Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.

M. A. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas pastovius tarpusavio ryšius, 2015 m. balandžio 24 d. paklusdamas E. M. nurodymams kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B., T. K., tikslu su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamas susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą.

2015 m. balandžio 24 d. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S., R. M., G. V. atvyko į susitikimą su T. B., T. K., turėdamas bendrą tikslą užpulti T. B., T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešos vietos juos nužudyti.

Tokiu būdu M. A. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje.

Be to, M. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - M. R., I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir vairuodamas jį atvyko į susitikimą.

Veikdamas, kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. kartu su E. M., M. R., I. S. automobiliu „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į susitikimo vietą - automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „B.“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „B.“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „B.“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „B.“ šovinių bei 42 vnt. „B.“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „B.“ šovinių pakete, bei sustojęs netoliese laukė R. M. signalo.

R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B., M. A. veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - R. M., E. M., I. S. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.

Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..

M. A. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų - T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „M.“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. B. buvo išlaisvintas.

Be to, M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau, kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą-pistoletą „B.“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“ pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „B.“ šoviniais, su duslintuvu bei 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „B.“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. neteisėtai atgabeno prie PC „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir neteisėtai laikė iki sulaikymo metu ginklas ir šaudmenys automobilyje „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. A. 2015 m. balandžio 24 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo M. A. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsęs kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų nepažeidė.

8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų T. B., T. K. parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nevertinamos kaltę pagrindžiančios ar paneigiančios aplinkybės, nes tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

9. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtina kardomosios priemonės - suėmimo sąlygą - suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

10.1. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

10.2. M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai bei pasikėsinęs padaryti apysunkių ir labai sunkių kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). Už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) šiuo pagrindu. Kita vertus, nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga pratęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios bausmės, šį suėmimo taikymo pagrindą turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Tokių aplinkybių byloje yra, apygardos teismas jas įvertino tinkamai.

10.3. M. A. praeityje buvo teistas. Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (trys nusikalstamos veikos). Šioje baudžiamojoje byloje M. A. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kurias jis galimai padarė lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus. Kaltinamasis skunde nurodo, jog jis nėra kaltinamas užsienyje padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl jokių bendrininkų užsienio šalyse jis negali turėti ir neturi. Su šia kaltinamojo pozicija nėra pagrindo sutikti. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Šiuo atveju, ryšių užsienyje galimai esant rodo nusikalstamo susivienijimo, kurio sudėtyje dalyvavęs kaltinamas M. A., tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis, tai leidžia daryti išvadą, kad suimtasis, kaip ir kiti bendrininkai, turi ryšių užsienyje. Nors bylos duomenys patvirtina, kad M. A. yra susituokęs, turi du mažamečius vaikus, gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, tačiau tokie socialiniai ryšiai nėra pakankami vienareikšmiškai išvadai, kad jis būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo, juo labiau, kad kaltinamojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Aptartų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai suteikia pagrindą konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

11. Kaltinamasis M. A. suėmime laikomas nuo 2015 m. balandžio 24 d., tačiau suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomąją priemone M. A. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Remiantis teismų praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šiuo atveju, tokios išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymą, yra kaltinamojo M. A. pavojingumas, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas – jis kaltinamas padaręs bei pasikėsinęs padaryti ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs ir pasikėsinęs padaryti kaltinamas M. A., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

12. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo kaltinamajam M. A. termino pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo M. A. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pripažinusi, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinusi M. A. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį iš suėmimo ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, tame tarpe ir 20 000 eurų užstatą, ar jų kompleksą. Teisėjų kolegijos vertinimu, siūlomas sumokėti 20 000 eurų dydžio užstatas baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste, nebūtų pakankama priemonė užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, šioje proceso stadijoje galimybės nėra. Šiuo atveju, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam M. A. yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. A. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. A. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.