde teisingai nurodo, kad nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą, tačiau šiuo atveju, esant paminėtą suėmimo termino pratęsimo pagrindą patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną, du vaikus, iki suėmimo dirbo, tačiau jis anksčiau yra teistas už disponavimą narkotinėmis priemonėmis, 2011 01 26 paleistas į laisvę lygtinai prieš 5 metus 2 mėnesius ir 19 dienų (t.18, b.l. 18-20). Nusikaltimus, kuriais yra įtariamas šioje baudžiamojoje byloje, galėjo padaryti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu. Nustatytos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį linkusį nusikalsti. Be to, būtina įvertinti ir kaltinamajaminkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje.Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kolegija daro išvadą, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančio ilgalaikio laisvės atėmimo, M. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo nepaneigia kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai, kurie, beje, nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų darymo, net ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Nusikalstamos veikos, kurias galimai padaręs M. A., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuojami nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o gerai iš anksto suplanuoti, padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyjeir apėmė kelių valstybių teritorijas. Pagal bylos duomenis kaltinamasis M. A. iki suėmimo dirbo, tačiau inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, be to, kaip minėta, šie nusikaltimai galėjo būti padaryti lygtinio paleidimo metu. Kaltinamasis skunde nurodo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad jis galėtų daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.Įvertinęs išdėstytas aplinkybes,atsižvelgęs į M. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį ir sunkumą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytąsuėmimo pagrindą.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. M. A. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2015 m. balandžio 24 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, opagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, kaltinamojo M. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą M. A. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę – 30000 Eur užstatą ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad kaltinamajam M. A. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Baudžiamoji byla Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl būtina užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą BPK 11 straipsnyje.Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. A. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Apygardos teismo nutartį panaikinti kaltinamojoskunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. A. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio21d. nutartimi kaltinamajam M. A. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.