Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 59-31 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam M. A., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. A. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 – 2 dalimis 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir M. A. paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo – 2018 m. liepos 5 d. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d. išbūtas laikas. M. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 24 d. 1/2 bausmės atlikta 2018 m. spalio 24 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. vasario 18 d. ( Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas diena) – 1 metai 2 mėnesiai 7 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 59-31 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. A., pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 59-31 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam M. A.. Teismas nurodė, kad tarp 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlikto pakartotinio nuteistojo elgesio įvertinimo ir 2020 m. gruodžio 9 d. atlikto įvertinimo nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra vidutinė, išliko nepakitusi, todėl M. A. net formaliai neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, o net jeigu juos atitiktų, tai būtų tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (2 kartus baustas (abi skirtos nuobaudos panaikintos), 8 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir kt.). Paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 24 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas nuteistajam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Nuteistasis minėtus darbus atliko, tačiau įkalinimo įstaigoje nuteistasis nedirba ir dėl galimo įsidarbinimo nesikreipė. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimais giminaičiais, sąlygos būste taikyti intensyvią priežiūrą tinkamos. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, praeityje taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą ir kitas aplinkybes. M. A. teistas 2 kartus, nusikalstamas veikas pradėjo daryti sulaukęs pilnametystės, lygtinis paleidimas jo atžvilgiu buvo taikomas du kartus, tačiau po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų toliau tęsė nusikalstamas veikas, o tai patvirtina, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs. Nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją, o tai neabejotinai rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, tai yra tikimybę, kad paleistas lygtinai vėl gali nusikalsti. Nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas nagrinėjant bylą, be to nekinta visos bausmės metu, tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis negali būti sumenkinami. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis atlieka bausmę ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, o tai rodo didesnį jo socialinį pavojingumą. Nusikaltimus už kuriuos nuteistas 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų, metu. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendė, kad M. A. lygtinis paleidimas šiuo metu nėra galimas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir nuteistojo gynėjos skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti dėl skunde nurodomų argumentų nėra pagrindo.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo) (redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo nutarties turinį, nustatė, kad skundžiamame teismo sprendime išsamiai, nuosekliai ir pagrįstai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti M. A. lygtinio paleidimo. Sutiktina su skundo argumentu, jog padaryto nusikaltimo sunkumas negali būti kliūtimi netaikyti lygtinio paleidimo, nes į tai atsižvelgta skiriant bausmę ir nuteistasis negali šio fakto pakeisti. Tuo pačiu pažymėtina, kad M. A. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nors nėra esminės ir pagrindinės aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jie yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Skundžiamoje nutartyje iš tiesų itin akcentuotas M. A. padaryto nusikaltimų pobūdis, tačiau pabrėžtina ir tai, kad atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą teismas motyvavo aplinkybių visuma, o ne vien šia aplinkybe.

9. Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą Vilniaus apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad M. A. teistas 3 kartus (1 kartą Lenkijoje, 2 Lietuvoje), abu kartus bausmės atlikimo metu jam buvo taikomas lygtinis paleidimas, tačiau po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų toliau tęsė nusikalstamas veikas. Apeliantės teigimu, Komisijos nutarime padaryta klaida dėl Lenkijoje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies, taikant lygtinį paleidimą, todėl nuteistasis pirmojo lygtinio paleidimo metu nepadarė naujos nusikalstamos veikos ir nelaikytinas 2 kartus pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nepaisant to ar nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė pirmojo lygtinio paleidimo metu ar jau išnykus lygtinio paleidimo terminui, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (asmens bylos t.1, 1 dalis, b. l. 189) matyti, kad teistumas už Lenkijoje paskirtą bausmę išnyko 2013 m., todėl naujos nusikalstamos veikos padarytos neišnykus pirmajam teistumui. Atkreiptinas dėmesys, kad antrąjį kartą M. A. paleistas lygtinai 2011 m. sausio 26 d. kai neatlikta bausmės dalis sudarė net 5 metus 2 mėnesius 19 dienų, nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka bausmę padarė 2015 metais, t. y. lygtinio paleidimo metu. Taigi anksčiau teismas parodė jam pasitikėjimą – abu kartus bausmės atlikimo metu M. A. atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, tačiau M. A. neįvertino ir nepateisino teismo parodyto didelio pasitikėjimo, nedėjo pakankamai pastangų keistis, nes pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas bei darė naujas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė dėl taikyto lygtinio paleidimo bei jo sąlygų pažeidimo, teismo vertinama ypatingai neigiamai, nes parodo asmens nenorą taisytis ir paklusti įstatymams.

10. Tuo pačiu pažymėtina, kad, nors taikius lygtinio paleidimo institutą, nuteistasis gyventų su sutuoktine ir jųdviejų mažamečiais vaikais, būtų įdarbintas, tačiau nusikalstamas veikas jis darė jau būdamas susituokęs, turėdamas vaiką ir darbą. Atitinkamai pastarosios aplinkybės nesudaro itin stipraus pagrindo išvadai, kad šios aplinkybės koreguotų nuteistojo požiūrį į gyvenimą visuomenėje laikantis įstatymų ir teisėtais būdais gaunant pajamų.

11. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į M. A. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vertinimą. Kaip teisingai nurodo apeliantė sprendžiant dėl nuteistojo atitikimo BVK 157 straipsnio 1 dalies sąlygai – nusikalstamo elgesio rizika žema arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, elgesio rizikos pokytis turi būti vertinamas ne tik nuo paskutinio vertinimo, tačiau taip pat ir nuo bausmės atlikimo pradžios. Remiantis Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvada, pirminio vertinimo metu 2018 m. gruodžio 27 d. Kybartų pataisos namuose nuteistajam nustatyta vidutinė rizika – 53 taškai (statiniai – 20 dinaminiai – 33). Pakartotinio vertinimo metu 2019 m. liepos 26 d. nuteistojo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau nežymiai sumažėjo – 49 taškai (statiniai veiksniai – 20, dinaminiai 29). 2019 m. lapkričio 12 d. vertinimo metu nustatytas nežymus padidėjimas – 53 taškai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. vertinimo metu nustatytas nežymus sumažėjimas – 50 balų. 2020 m. gruodžio 9 d. rizika išliko nepakitusi – 50 balų. Paskutinio vertinimo metu 2021 m. vasario 1 d. rizika išliko nepakitusi – 50 taškų. Taigi, išanalizavus visų vertinimų rezultatus, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika svyravo nuo 53 iki 49 taškų, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio išlieka nepakitusi.

12. Sprendžiant dėl BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindo, būtina nustatyti, jog padaryta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Aptarti duomenys patvirtina, jog M. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (nors yra artima žemai). Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nuo pirminio iki paskutinio vertinimo nuteistasis per kiek daugiau nei du metus nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik trimis taškais, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, kad ateityje M. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokio rizikos sumažėjimo teismas nelaiko reikšmingu, nes didelis kiekis dinaminių veiksnių liko nesumažinti. Be to, nuo paskutinio Komisijos svarstymo dėl lygtinio paleidimo (2020 m. rugpjūčio 24 d.) nuteistasis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nesumažino nei vienu balu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje net 30 iš 50 nusikalstamo elgesio rizikos taškų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos M. A. gali pakeisti ir taip ženkliai riziką sumažinti. Prie dinaminių veiksnių priskirta: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, lėšų įgijimo įgūdžių stoka, impulsyvumas kartojant tas pačias klaidas, kontroliuojantis elgesys, problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali būti mažinama tik jo paties pastangų pagalba.

13. Įvertinęs skundo argumentus bei nuteistojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog M. A. turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu nepastebima jokia reali ir žymi pažanga tai darant. Lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu visgi neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl M. A. gynėjos E. Belevičienės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. A. gynėjos Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.